Unikali ekspedicija: britų gamtosaugininkė skrenda kartu su gulbėmis

Mažųjų gulbių kelionė nuo perimviečių iki žiemojimo vietų ialga ir sudėtinga. Ją pasiryžo įveikti britų gamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Dench. Per unikalią ekspediciją, kurios tikslas – išsaugoti sparčiai nykstančias mažąsias gulbes, moteris parasparniu nuskris net 7 tūkstančius kilometrų.
Jos maršrutas tęsiasi nuo Rusijos šiaurės iki Didžiosios Britanijos per vienuolika šalių, taip pat ir per Lietuvą.

Aiškinsis nykimo priežastis
„Gulbių skrydžio“ kelionė prasidėjo arktinėje Rusijos dalyje rugsėjo 19 dieną. S. Dench toliau keliaus per Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Olandiją, Belgiją ir Prancūziją. Gamtosaugininkė kartu su ekspedicijos komanda tikisi savo akimis pamatyti, kodėl gulbės nepajėgia ištverti kelionės, pakviesti pasaulio ornitologus, gamtininkus kartu diskutuoti apie šių paukščių ir kasmet mažėjančių jų namų – šlapynių – apsaugą.
Per pastaruosius dvidešimt metų mažųjų gulbių skaičius sumažėjo beveik dvigubai, iki 18 tūkst., tačiau ekspertai nėra tikri, dėl kokių priežasčių jų populiacija taip sparčiai artėja prie išnykimo ribos.
Ekspedicijos metu gamtosaugininkė planuoja paimti ežerų, kuriuose sustoja pailsėti ir peri gulbės, vandens pavyzdžių ir juos ištirti. Taip pat Sacha ketina susitikti ir pakalbėti apie mažųjų gulbių apsaugą su medžiotojais – jų kulkos dažnai kliudo šiuos nykstančius paukščius.

Laukia iššūkiai ir pavojai
41-erių metų Sacha Dench dirba pelkių apsauga besirūpinančioje organizacijoje „The Wildfowl & Wetlands Trust“ komunikacijos vadove, turi ketverių metų skraidymo motorizuotu parasparniu ir aštuonerių metų parasparnių sporto patirtį. Ekspediciją gamtosaugininkė pradėjo planuoti prieš dvejus metus. Visą tą laiką aktyviai treniravosi. Kaip ir gulbės, keldavosi vos prašvitus bet kokiu oru, kad įprastų prie atšiaurių klimato sąlygų. Apie moters planus sužinojusi šeima išvadino ją pakvaišėle. Iš tiesų, gulbių kelias kupinas iššūkių ir pavojų, ypač pirmasis tūkstantis kilometrų virš Rusijos.
Gulbės savo perimvietes Sibiro tundroje palieka šiuo metų laiku, nes oro sąlygos tampa ypač nepalankios. Temperatūra gali nukristi net iki dvidešimties laipsnių šalčio, dažnai tvyro rūkai, siaučia vėjai. Dėl prasto matomumo paukščiams iškyla didžiulis pavojus nepastebėti nutiestų elektros linijų. Ši Rusijos dalis menkai apgyvendinta, privisę daug meškų ir vilkų. Taip pat gausu vietinių medžiotojų, su jų kulkų žymėmis ne viena gulbė grįžta į žiemojimo vietas Didžiojoje Britanijoje. Sacha tikisi, kad medžiotojai, pamatę ją skrendančią, supras, jog ji nekelia niekam pavojaus. Taip pat tikisi jų pagalbos ieškant maisto ir pastogės.
Ruošdamasi ekspedicijai gamtosaugininkė mokėsi rusų kalbos, lankėsi Rusijos vietovėse, kuriose jai teks nusileisti pailsėti, kad užmegztų ryšius su čia gyvenančiais nencų klajoklių tautelės atstovais. Kartu su Sacha parasparniais skrenda dar vienas arba du ekspedicijos nariai, jie keičiasi skirtinguose kelionės etapuose. Kita dalis ekspedicijos važiuoja automobiliais. Kas tam tikrą laiką visi susitinka numatytuose taškuose.

Nerimauja, kad neišklystų iš kelio
Motorizuotais parasparniais skrendantys ekspedicijos dalyviai kiekvienas su savimi gabena apie 40 kilogramų sveriančius krovinius. Tai pirmosios pagalbos priemonės, įrankiai, atsarginės dalys, kurių gali prireikti sugedus parasparniui, kiti būtini reikmenys. Kai kada su tokiu gana nemažu svoriu ore gali tekti praleisti ir daugiau nei po tris valandas be pertraukos. Kuro kapsulės, kad būtų patogiau, iš anksto išmėtytos teritorijoje, per kurią planuojama skristi.
Drabužiai, kuriais vilki sportininkė, laidais sujungti su varikliu, kad veiktų šildomosios pirštinės ir kojinės, saugančios ją nuo šalčio. Nepamesti kelio padeda speciali navigacijos sistema. Nors kelionė kruopščiai suplanuota, Sacha Dench nerimauja, kad neišklystų iš paukščių tako, be to, gulbės kartais sustoja ilgesniems poilsio periodams, net kelioms savaitėms. Dar viena problema – jos gali skristi ir naktį, o ekspedicijos dalyviai naktį turi ilsėtis, miegoti.
Tiesa, ruošiantis ekspedicijai, migruojančios gulbės dvejus metus buvo žymimos specialiais GPS lokatoriais, jie pritvirtinti prie paukščių kojų. Taigi mobiliaisiais telefonais galima gauti gana tikslią informaciją apie jų judėjimą, buvimo vietą. Tačiau ne viskas taip paprasta, tokioje kelionėje keblu ilgai išlaikyti įkrautas telefono baterijas, o kai kuriose teritorijose, kur mobiliojo ryšio bokštų nėra, telefonai tiesiog neveiks.
Teks apsieiti be patogumų
Kur teks nakvoti nusileidus negyvenamoje vietoje, nežinia. Kelionės dalyviai patys ieškos medžiotojų trobelių, kuriose galėtų prisiglausti nakvynei. Jei jų surasti nepavyktų, planuojama miegoti iš medžių šakų padarytuose guoliuose. Jei vietiniai gyventojai nepakvies į svečius, maisto reikės susižvejoti ar susiieškoti. Sacha baigė išgyvenimo kursus, kuriuose mokėsi žvejoti, rinkti grybus ir uogas. Minimalų kiekį maisto atsargų kraštutiniams atvejams keliautojai turi pasiėmę su savimi.
Tačiau šie sunkumai S. Dench nebaugina. Kaip ir tai, kad daugiau nei 70 dienų teks kabėti ore prisitvirtinus tik prie audinio skiautės. Gamtosaugininkė tikisi, kad ši ekspedicija taps įspūdžių kupinu nuotykiu. Jai labai patinka skristi parasparniu, ji žavisi laukine gamta. Be to, kelionėje Sacha filmuos, kad vėliau galėtų pasidalyti vaizdais, kaip pasaulis atrodo gulbės akimis. Moteris skris tokiame pat aukštyje ir tokiu pat greičiu kaip ir šie gražuoliai paukščiai.
Sacha puikiai jaučiasi ne tik ore, bet ir vandenyje. Sportininkė yra nacionalinė Didžiosios Britanijos nardymo be specialios įrangos čempio­nė, gebanti sulaikyti kvėpavimą iki 6 minučių 22 sekundžių. Didelės ištvermės reikalaujantys iššūkiai ir ekstremalūs išbandymai jai ne naujiena. Jei ekspedicijos sumanytoja sėkmingai įveiks atstumą nuo Prancūzijos krantų iki Didžiosios Britanijos, taps pirmąja moterimi, parasparniu perskridusia Lamanšo sąsiaurį.

Pomėgis virto atsakingu darbu
Paukščių stebėjimas gulbių moterimi vadinamai gamtosaugininkei anksčiau buvo tiesiog įdomus užsiėmimas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau į jį įsitraukė, po kurio laiko įsidarbino pelkių apsaugos organizacijoje, kuri rūpinasi ir mažosiomis gulbėmis. Tada jomis susižavėjo ir pradėjo gilintis į jų nykimo problemas. Galiausiai jai kilo idėja surengti ekspediciją, kuri padės dar daugiau apie šiuos karališkus paukščius sužinoti ir išsiaiškinti, kodėl jų taip sparčiai mažėja.
S. Dench pasakoja, kad mintis šovė skraidant parasparniu. Keliaudama ji susipažino su daugeliu medžiotojų ir ūkininkų. Šios dvi žmonių grupės itin svarbios siekiant išsaugoti mažąsias gulbes. Taip pat ji įsitikino: kad ir kur nusileidusi, visuomet sulaukia vietinių gyventojų dėmesio ir susidomėjimo. Dažnai jiems pradėjus klausinėti, kas ji tokia ir ką veikia, imdavo pasakoti apie mažųjų gulbių tyrinėjimą ir ragindavo prisijungti prie jų gelbėjimo.
Pradėjusi planuoti ekspediciją gamtosaugininkė per kitus šeimos narius netikėtai sužinojo, kad daug apdovanojimų pelniusi garsi britų aktorė Judi Dench yra jos tolima giminaitė. Moteris nedelsdama kreipėsi į ją prašydama palaikyti „Gulbių kelią“. Sužavėta drąsios idėjos kino žvaigždė mielai sutiko. Ekspediciją palaiko ir mokslininkas, legendinis BBC laidų vedėjas seras Davidas Attenboroughas, išgarsėjęs darbu laidose „Planet Earth“ ir „Life“.

Gamtą pamilo vaikystėje
Sacha Dench gimė ir užaugo Australijoje. Jos šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą – ji lankė net 11 skirtingų mokyklų. Mergaitė anksti susidomėjo jūros pasauliu: tėvai mėgo nardyti ir dukra nuolatos kartu su jais būdavo prie vandens.
Vėliau mama persikėlė gyventi į atokesnę vietovę, toliau nuo didmiesčių, kurį laiką su ja gyveno ir Sacha. Kadangi miestelyje dažnai dingdavo elektra ir nebuvo įmanoma žiūrėti televizoriaus, Sacha valandų valandas vaikštinėdavo po krūmynus, juos tyrinėdavo. Taip pamėgo laukinį gamtos pasaulį, susipažino su gyvūnais, išmoko juos stebėti netrukdydama.
Gamtosaugininkė su šypsena prisimena, kad jos idealas tais laikais buvo garsus britų mokslininkas, gamtininkas, laidų vedėjas Davidas Attenboroughas. Užaugusi norėjo būti tokia kaip jis. Suaugusieji jai paaiškino, kad tai neįmanoma, nes ji yra ne vyras, o moteris. Tai buvo tarsi kvietimas į dvikovą. Mergina užsibrėžė pasiekti šį tikslą.
Baigusi mokyklą Sacha studijavo biologiją Londono universiteto koledže. Vėliau išvyko į Surinamį tyrinėti vėžlių. Sugrįžusi įsidarbino aplinkosaugos agentūroje. Paskui kurį laiką dirbo antropologe Pietų Amerikoje.
Kartą S. Dench skrido į Panamą mažu lėktuvėliu ir pakliuvo į audrą – pirmą kartą gyvenime patyrė didžiulę baimę. Viskas baigėsi gerai, bet po šio įvykio moteris nusprendė išmokti save kontroliuoti ir pradėjo skraidyti parasparniu.

Parengė Giedrė Budvytienė

„Gulbių skrydžio“ ekspedicijos organizatorių nuotrauka

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.