Valstybei paukštis svarbiau už žemdirbį?

Kasmet migracijos metu didžiuliai gervių pulkai apsistoja Hornborgo ežero (Švedija) apylinkėse sukeldami didelį
galvos skausmą vietiniams ūkininkams.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Kol šalies žemdirbiai skaičiuoja nuostolius dėl javų laukus paskandinusių liūčių, sausumoje likusius pasėlius ir daržus siaubia gervės, žąsys ir gulbės. Vilkai atakuoja ūkinius ir naminius gyvūnus, stumbrai trypia Vidurio Lietuvos žemdirbių derlių, o kormoranai retina žuvininkystės ūkių derlių. Nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams galėtų padėti valstybė ir ES, o dėl dvikojų ir keturkojų daromos žalos girdimi tik „gamtos gynėjų“ priekaištai agroverslininkams ir visiems kaimiečiams, kurie patys atseit savo derliaus nesaugo.

Pagalbos šauksmas
„Neseniai dalyvavau Europos žemės ūkio ir kooperatyvų sąjungos (COPA-COGECA) prezidiu­mo posėdyje, kuriame iškelta laukinių paukščių ir žvėrių žemdirbystei daromos žalos problema, – „ŪP“ sakė laikinasis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Sigitas Dimaitis, – klausimą pasiūlė Danijos, jį palaikė Švedijos, Suomijos ir trijų Baltijos šalių atstovai.“
Pasak S. Dimaičio, visose minėtose šalyse aplink Baltiją žemdirbystei problemų kelia saugojami laukinės gamtos gyvūnai: vilkai, meškos, stumbrai, žąsys, gulbės, gervės, kormoranai. Šiaurės šalių atstovai kreipėsi į COPA-COGECA valdybą prašydami sudaryti darbo grupę ir parengti laukinės gamtos gyvūnų žemės ūkiui daromos žalos skaičiavimo metodiką, taip pat sukurti ūkininkams padarytų nuostolių kompensavimo mechanizmą.
ŽŪR vadovo S. Dimaičio teigimu, 1957 m. Romoje įsteigus Europos Ekonominę Bendriją, jau kitais metais buvo sukurta Europos ūkininkams atstovaujanti organizacija COPA, o dar po metų (1959 m.) – Europos Bendrijos žemės ūkio kooperatyvus vienijanti organizacija COGECA. Abi šios visuomeninės organizacijos susijungė 1962 m. Lietuva į COPA-COGECA įstojo po 2004 m., todėl kaip visateisė narė joje gali reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus agropolitikos klausimais.

Gamtoje nėra kenkėjų?
Aplinkos ministerijos (AM) Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialisto Selemono Paltanavičiaus teigimu, žemdirbiai visais amžiais ir visame pasaulyje buvo tas ūkio subjektas, kuris daro didžiausią žalą gamtai. Kita vertus, žemdirbys yra mūsų maitintojas, jam viskas atleidžiama. Pasak jo, sveikas mąstymas žmogui turėtų sakyti: negali vien imti iš gamtos, reikia jai nors šį tą grąžinti.
„Lietuvoje visos laukinių paukščių rūšys yra saugomos, net ir tos, kurias leidžiama medžioti, – kalba S. Paltanavičius, – gamtoje nėra kenkėjų, o jeigu gulbės ar žąsys rudenį nutupia į žiemkenčių lauką, žala ūkininkui tikrai nedidelė. Kas kita Nyderlanduose – ten žiemos nebūna, paukščiai sumina į purvą želmenis, padaro nuostolių.“
Nemuno deltoje ir daugelyje kitų vietų, ypač prie didžiųjų ežerų ar tradiciškai užliejamų plotų, gyvenantys ūkininkai kasmet skundžiasi laukinių žąsų, gervių, gulbių daroma žala. Pasak gamtininko S. Paltanavičiaus, žiemkenčių daigai, sudygę ir sužaliavę rudenį, nuo spalio vidurio tampa žąsų ir gulbių lesalu. Kadangi šių paukščių snapų kraštai yra aštrūs, jais želmuo nukandamas, o pats sudygęs žiemkenčių keras nepažeidžiamas, neišraunamas. „Iš Lietuvos žemdirbystės istorijos žinoma, jog pašalus ūkininkai savo žiemkenčių želmenyse ganydavo avis ar veršelius ir taip savo javus apsaugodavo nuo iššutimo po sniegu, todėl dėl rudeninio paukščių poveikio želmenims diskutuoti neverta“, – tikina S. Paltanavičius.

Milžiniški nuostoliai
„Dėl plėšriųjų kormoranų antpuolių mūsų bendrovė patiria milžiniškų nuostolių, – pasakoja UAB „Išlaužo žuvis“ vadovas Darius Svirskis, – Išlaužo tvenkinių plotai daugiau nei 500 ha, kormoranams veistis ir daugintis Lietuvoje sudaromos šiltnamio sąlygos.“ Pasak D. Svirskio, didžiulės kormoranų kolonijos gyvena, veisiasi ir dauginasi Kauno marių, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Šie paukščiai sulesa ketvirtadalį „Išlaužo žuvies“ metų derliaus, nuostoliai siekia apie pusę milijono eurų! D. Svirskio teigimu, stebėtinas kormorano grobuoniškumas ir reakcija: jis sugeba per penkias minutes pagauti ir praryti žuvį, net žmogaus pabaidytas jis neria į tvenkinį gilyn ir iškyla į paviršių už šimto metrų jau su pagauta žuvimi snape. Prieš du dešimtmečius, Lietuvoje tik pasirodžius kormoranams, su mokslininkais ornitologais D. Svirskis tyrė kormorano anatomiją ir fiziologiją, skrodė paukščius, siekdami nustatyti, kuo jie maitinasi. Tuomet buvo nustatyta, jog vienas kormoranas per dieną sulesa 3,5 kg žuvų. Pastaruoju metu Išlaužo žuvininkystės ūkio teritorijoje gyvena tūkstantis kormoranų, vadinasi, per dieną jie sulesa 3,5 t žuvų. Naikinti šiuos žvejams nuostolių darančius paukščius draudžia įstatymai. „Išlaužo žuvies“ bendrovė samdo keturis medžiotojus, kurie šaudydami į orą baido kormoranus. Vien tik šoviniams per metus išleidžiama 17 tūkst. Eur. Šalia tvenkinių yra įtaisytos aštuonios garsinės patrankos, kurios taip pat baido paukščius. Tačiau triukšmu dėl aidinčių šūvių skundžiasi Išlaužo seniūnijos gyventojai. Bendrovės „Išlaužo žuvis“ specialistai suskaičiavo, jog dėl kormoranų pagautų ir sulestų žuvų įmonė per metus patiria 300 tūkst. Eur nuostolį, o dėl tvenkiniuose likusių, bet paukščių sužalotų, susirgusių ir kritusių žuvų nuostoliai siekia dar 200 tūkst. Eur. Daugelį kartų dėl nuostolių kompensavimo bendrovės „Išlaužo žuvis“ vadovai kreipėsi į aplinkosaugininkus, valdžios institucijas, tačiau atvykusios komisijos žalą nurodydavo dešimtį kartų mažesnę. Pasak D. Svirskio, kormoranų populiacijos niekas nereguliuoja: prieš du dešimtmečius tai buvo reti egzotiniai paukščiai, o dabar – plėšrūs invaziniai gyvūnai, keliantys pavojų gyvajai gamtai.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sako, jog ir šalies augalininkystės ūkiams laukiniai gyvūnai pridaro milžiniškos žalos. „Pats esu patyręs, kaip stumbrų banda suniokojo kieme supiltų burokų kaupą – iš trisdešimties tonų liko tik šiukšlės į kompostą“, – pasakojo J. Talmantas. Pamiškėse, netoli vandens telkinių ir pelkių esančius pasėlių laukus siaubia žąsys, gervės, gulbės. Pavyzdžiui, vakare jų pulkams nutūpus į žieminių rapsų želmenis ryte lieka plika žemė. LŪS vadovo, ūkininko ir medžiotojo teigimu, šalyje veikianti Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė nesiima drausti pasėlių nuo žvėrių ir paukščių daromos žalos. J. Talmantas prisiminė, kaip nutūpusios gulbės jo dešimties hektarų rapsų lauką per naktį paliko visiškai pliką. Kitų rajonų žemdirbiai taip pat skundžiasi dėl paukščių naktinių antskrydžių, organizuoja budėjimus, baido garsiniais signalais. Tačiau paukščiai nepaiso gąsdinimų, sumindo pasėlius, sukapoja javų varpas. Specialistai yra skaičiavę, kad miežio varpoje turėtų būti apie 30 grūdų, po paukščių atakų lieka tik keturi. Gervės Kėdainių, Panevėžio ir kituose rajonuose puola ne tik javų, bet ir daržovių ūkius, pavyzdžiui, aštriais snapais prakapoja kopūstų galvas. J. Talmanto nuomone, laukinių paukščių žemės ūkio pasėliams daromos žalos problema turėtų būti sprendžiama valstybės lyg­meniu. Iki šiol savivaldybių sudarytos Žalų nustatymo komisijos dėl nuostolių kompensacijos ūkininkams patardavo kreiptis į AM, pastaroji motyvuodavo teisės aktų trūkumu ir nukentėjusiuosius siųsdavo atgal į savivaldybes. „Šiandien laukinė gamta valstybei svarbesnė už žmogų“, – piktinasi LŪS pirmininkas J. Talmantas.

Nuostoliai nekompensuojami
„Aplinkos ministerija nekompensuoja gervių, žąsų, gulbių ir kormoranų žemės ūkiui daromų nuostolių, – sako AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, – pagal tokią logiką reikėtų sodininkams atlyginti už varnėnų nulestas vyšnias.“
Mokslininkų atlikti tyrimai neliudija, jog šalyje laukiniai paukščiai keltų rūpesčių žmogui. V. Graičiūno pastebėjimu, tik kormoranams taikomi kiti reikalavimai, nors žemės ūkiui jie nekenkia – maitinasi išskirtinai žuvimis. Nidos žvejų teigimu, per metus kormoranai Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje sulesa apie 500 t žuvų, nors patiems žuvų ištekliams įtakos neturi. „Pavyzdžiui, šalies vandens telkiniuose atsirado nauja invazinė žuvų rūšis – juodažiočiai grundulai. Pastaruoju metu jie yra pagrindinis kormoranų maistas, vadinasi, paukščiai atlieka sanitarinę misiją“, – teigia V. Graičiūnas ir nutyli apie kormoranų daromą žalą šalies žuvininkystės ūkiams.
Vakarų Europos šalyse sparčiai didėja gervių populiacija. Tai susiję ir su klimato kaita, ir su šių paukščių saugojimu. Pavyzdžiui, Švedijoje per 2016 metus gervės žemės ūkiui padarė 200 tūkst. Eur nuostolį. Prieš keletą metų Lietuvoje perėjo 10,5 tūkst. gervių porų. Tado Ivanausko duomenimis, XX a. pirmojoje pusėje gervės gyveno ir perėjo penkiasdešimtyje vietų, tankiausiai jų buvo Čepkelių, Žuvinto, Tyrelio ir Artosios pelkėse.
„Dėl žąsų, gulbių, gervių, kormoranų daromos žalos į mus ūkininkai nėra kreipęsi, – pastebi Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, – reikėtų tik džiaugtis, kad gyvename natūralios gamtos turinčioje teritorijoje.“
Pasak A. Pranaičio, Žuvinto apylinkių ūkininkų laukus aplanko nemažai vietinių ir praskrendančių paukščių, tačiau jų poveikis nėra toks žalingas, kaip kartais kalbama. Pavyzdžiui, gulbės nebylės maitinasi tik ežero augmenija ir gyvūnija, gulbės giesmininkės skrenda pro Žuvintą vėlyvą rudenį, nuostolių nespėja padaryti. Žąsys nulesa javų želmenis, o jei prastai įsišakniję – ir išrauna. Daugiausia nuostolių jos padaro pavasarį.

Žmogus pats kaltas?
„Gervės turi platesnį valgiaraštį – jos maitinasi grūdais ražienose, mėgsta kopūstus, žirnius, bulves, neatsisako bestuburių, mažų graužikų, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato vadovas A. Pranaitis, – tačiau jos žalos ūkininkams nepadaro. Šiemet Žuvinte suskaičiuota apie 2 800 „vietinių“ gervių, rudenį keletui dienų buvo sustojusios praskrendančios iš šiaurės.“
Pasak A. Pranaičio, anksčiau Žuvinte ir prie kitų Dzūkijos ežerų gyveno apie du šimtus kormoranų, daugiausia nuostolių jie pridarydavo Simno žuvininkystės ūkiui, tačiau šiemet rezervato specialistai suskaičiavo tik apie 60 šių paukščių.
„Mano nuomone, pasėliams paukščių daroma žala – tai žmogaus ūkinės veiklos pasekmė, – sako A. Pranaitis, – be to, kirba įtarimas, jog mūsų ūkininkai, žvejai savo patirtus nuostolius bando priskirti paukščiams. Kaip galima suskaičiuoti, kiek žuvų nepagavai?“
Pasak A. Pranaičio, laukinių paukščių padarytus nuostolius pagal galiojančius teisės aktus privalo kompensuoti savivaldybės, tačiau tik kartą apie 2000-uosius jis buvo pakviestas į savivaldybės sudarytą komisiją, kuri svarstė ūkininko prašymą.
„Dzūkijos ūkininkai į savivaldybę dažniausiai kreipiasi dėl vilkų daromos žalos, kiek rečiau – dėl laukinių paukščių padarytų nuostolių, – kalba Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius, – kiekvienu atveju sudaroma komisija, įvertinama žala ir sprendžiama dėl kompensacijų.“

Žala – su „barzda“
Pasak ilgamečio Alytaus r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo, lėšų ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių nuostoliams padengti skiria ir AM, ir savivaldybė iš savo aplinkos apsaugos programų. S. Supranavičiaus turimomis žiniomis, didžiausių nuostolių regione dėl kormoranų siautėjimo patiria Daugų ir Simno žuvininkystės ūkiai. Juose paukščiai baidomi garsinėmis patrankomis. Dėl gervių, žąsų, gulbių poveikio pasėliams pastaraisiais metais į savivaldybę niekas nesikreipė.
„Žąsų, gervių, gulbių ar kormoranų daromą žalą žemės ūkio pasėliams sudėtinga nustatyti, – sako LŪS Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius, – pagal galiojančius teisės aktus nukentėjusiajam privalu apie žalą pranešti per tris dienas, savivaldybės sudaryta komisija per septynias dienas apžiūri vietą ir nustato nuostolius, tačiau jų kompensavimo tenka laukti pusę metų ar ilgiau, kol šalies mastu bus patvirtintas vidutinis derlingumas.“
Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai Vytautas Kamblevičius ir Kęstutis Bacvinka „ŪP“ tvirtino, kad jau pribrendo laikas diskutuoti dėl laukinių paukščių daromos žalos žemės ūkio pasėliams. Pastaruoju metu dėmesį užgožia milijoniniai liūčių padaryti nuostoliai. Seimo narių nuomone, pirmiausia reikėtų keisti visuomenės požiūrį į saugotinos gyvūnijos ir reguliuotinos jų populiacijos santykį. „Tektų rinktis tarp racionalių ūkinių ir diplomatiškai politinių sprendimų“, – pastebi Seimo Kaimo reikalų komiteto narys V. Kamblevičius.
„Laukiniams paukščiams esame „tranzitinė“ šalis, – kalba Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys K. Bacvinka, – todėl mūsų šalies žemdirbių nuostoliai dėl paukščių daromos žalos ES mastu santūrūs, bet, jeigu nustatomi, kompensuotini.“

123rf nuotrauka