Valgomoji viksvuolė: kvapnūs riešutai ant šaknų

Bernedinas Marčius valgomųjų viksvuolių lauke

Kodėl savo daržo lysvėje nepabandžius pasisodinti valgomųjų viksvuolių? Jų karoliukais aplipusias šaknis iškasę rudenį, gardžiuosimės savotiškais lietuviškais migdolais. Visą lauką valgomųjų viksvuolių jau šeštus metus augino Rita ir Bernedinas Marčiai iš Zapyškio (Kauno r.) seniūnijos Kuro kaimo.

Žolininkas B. Marčius, savo žemę skiriantis daugybei sveikatai naudingų augalų, 3 arus atseikėjo valgomosioms viksvuolėms. Pernai jos karaliavo net 30 arų plote. Gausus anų metų derlius plačiai pasklido po Lietuvą – pastarąjį pavasarį šių gardžių riešutėlių daug kas įsigijo parodoje „Ką pasėsi…“.

Valgomoji viksvuolė – primirštas žolinis augalas, Lietuvoje augintas ir prieš šimtmetį. Jo tėvyne laikomas senovės Egiptas, o dabar jis auginamas gana plačiai – pradedant Ispanija, baigiant Kaukazu ir dar tolesniais kraštais. Viksvuole šis augalas pavadintas dėl lapų panašumo į viksvas, kurių yra daugybė rūšių. Valgomųjų viksvuolių lapai siekia iki 60 cm. Ant vieno krūmelio šaknų paprastai užauga iki 300 kvapnių riešutukų – pailgų ar apvalių, iki 1 cm skersmens, avinžirnio dydžio. Nupurčius žemes pasimato lengvai besilupantis rudas kevalėlis (panašus į išgliaudytų riešutų), o giliau – balkšvas paviršius. Įdomu tai, kad šiuose riešutuose vitamino C gerokai daugiau nei lazdynų, o gumbeliuose randama krakmolo, vitamino E, cukraus, ląstelienos. Dėl saldaus skonio riešutėlius mielai kremta vaikai. Gumbeliai sodinami pavasarį, jau po šalnų, gegužės 10–15 d. esant 10–15 °C temperatūrai. Tinka lengva žemė, juodžemis, priesmėlis.

„Chemija mums yra tabu, – prisipažino B. Marčius, paklaustas apie trąšas. – Tręšiame perpuvusiu vištų mėšlu, varnalėšų, dilgėlių ir garšvų raugu.“

Valgomųjų viksvuolių gumbeliai nukasami rugsėjo 30–spalio 15 d. Žemėje mūsų sąlygomis jie nežiemoja.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

KAM TINKA?
• Valgomųjų viksvuolių riešutus gardu kramsnoti ne tik vienus.
• B. ir R. Marčiai, susmulkinę juos, sumaišo su medumi ir, sudėję į stiklainius šaldytuvan, valgo po truputį imunitetui stiprinti.
• Sumaltus riešutėlius galima dėti į miltus jiems pagardinti.
• Malti riešutėliai paskrudinami ir naudojami kavai gaminti (10 proc. riešutėlių, 90 proc. maltų gilių).
• R. ir B. Marčiai ateityje iš šių riešutėlių ruošiasi spausti ir aliejų.