Užsieniečių įdarbinimas varo į neviltį ūkininkus

Neseniai tautiečiai masiškai plūdo skalsesnės duonos ieškoti į Nyderlandų, Vokietijos ūkius. Šiandieną į tokią pat odisėją, tik jau į mūsų kaimus, patraukė darbininkai iš Rytų. Pagrindiniai darbdaviai kaime – ūkininkai – jų laukia, tik kartais nesulaukia visai arba sulaukia per vėlai. Norint ukrainiečius ar baltarusius įdarbinti, tenka nueiti gana ilgą popierizmo kelią, o jį įveikus su atvykusiu darbininku kartais tenka iškart atsisveikinti, nes sezoniniai darbai jau būna pasibaigę.

Norinčiųjų atvykti mažėja
Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovė spaudai Milda Jankauskienė ŪP informavo, kad, prasidėjus pavasario darbų sezonui, žemės ir miškų ūkio sektoriuje registruotų laisvų darbo vietų skaičius augo labiausiai – daugiau kaip du kartus. Šiame sektoriuje buvo registruota 900 laisvų darbo vietų, 200 – terminuoto darbo.
Palyginti su vasariu, reikėjo daugiau judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, augalininkystės ūkio darbininkų.
Taip pat didėjo sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, žemės ūkio technikų, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, žemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės specialistų poreikis.
Šiemet LDB leido 954 užsieniečiams iš trečiųjų šalių atvykti ir dirbti Lietuvoje. Žemės ūkyje savo jėgas išbandys 6 proc. imigrantų. Daugiausia užsieniečių įsidarbins paslaugų, statybų ir pramonės sektoriuose.
Tiesa, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, leidimų dirbti Lietuvoje šiemet išduota 2,5 karto mažiau.
Per 2018 m. I ketv. užsieniečiai atvyko iš 29 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, jie sudaro 70 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos piliečiams – 11 proc., Kinijos – 5 proc., Rusijos – 2 proc.
Viena iš priežasčių, kodėl ukrainiečius domina darbas Lietuvoje, – bent kelis kartus didesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, Ukrainoje minimalus atlyginimas į rankas siekia apie 120 Eur, Lietuvoje – apie 400 Eur.

Trūks 50 darbuotojų
Kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis pripažįsta, kad pastaruosius trejus metus darbus ir ūkio plėtrą jo ir kitų daržininkų ūkiuose lėtina darbininkų stoka. Šiandieną jis dirba apie 200 ha žemės, o derliaus ėmimo metu trūksta net pusšimčio darbuotojų.
Trūkstamos darbo jėgos kvalifikacija, anot pašnekovo, nevienoda. Praktiškai trūksta visų kategorijų darbuotojų. Reikalingi technikos operatoriai, daržovių rūšiuotojai, krautuvų vairuotojai ir t. t.
„Kai pradėjau dirbti ūkyje, jis buvo gana silpnas, dirbti norinčių žmonių aplinkiniuose kaimuose buvo, bet tuo metu jų neišgalėjau pasamdyti. Dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis. Sustiprėjome, galime mokėti konkurencingus atlyginimus, tačiau kaime neliko žmonių“, – apie kaimo nūdieną pasakoja M. Laukaitis.

Seks lenkų pavyzdžiu
Kol kas daržovių augintojui dar neteko darbinti imigrantų, šiųmetį derlių ims irgi be jų pagalbos. Tačiau ūkininkas neatmeta galimybės, kad kitąmet ar dar vėliau jo pasėlius prižiūrės ukrainiečiai, baltarusiai ar kiti pagalbininkai iš Rytų.
Pasak M. Laukaičio, Lenkijos daržininkai jau neįsivaizduoja derliaus ėmimo be imigrantų. Ten jie triūsia visu pajėgumu, be to, imigrantus lenkai vilioja ir leng­vesnėmis įsidarbinimo procedūromis.
Pašnekovas tvirtina: nors papildomos rankos ūkyje labai reikalingos, tačiau priimdamas užsienietį gauni it katę maiše. „Vietos darbininką pasamdau bandomajam laikotarpiui. Jeigu jam sekasi gerai, jis dirba toliau, jei ne – atsisveikinu. Su užsieniečiais viskas sudėtingiau. Vien pereiti įdarbinimo procedūras trunka kelis mėnesius, investavai nemažai pinigų į tai ir atvažiavus pamatai, kad jis netinkamas jam skirtoms pareigoms. Kas tada? Įdarbinimo ir atleidimo mechanizmas tikrai turėtų būti supaprastintas“, – įsitikinęs jis.

Samdo ne pirmą kartą
Ant Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų rajono skyriaus vadovo Martyno Butkevičiaus ūkio slenksčio šiomis dienomis jau turi trypti darbininkai iš Ukrainos. Į ūkį šimto karvių melžti atvažiuoja vidutinio amžiaus vyras su žmona.
Pasak M. Butkevičiaus, jei ne varginančios dokumentų pildymo, įdarbinimo procedūros, svetimšaliai jau seniai jo ūkyje mojuotų šakėmis. „Kol ukrainiečius atsiveši, ir ūkio gali nebelikti, – ironizuoja pieno ūkio galva. – Vienam ūkininkui susitvarkyti popierius „Sodroje“, paskui turėti reikalų užsienio ambasadose sudėtinga neišmanant visų įstatymų. Dėl to tenka duoti uždirbti įdarbinimo agentūroms. Tačiau net ir su ja užtrukau pusę metų!“
Ūkininkas darbininkams bandomojo laikotarpio metu mokės 500 Eur į rankas. M. Butkevičius netoli ūkio įsigijo butą, sudaręs panaudos sutartį, juo leis naudotis savo ūkio darbininkams.
Anksčiau ūkyje gyvulius kurį laiką prižiūrėjo mergina iš Uzbekistano. Jos darbu ūkininkas liko patenkintas, tačiau, pasak jo, buvo ir iš miesto atvykusių uzbekų, kurie nesugebėjo arklio nuo karvės atskirti.

Pamokys vietinius
Apie būtinybę įsileisti darbo jėgą iš Rytų supaprastintomis sąlygomis kalba ir Skuodo LŪS vadovas Kazimieras Jucevičius. Jis tvirtina, kad jei tik ukrainiečiai ar baltarusiai nesibaido kaimo kvapo, stambesni fermeriai yra pasirengę juos priimti. Ir algas žada mokėti geras. Pasak pašnekovo, melžėjoms, jei tik jos dirbtų gerai, nereikėtų kiekvieno darbo pirštu badyti, ūkininkai mokėtų 800–1 200 Eur.
Ūkininkų pažadai mokėti tokias sumas ne iš piršto laužti. LDB duomenimis, užsieniečių atlyginimai Lietuvoje svyruoja nuo 400 iki 1 457 Eur. Be to, diskriminuoti imigrantų negalima dėl galiojančių įstatymų. Antai įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra įtvirtinta nuostata, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
M. Butkevičius tikisi, kad iš Rytų plūstanti darbo jėga pagaliau sukrutins valstybės išaugintą pašalpinių kartą. Jis viliasi, kad vietiniai, pamatę, kad iš panosės užsieniečiai nušvilpia paskutines kaimuose likusias darbo vietas, juos bent kiek privers pasitempti.
Pasitempti tikrai yra kur. Pašnekovas bėdoja, kad kai kurie pagalbininkai nepaiso pasirašytų darbo sutarčių ir patys jas „nutraukia“ po pirmojo atlyginimo, kiti darbe pasirodo, vaizdžiai tariant, kaip jaunas mėnulis. „Dar viena kategorija darbininkų, besi­bastančių po žemdirbių ūkius, – žmonės be asmens dokumentų. Jie truputį padirba, gauna pinigus, o paskui uždarbį prageria ir toliau tęsia karavaną per ūkius. Pašalpinių išvis niekas neima, net akmenims laukuose rinkti“, – piktinasi prieniškis.

Atvyko pavėluotai
Pernai į Telšių r. ūkininko Petro Levenausko ūkį atvykęs 27 m. jaunuolis iš Ukrainos karvių fermoje plušėjo neilgai – vos tris savaites. Prakaito vyriškis daug neišliejo, mat reikalai mobiliajame telefone, pasak ūkininko, rūpėjo labiau nei darbas su žemės ūkio technika. Tačiau pieno ūkyje jis talkino neilgai ne dėl to, kad ūkininkas atsisakė jo paslaugų, o todėl, kad ūkyje nebeliko ką veikti. Ūkininkas tvirtina, kad jam papildomų darbininkų reikia tik sezoniniams darbams, o jaunuolį iš Ukrainos darbinimo agentūra atsiuntė jau darbų pabaigoje.
Tokia pati situacija ir šiemet. 300 galvijų laikantis ūkininkas sukūręs penkias darbo vietas vietiniams gyventojams prieš kelis mėnesius kreipėsi į tą pačią darbo agentūrą dėl sezoninių darbininkų. Tačiau procedūroms taip užsitęsus ūkininkas nerimauja, kad ūkio pastiprinimas ir vėl vėluos. Pasak jo, dėl tokio popierizmo kelio į nemalonią situaciją pastatomas ir darbdavys, ir Ukrainoje darbo besidairantis žmogus – juk jis nelauks 3 mėnesių, kol bus sutvarkyti visi formalumai ir pagaliau gaus visus leidimus dirbti Lietuvos ūkyje. Dažnai ir patys neapsikentę rytiečiai darbo mieliau ieškosi Lenkijoje, Latvijoje, kur procedūros daug paprastesnės.
Daugumos įdarbinimo agentūrų rankos surištos dėl vienintelės priežasties. Žemės ūkio sektoriaus profesijos nėra įtrauktos į sąrašą, pagal kurį būtų galima kreiptis dėl lengvesnio trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo. Kad reikalai nors kiek pajudėtų į priekį LŪS vasarį kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau iki šiol jokio atsakymo iš valdininkų negavo. Biurokratinis mechanizmas sukasi, o ūkininkai ir toliau pagalbos ieško agentūrose. Šios procedūrų paskubinti negali, tačiau už tarpininkavimą įdarbinant užsieniečius nepasikuklina paprašyti 700 Eur.

Bėdą mato, bet įstatymų nekeičia

Andriejus STANČIKAS
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Nekvalifikuoto darbo jėgos žemės ūkyje tikrai trūksta. Su tuo jau sėkmingai susitvarkė lenkai, latviai. Lenkai emigruoja į Vakarų Europos šalis, o jų vietas užpildo darbo imigrantai iš Rytų, jie juos skaičiuoja milijonais. Manau, laikas šį įstatymą sutvarkyti ir mums. Juolab kad socialiai remtinų ir dirbančiųjų santykis tokiais tempais pasieks 1:1. Tai yra socialinė duobė, kurios išlyginti nebeišeina. Dėl to verslas labai kenčia, biudžetas nesurenka lėšų.
Kalbant apie įstatymus, stipriai atsiliekame, tačiau darbininkų iš Ukrainos pas mus jau dirba. Jie atvyksta gana keistu būdu – įmonės registruotos Lenkijoje, jos dirba Lietuvoje, o darbuotojai – ukrainiečiai.
Kol kas dar įstatymo pataisos nėra registruotos Seime. Susidaro įspūdis, kad konservatoriai priešinasi šiai iniciatyvai, pritartų nebent liberalai. Šį klausimą kėliau ir anksčiau, bet iš kolegų sulaukiau kritikos. Mes kažkodėl laukiame pabėgėlių, kurių didžioji dalis – išmokų medžiotojai. Su mūsų siūlymu supaprastinti įdarbinimo procedūras sutinka ir premjeras Saulius Skvernelis.

Nelegalaus darbo atvejų pasitaiko

Gediminas NOREIKA
Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas

Ūkininkų ūkiuose pernai buvo nustatytas vienas užsieniečio nelegalaus darbo atvejis. Tiek miškininkystės, tiek žuvininkystės sektoriuose Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2017 m. nenustatė užsieniečių nelegalaus darbo atvejų. Už nelegalų darbą baudžiama pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį – bauda gali būti nuo 1 iki 5 tūkst. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veik­loje dažnai nustatoma darbo saugos ir sveikatos pažeidimų, kai darbdaviai neaprūpina darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, neapsaugo jų nuo kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikio ar nustatoma pažeidimų dėl potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros. Darbo įstatymų pažeidimai dažniausiai susiję su darbo ir poilsio laiko organizavimu.
2017 m. nustatyta 130 nelegaliai dirbusių užsieniečių, o 2016 m. – 60. Daugiausia nelegalių darbuotojų VDI nustato statybų sektoriuje, taip pat apdirbamojoje gamyboje ir maitinimo paslaugų veikloje.
Ar patys užsieniečiai nebuvo kreipęsi į VDI dėl netinkamų darbo sąlygų Lietuvoje? Išskirti būtent žemės ūkio darbuotojų negalėtume. Tačiau bendra tendencija – dažniausiai prašoma nagrinėti darbo ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Tiesa, pernai beveik penktadaliu daugiau gauta reikalavimų dėl žalos atlyginimo.

Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė