Valstybė medžioklę iš hobio pavertė pareiga

Per kiek daugiau nei metus afrikinis kiaulių maras (AKM) Lietuvoje sunaikino kelias dešimtis tūkstančių kiaulių ir šernų. Jau iki vidurio šalies išplitęs mirtinas užkratas atnešė milijoninių nuostolių ne tik kiaulių augintojams, mėsos gamintojams ir eksportuotojams, bet ir Lietuvos miškams bei medžiotojams. Skeptikai šaiposi: kokie gi nuostoliai gali būti medžiotojams, jeigu jie visus metus gali pleškinti šernus visuose šalies miškuose, mažindami ar net beveik išnaikindami šių gyvūnų populiaciją.
Medžiotojai atsikerta, kad taip kalbėti gali tik visiški neišmanėliai, nes valstybė, jiems permetusi atsakomybę kovojant su AKM, jų ir taip brangų hobį pavertė dar brangiau atsieinančia pareiga. Šiandien medžiotojams taikoma tiek įpareigojimų ir draudimų, kad jie jau patys nebežino, kaip, kada ir į kokius medžioklės plotus jie gali kelti koją, o į kokius – ne ir kur dėti priverstinai sumedžiotus šernus, kol bus atlikti jų mėginių tyrimai.

Tyrimai – nedidelė problema?
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Varėnos skyriaus vadovas, medžioklės žinovas Rolandas Micevičius „ŪP“ sakė, kad nuo praėjusių metų pradžios, kai medžiotojai buvo įpareigoti aktyviau medžioti šernus, Varėnos rajone sumedžiotų laukinių kiaulių padaugėjo maždaug 20–30 proc. „Mūsų miškuose šių gyvūnų populiacija nėra labai didelė, tad ir sumedžiotų šernų nebuvo labai daug, – pasakojo R. Micevičius. – Tačiau medžioklė vis dėlto buvo aktyvesnė.“
Iškilo kita problema: kur tuos sumedžiotus šernus dėti? Laikydamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Jono Miliaus įsakymo, medžiotojai kiekvieną sumedžiotą šerną privalo išdoroti pirminio apdorojimo aikštelėse, skrodimo ir dorojimo atliekas sumesti į duobes, kurios, pripildžius jas 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos. Medžiotojai iš kiekvieno šerno privalo paimti reikalingų tyrimams organų mėginius ir juos nusiųsti tyrimams. Pasak R. Micevičiaus, šerno mėsos vartoti maistui negalima tol, kol jo mėginių neištirs laboratorija. Žmogus AKM užsikrėsti negali, tačiau vartodamas užkrėsto šerno ar kiaulės mėsą tampa užkrato platintoju. Vadinasi, šernas dedamas į šaldiklį ir užšaldomas. „Kartais jis užšaldytas būna ne vieną savaitę, – pasakojo medžioklės žinovas, – nes laboratorijoje tyrimai atliekami per savaitę, o kartais ir dvi. Į šaldiklius paprastai galime sutalpinti tris keturis šernus, o kur dėti kitus? Tiesiog, kol nesulaukiame tyrimų rezultatų, negalime medžioti, nors esame įpareigoti aktyviau tai daryti. Juk neprisipirksime dešimtis šaldytuvų – jie nemažai kainuoja. Be to, jie privalo stovėti tik deklaruotose vietose.“
Tačiau VMVT direktorius J. Milius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad dėl Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekamų tyrimų medžiotojams nepatogumų neturėtų kilti. „Dabar tyrimai atliekami labai greitai, – tikino J. Milius. – Jeigu mėginiai pateikiami iki 10 val. ryto, darbo dienos pabaigoje jau galima gauti atsakymą. Užtenka maždaug septynių valandų.“
Pasak direktoriaus, kita kalba, jeigu mėginiai ne iš karto pristatomi, pavyzdžiui, jeigu medžiojama šeštadienio naktį, tad natūralu, kad mėginiai bus atvežti ir ištirti tik pirmadienį.

Atsakomybė už šernus – medžiotojams
Medžioklės žinovas pasakoja, kad niekas niekada neklausia medžiotojų, ar jie turi už ką įsigyti ne tik medžioklės reikmenų, bet ir šaldiklių, dezinfekcijos priemonių. Tai jau tapo savaime suprantamu dalyku – medžiotojai įpareigoti tai daryti. Ir šernus išmedžioti – niekam nesvarbu, kad medžiokliai – tik mėgėjai, jie visi turi savo darbus ir negali kada panorėję eiti į mišką medžioti. Tačiau taip valstybė atsakomybę už AKM plitimą permetė jiems.
Yra buvę, kad užšaldytų šernų organų mėginių tyrimai praneša apie ligą. Tokiu atveju šernais reikia atsikratyti. Paprastai jie perduodami rajoniniams VMVT specialistams, kurie ir organizuoja užsikrėtusių šernų utilizavimą. Medžiotojams tenka dezinfekuoti šaldiklius, paruošti juos kitiems sumedžiotiems žvėrims. Nei už utilizavimą, nei už AKM tyrimus medžiotojai nemoka. Visa tai atliekama iš ES lėšų. Tačiau medžiotojai standartinių tyrimų dėl trichineliozės nebegali atlikti pas vietinius veterinarijos gydytojus. Mėginius šiems tyrimams būtina pristatyti į Vilnių. Tad šių tyrimų kaina nuo 6 Eur pakilo iki 9 Eur. Taip pat medžiotojų klubai, patekę į AKM zoną, privalo kiekvieną savaitę „šukuoti“ savo miškus ieškant nugaišusių ilgašnipių.

Utilizuoja veterinarijos tarnyba
Jau nuo AKM atsiradimo pradžios sklandė gandai, kad iš šimtais krintančių šernų ir tūkstančiais kiaulių utilizavimo nemenkai uždirbs UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Paaiškėjo, kad šioje bendrovėje nuo maro atsiradimo pradžios nėra utilizuotas nė vienas AKM užsikrėtęs šernas ar kiaulė. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ gamybos direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Zigmas Varkalys „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tokia pavojinga liga sirgusių gyvūnų gaišenų niekada nepriėmė ir nepriimtų utilizuoti savo įmonėje. „Tai būtų per didelė rizika visam regionui, kurio kol kas šis virusas nėra pasiekęs, – mums sakė Z.Varkalys. – Mūsų automobiliai ir žmonės, važinėjantys po visą Lietuvą surinkti ir parsivežti gyvūninių atliekų utilizuoti, ir taip labai rizikuoja, todėl kiekvienas automobilis, jų padangos, darbuotojų batai, apranga įeinant į įmonės teritoriją yra kruopščiai plaunami, dezinfekuojami.“ Tad nors Žemaitijos AKM dar nepasiekė, tačiau įmonė padidino sanitarijos reikalavimus.
AKM šiai įmonei atsiliepė kitu – ekonominiu aspektu. Kadangi iš rizikos zonų buvo uždrausta išvežti, platinti, skersti kiaules, įmonėje „Rietavo sanitarinė veterinarija“ sumažėjo gaunamų šalutinių mėsos produktų, tad ir iš jų įmonėje perdirbimo būdu gaminamų kitų produktų.
Kad VMVT utilizuojant užsikrėtusių šernų ar kiaulių gaišenas nesinaudoja Rietavo įmonės paslaugomis, mums patvirtino ir J. Milius. „Esame įsigiję mobilių utilizavimo įrenginių, kurie kol kas naudojami Alytuje, Švenčionyse, – pasakojo J. Milius. – Kiti mūsų padaliniai turi teisę, laikantis reikalavimų, užkasti gaišenas žemėje. Be to, ir rizikos vertinimo institute turime įmonę, kuri užsiima utilizavimu, tad šių pajėgų visiškai užtenka. Rietavas būtų per didelė rizika visam kol kas švariam regionui.“

Pildomos deklaracijos
Tam tikri apribojimai taikomi ir susiruošus į medžioklę. Dar praėjusių metų spalį VMVT direktorius-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas J. Milius priėmė sprendimą „Dėl medžioklių organizavimo“, kuriuo nustatyta įvairių draudimų medžiotojams. Be varomųjų šernų medžioklių nustatytose AKM paliestose vietovėse uždraudimo, medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklėse savivaldybių teritorijose, kuriose nustatytas AKM, uždrausta dalyvauti kitų savivaldybių teritorijose organizuojamose medžioklėse. Draudimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu po medžioklės nedelsiant išdezinfekuojama medžioklėje naudota avalynė, transporto priemonių, kuriomis buvo važiuota į medžioklę, ratai ir kitas medžioklės inventorius, kuris buvo naudotas dorojant šernus, ir praėjo ne mažiau nei 7 dienos po tokios medžioklės. Medžioklėse svečio teisėmis dalyvaujantys medžiotojai raštu privalo deklaruoti, kad laikėsi šio reikalavimo.
Paprastai sakant, jeigu iš teritorijos, kurioje fiksuotas AKM, medžiotojas važiuos medžioti į teritoriją, kur nėra maro, jis tai galės daryti ne anksčiau kaip po septynių dienų medžioklės užkrėstoje teritorijoje, o atvažiavęs į neužkrėstą zoną užpildys sąžiningumo deklaraciją, patvirtintą savo parašu. Jeigu medžiotojas iš užkrėstos teritorijos svečio teisėmis medžios kitoje, bet irgi užkrėstoje teritorijoje, deklaracijos pildyti nereikės. Jeigu iš neužkrėstos teritorijos medžiotojas atvažiuos medžioti į užkrėstą, deklaraciją pildys tik tada, kai grįš į savo neužkrėstą teritoriją. Savaime suprantama, jokių sąžiningumo deklaracijų pildyti nereikia, jeigu važiuoji iš neužkrėstos teritorijos į neužkrėstą.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.