Vadas tas pats – iššūkiai nauji

Prieš pat javapjūtę Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariai suvažiavo į kas ketvirtį organizuojamą susirinkimą. Jame aptarti ne tik aktualūs žemdirbiams klausimai, bet ir perrinktas asociacijos pirmininkas, suformuota nauja taryba.

Praėjusią kadenciją LGAA pirmininko pareigas ėjęs Aušrys Macijauskas, regis, grūdininkų nenuvylė, jis dar trejus metus atstovaus jų interesams. LGAA pirmininko kėdė A. Macijauskui jau gerai pažįstama. Prieš jam tampant žemės ūkio viceministru, jis LGAA vadovavo dar 2,5 kadencijos, tad pirmininko pareigas su pertrauka jis eina daugiau kaip dešimtmetį. „Asociacija pamažu auga, stiprėja. Šiandieną turime 120 narių, per kiekvieną susirinkimą mūsų gretas papildo dar 3–4 žemdirbiai“, – „ŪP“ sakė A. Macijauskas.
Pasak jo, didžiausias rūpestis ūkininkams – nuo 2018 m. įsigaliosiantys žalinimo programos pokyčiai, kurie draudžia naudoti chemiją ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse (EASV). „Kol kas mes nežinome, kaip mūsų ūkininkams pavyks įgyvendinti šį reikalavimą. Nei mokslininkai, nei valdžios atstovai nepateikė jokių rekomendacijų. Manau, kad be augalų apsaugos priemonių žalinimo plotų išlaikyti nebus įmanoma. Šis sprendimas – vienas iš kvailesnių Briuselio priimtų sprendimų, todėl sieksime, kad toks reikalavimas būtų panaikintas“, – poziciją išreiškė LGAA vadovas, argumentuodamas, kad toks europarlamentarų sprendimas Europos rinką užverstų genetiškai modifikuotomis sojomis, o juodojo pūdymo mechaninis įdirbimas dėl išsikiriančio žalingo CO2 yra aplinkai nepalyginamai kenksmingesnis nei pesticidų panaudojimas vieną kartą.
A. Macijauskas mokesčių reformą pavadino skubota, mažai išdiskutuota, ypač kalbant apie akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams. „Natūralu, kad transportas, nesinaudojantis kelių infrastruktūra, nemoka akcizo mokesčio. Nemoka nei laivai, nei lėktuvai, nei šildyti naudojamas dyzelinas. Ne išimtis ir žemės ūkis, kur degalai sudeginami laukuose, o ne kelyje, todėl mes ir naudojamės lengvatiniu tarifu. Nemanau, kad žemdirbiai prie kelių infrastruktūros turėtų prisidėti, juolab kad prie to jau prisidėjome, kai nuo Kaimo plėtros programos (KPP) buvo nuimta 60 mln. eurų kelių priežiūrai“, – tvirtino naujai perrinktas grūdininkų vadovas.

Parengė „ŪP“ korespondentė
Monika KAZLAUSKAITĖ
Redakcijos nuotrauka