Už mažo paukštelio čiulbėjimą – milijonai eurų

Meldinė nendrinukė.

Kai pasklido žinia, kad Žemės ūkio ministerija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ skyrė 3,48 mln. Eur (12 mln. Lt), agrarininkai suabejojo, ar ne per didelės lėšos apsaugai paukštelių, kuriems Lietuvoje visiškai  negresia išnykimas.

Teisinis paukštelio statusas
Iš visų Lietuvoje 80 saugomų paukščių rūšių didžiausio dėmesio sulaukė meldinė nendrinukė, nors ypatingomis savybėmis šis paukštelis nepasižymi. Jo giesmė neprilygsta lakštingalos trelėms.
Pernelyg garbingą statusą nendrinukei suteikė Europos Sąjunga. Meldinė nendrinukė įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą, į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos I priedą, Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą.
Meldinė nendrinukė įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos Paukščių 2(V) kategoriją (2(V) – pažeidžiamos rūšys) 20-uoju numeriu, t.y. paskutinis šios kategorijos paukštelis. Šiai kategorijai priskirti juodasis gandras, urvinė antis, pilkoji antis, erelis žuvininkas ir kiti paukščiai. Kai kurių iš jų perinčių porų Lietuvoje yra daug mažiau negu meldinių nendrinukių. Tačiau tik šiam paukšteliui nepagailėta lėšų daugiau negu stumbrų apsaugai. Ornitologų manymu, šiuo metu Lietuvoje meldinių nendrinukių populiacija – keli šimtai porų. Nendrinukės populiacijos pokyčiai per pastaruosius 10 metų daugmaž stabilūs, netgi kylančios kreivės – nuo 50 porų 1994 m. iki 113 porų 2008 m. O štai Latvijoje 2004 m. perėjo tik 10, Vokietijoje – 12–15, Rusijoje – 5–50 meldinių nendrinukių porų. Gal Lietuvai pakanka tiek šių paukštelių, kiek yra dabar? Bet niekas nežino, kiek jų reikia.

Nesusekamas pasipinigavimas
Kas gali paneigti, kad po paukštelio apsaugos priedanga koks nors gudruolis nepasiglemžia tūkstančio kito eurų sau į kišenę? Pagrindiniai meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimo darbai: krūmų iškirtimas, šienavimas ir žolės sutvarkymas, nukirstų krūmų ir žolės išvežimas. Tai eiliniai žemės ūkio darbai. Juos privalu atlikti kiekvienam žemės savininkui, nepaisant to, ar ten laikosi meldinės nendrinukės, ar ne.
Tiesa, šių paukštelių buveinių zonose reikia prisilaikyti aplinkosaugininkų nustatytų šienavimo terminų, kad nesunaikintų dėčių arba dar nepajėgių skraidyti jauniklių. Tai ir yra pagrindinis reikalavimas. Bet negi už jo vykdymą mokami milijonai eurų?
Tiesiog juokinga, bet ir juoktis nėra kam. Kad būtų pagrindžiamos kai kurios sumos, sugalvojami įvairūs projektai, moksliniai skaičiavimai, jų aprašymai, tikslai ir uždaviniai ir daug kitų dalykų. Antai Biržų girioje buvo numatyta įrengti pelių veisyklas lūšims maitintis. Vienas mokslininkas nubraižė tokios veisyklos brėžinį, atitinkantį penktos klasės mokinio darbo lygį. „ŪP“ to brėžinio autoriaus teiravosi, kiek jam sumokėta už šį „mokslinį“ darbą, tačiau išklausęs klausimą pašnekovas išjungė telefoną.

Beribis dosnumas
Europos Sąjunga skatina šalis nares saugoti biologinę įvairovę, globoti nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis. Šiam tikslui negailima milijoninių lėšų.
Daugiau nei 200 mažojo erelio rėksnio lizdaviečių Lietuvoje išsaugoti 2010-2015 metais skirta 3,5 mln. Lt, lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje 2011-2014 metais – 3,98 mln. Lt, retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas 2009-2012 metais – 2,98 mln. Lt, meldinių nendrinukių išsaugojimas 2010-2015 metais – 7,5 mln. Lt.
Nepaisant to, kad didžiąją dalį visų projektų finansuoja Europos Sąjunga, tačiau taip pat nemaža dalis pridedama iš nacionalinio biudžeto, arba populiariai sakant – iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Gal ir teisus buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas sakęs, kad „sugalvojama problema, paprašoma pinigų, o Europa biologinei įvairovei išsaugoti jų niekada negaili, ypač nykstančioms rūšims. Skiriamos didžiulės lėšos tyrimams, nustatoma, kad yra labai blogai, ir mes imame saugoti. Žinoma, nykstančias rūšis reikia saugoti, bet ar tokiais būdais, kaip Lietuvoje yra daroma? Manau, ši veikla pas mus išsigimė ir slepia daug piktnaudžiavimo. O visuomenė piktinasi pagrįstai – juk lėšų kokiam nors rimtam tyrimui nerandama, bet dešimčių milijonų tokiems abejotiniems dalykams kažkodėl negailima“.

Neūkiškumas bado akis
„ŪP“ siekiant sužinoti, kokiu pagrindu skirta 3,48 mln. Eur pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė rekomendavo šiuo klausimu kreiptis į ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotoją Saulių Jasių. Šis pareigūnas painformavo, kad Kaimo plėtros 2014-2020 metų programą Lietuvai, o atitinkamai ir skiriamas lėšas pagal priemones patvirtino Europos Komisija.
Bet redakcija neklausė, kas patvirtino programą ir Lietuvai skirtas lėšas, o teiravosi, kas, kokiu pagrindu nustatė, kiek lėšų reikia, pavyzdžiui, meldinių nendrinukių buveinių apsaugai.
Su tokiu pačiu klausimu buvo kreiptasi į Aplinkos ministerijos pareigūnus. Čia Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pareiškė, jog į redakcijos pateiktus klausimus galėtų atsakyti AM Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius. Klausimai su patikslinimu buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Deja, atsakymo iki šiol nėra. Jeigu jau redakcijai nepavyksta gauti atsakymo, tai ką bekalbėti apie eilinį pilietį. ES lėšų skirstymas, o tiksliau jų pasisavinimas vyksta už nepermatomos uždangos.
Žmonių abejonės dėl ES lėšų skirstymo skaidrumo pasiekia redakciją. Štai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, kad nykstančias gyvūnų rūšis reikia saugoti, bet priemonės turi pateisinti tikslus. „Nesuprantamų dalykų skirstant ES lėšas yra daug. Mano nuomone, nereikėtų tiek daug skirti šio paukštelio apsaugai. Juk tos lėšos bus paimtos iš Kaimo plėtros programos. O žemės ūkyje yra daugybė neišspręstų problemų, kurioms spręsti dažniausiai nėra lėšų. Todėl ES pinigus reikėtų skirstyti racionaliai ir skaidriai“, – dėstė savo mintis Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas.

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.