Verslas su Kalėdų laukimo nuotaika

Žagarėje (Joniškio r.) su šeima įsikūręs Daivanas PRANCIULIS gražiausių švenčių nuotaiką jaučia visus metus. Tokią privilegiją jam suteikia prieš dešimtmetį sėkmingai įsuktas verslas. Įmonė „Baltic X–mas Trees“ kalėdines eglutes augina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gyventojams. Be to, su savo technika ir darbininkais prižiūrėti, pjauti eglučių vyksta į Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Daniją. Šių šalių vietos eglučių augintojai lietuvį samdo, nes jau žino, jog atėjus Kalėdoms niekas nepritrūks išskirtinių medelių.

Sodina be pertraukų Šiais žodžiais patiki vos pamatęs Daivano Pranciulio laukus. Viename auga vos prastypusios, tik šiemet pasodintos eglutės, kituose – įkurdintosios pernai ir užpernai. Kalėdinės eglutės auginamos 5–7 metus. Laukui ištuštėjus, žemė tuoj pat išdirbama ir nedelsiant sodinamos naujos žaliaskarės. Stoviniuoti vietoje, D. Pranciulio žodžiais, negalima. Padarius net ir mažytę pertrauką, kalėdinių eglučių greitai pritrūksi ir nebeturėsi ką pasiūlyti klientui. O jis nelauks – nusigręš ir ieškos kitų augintojų. Iš tiesų veikliam ir darbščiam vyrui konkurencija nebaisi. Lietuvoje niekas tokiais mastais kalėdinių eglučių neaugina, juolab neeksportuoja į užsienį. Verslininkas lenkė pirštus ir vardijo skaičius. Laukuose – 1,5 milijono medelių. Jie užima 200 hektarų žemės. Šiemet 20 ha plote pasodino 140 tūkst. žaliaskarių. Kitais metais žada sodinti dešimčia hektarų daugiau. Kasmet parduodama 50–70 tūkst. kalėdinių eglučių. Didžiausia siunta jau lapkričio pradžioje iškeliauja į Angliją. Britai mėgsta vėlyvą rudenį eglutę pasipuošti lauke prie namų. Po kurio laiko perka antrą – pasistatyti svetainėje. Daug eksportuojama į Estiją, Švediją. Lietuvos rinkai lieka mažoji dalis – vos 10 proc. visų užaugintų eglių. D. Pranciulis kiekvienais metais su dukra Vilte savo užaugintų eglučių atveža į Šiaulius prie „Tilžės“ prekybos centro. Tačiau jam svarbu ne tik parduoti, bet ir kiekvieną apdovanoti kalėdine nuotaika, todėl vaišina vynu, maloniai bendrauja ir juokauja.

Išsiskiria dailumu Nors Daivanas augina paprastąsias egles, visi pastebi, kad jos kur kas dailesnės ir gražesnės už miške augančias gentaines. Išskirtinę išvaizdą lemia nuolatinė priežiūra. Karpant ir formuojant suteikiamas vešlumas ir kūgio forma, trąšos ir drėgmė garantuoja sodriai žalią spalvą. „Šviesių, išsidraikiusiomis šakomis, pasišiaušusių eglių užsienyje niekas nenori. Net ir veltui niekas neimtų“, – be užuolankų kalbėjo įmonės „ Baltic X–mas Trees“ savininkas. Norint užauginti ypač gražias ir kuplias egles, taip pat būtina nuolat kovoti su piktžolėmis. Kiečiai, balandos laužo ir brūžina šakeles. Jos kenčia, jei eglės pasodintos per tankiai. Dalydamasis patirtimi, verslininkas atkreipė dėmesį į sodinimo technologiją, kuriai bemaž šimtas metų, tačiau pastaruoju metu ji buvo pamiršta. Eglutės sodinamos taip, kad keturios jų sudarytų rombą. Viena linija eina tiesiai, kita – įžambiai. Tarp sodinukų iš visų pusių lieka 1,2 metro ilgio tarpai. Sodinant rombais eglučių į hektarą telpa 700, arba 8–9 proc. daugiau nei įprastai kvadratais. 25–30 cm sodinukų parsiveža iš Radviliškio miškų urėdijos, su kuria bendrauja nuo pat verslo pradžios. Sodina dažniausiai rudenį, mat pavasarį triūsia užsienyje. Eglutės įkurdinamos ne vien dirvoje, bet ir vazonuose. Vienos įsodinamos, kitos – įkasamos. Pirmąsias, pasibaigus šventėms, žmogus drąsiai, nes jos turi geras ir tvirtas šaknis, gali pasisodinti kieme ir ilgainiui užsiauginti medį. Antrųjų nepavyks, nes jos į vazonus buvo įtupdytos tik dėl patogumo. Nusipirkus įkastą eglutę, nereikia ieškoti stovo, sukti galvos, kaip jį paslėpti. Vazonas jau būna įvyniotas į raudoną popierių, tad iš karto gali statyti į norimą vietą ir puošti.

Vertinami užsienyje D. Pranciulio įmonė, įsigijusi geros technikos ir įrangos, Vakarų Europos šalyse eglaites sodina, prižiūri ir pjauna jau kelerius metus. Jie samdomi kaip rangovai arba subrangovai Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Danijoje. Tam ieškoma nemažai žmonių Lietuvoje. Šį rudenį į Lenkiją išsiuntė 30, į Vokietiją – 70 darbininkų. Pavasarį dažniausiai darbuojasi Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje tenka eglutėmis apsodinti 150–200 ha žemės plotą. Lietuvaičius užsienyje samdo ne tik dėl pigesnės darbo jėgos, bet ir dėl kokybės, atsakingesnio požiūrio. „Mūsų net paletės, ant kurių sugula eglutės, – gražios, dailios, – tęsė mintį pašnekovas. – Ukrainiečių, lenkų dažnai sulinkusios, sulaužytos, nešvarios. Tai smulkmena, bet labai svarbi ir daug ką pasakanti.“ Verslininkas atviravo, kad jau kelis kartus teko iš naujo atlikti darbą po lenkų palikto broko. Tačiau tenka apgailestauti, jog norinčiųjų ir galinčiųjų dirbti mažėja. Žmonės labiau linkę gauti pašalpas, nes padirbėję kelis mėnesius ir gavę didesnes pajamas jie nebetenka socialinės paramos bei kompensacijų. Darbuotojų problema kiekvienais metais vis aktualesnė.

Kvailintojų netrūko D. Pranciulis prieš imdamasis verslo ūkininkavo su tėvais, dirbo Danijoje eglučių plantacijoje. Čia praleidus kelerius metus, kilo idėja ir pačiam pabandyti auginti žaliaskares. Pradžių pradžioje pasodino 5 hektarus. „Aplinkiniai, išgirdę apie sumanymą, kvailino ir sukiojo pirštą prie smilkinio, – prisiminęs šypsojosi Daivanas. – Niekas nesuprato, kodėl geroje Joniškio žemėje auginsiu ne javus, o egles. Juk jos auga miške, tereikia nueiti ir parsinešti. Dabar kai kurie tada besijuokusieji patys mažame plotelyje jų pasisodino.“ Vienu metu net ir pats buvo suabejojęs savo sėkme. Mat eglutės pirmaisiais ir antraisiais metais, kol tvirtai neįsikabino į žemę ir gerai neįsišaknijo, stovėjo vietoje ir jokių perspektyvų nežadėjo. Į viršų stiebtis pradėjo tik trečiaisiais. Tuomet imta tikėti pasirinkimo teisingumu. Iniciatyvus ir iššūkių nepabijojęs žagarietis sako nesėkmių per visą dešimtmetį nepatyręs, nors teko eiti nepramintu taku ir mokytis tik iš savo patirties. Juk Lietuvoje niekas nežinojo ir negalėjo patarti, kaip kovoti su kenkėjais, kaip geriausia eglutes formuoti ir kokia forma gražiausia. D. Pranciulio žodžiais, iki šiol dar keblu išsinuomoti žemės. Mat žmonės vis bijo, jog ji bus paversta mišku. Realybė ne tokia gąsdinanti. Po 5–7 metų kalėdinės eglutės savo vietą lengvai gali užleisti miežiams, kviečiams ar bulvėms. Viena užauginta eglutė kainuoja nuo 5 iki 8 eurų. Kaina tiek lietuviams, tiek anglams, švedams ar estams taikoma vienoda. Per metų metus nekinta kokybės standartas. Intensyviausi užsakymai ir turgūs vyksta rugpjūčio mėnesį. Rugsėjo–spalio mėn. ieškoti kalėdinės eglutės jau būna per vėlu. Neišvaizdžios, turinčios retesnę lają ar nulūžusią šaką išbrokuojamos ir baigus kirtimą susmulkinamos. „Tikrai nežaidžiu viliotinio ir nesiūlau vieną eglutę pirkti už 8 eurus, kitą, retesnėmis šakomis ir ne tokią gražią, už 2. Kartelė jau užkelta ir jos nebenuleisime. Toks verslo principas ir pagrindinė jo nuostata, kurios stengiamės laikytis“, – tvirtino prieš dešimtmetį iššūkių nepabijojęs vyras. Jo pasiteiravus, ar dabar, jei kas atsuktų laiką atgal, savo žingsnį kartotų, nedvejodamas atsakė – žinoma, taip. Tik iškart eglučių sodintų ne penkis, o dvidešimt hektarų.

Jurga SAJENKIENĖ Autorės nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.