Verslo prievaizdų armijai gresia išretėjimas

Ūkio ministerija užsimojo perpus sumažinti verslo ir viešojo sektoriaus priežiūros institucijų skaičių – nuo dabar esančių 68 iki maždaug 30. Šis planas turėtų būti baigtas įgyvendinti 2016-ųjų pabaigoje. Tačiau aistros verda jau dabar. Kai kurios valstybės institucijos bando išsaugoti savo nepriklausomybę ir priešinasi numatomam sujungimui su kitomis, ieško užtarėjų.

Devynios auklės – vaikas be galvos
Mieste ir kaime dirbantys verslininkai jau daug metų skundžiasi, kad gausi tikrintojų armija dažnai jiems tik trukdo dirbti. „Vieni išeina, kiti ateina ir vėl tą patį tikrina. Gaištamas laikas, įmonėje tvyro įtampa. Kai devynios auklės, vaikas be galvos“, – guodėsi „Ūkininko patarėjui“ nedidelės pakaunės mėsos perdirbimo įmonės savininkas.
Panašiai apie dažnus verslą prižiūrinčiųjų desantus atsiliepė ir kiti verslininkai, nenorėję viešai skelbti savo pavardžių. „Tuomet jau tikrai neatsigintume tikrintojų ordų“, – sarkastiškai mestelėjo nedidelę rūkyklą turintis mėsos perdirbėjas.
Ar tikrai tiek daug tų verslo prievaizdų? Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, šiuo metu verslą prižiūri 59 valstybės institucijos! Tačiau ekspertai įvardijo dar devynias į šį sąrašą nepatenkančias, bet priežiūros funkcijas atliekančias institucijas, kurios taip pat turėtų patekti į konsoliduojamųjų sąrašą.

Laukia didelės permainos
Gal dabar kas nors pasikeis? Pasak ūkio ministro, dar ankstyvą pavasarį įvairios darbo grupės pradėjo aiškintis, ką galima būtų supaprastinti, sujungti, kad būtų sutaupyta ne tik lėšų, bet sumažėtų ir biurokratizmo. Neseniai pristatęs darbo grupių siūlymus E. Gustas akcentavo, kad verslą kontroliuojančių valstybės institucijų laukia tikrai nemažai kardinalių permainų.
Viena didžiausių – įkurti bendrą valstybės mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros instituciją – Valstybės mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros tarnybą. Ją planuojama kurti sujungiant Valstybinę mokesčių inspekciją, Muitinės departamentą, perduodant būsimai institucijai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijas (įmokų mokėjimo, deklaravimo, išieškojimo, įmokų mokėtojų patikrinimo) ir kai kurias Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijas (mokesčių vengimo prevencijos ir finansinių valstybės interesų gynimo srityje).
Taip pat siūloma sukurti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir bankroto valdymo tarnybą. Ji būtų kuriama sujungiant Audito ir apskaitos, Turto vertinimo priežiūros tarnybas ir Įmonių bankroto valdymo departamentą. Vietoj dabartinių trijų iš biudžeto išlaikomų įstaigų liktų viena.

Vartotojų interesus gins viena institucija
Ūkio ministro E. Gusto teigimu, vartotojų saugos srityje ketinama sujungti tris institucijas – Valstybinę ne maisto produktų, Lietuvos metrologijos inspekcijas ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei perduoti planuojamai įkurti institucijai vieną Valstybinio turizmo departamento funkciją, susijusią su vartotojų ginčų turizmo srityje nagrinėjimu.
Siūloma suformuoti ir daugiasektorinę reguliuojančią įstaigą – sujungiant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklą su Ryšių reguliavimo tarnybos veikla, šiai institucijai perduodant Konkurencijos tarybai dabar priskirtą geležinkelio transporto rinkos reguliuotojo funkciją.

Leidimas statyti – per pora savaičių
Lengviau netolimoje ateityje turėtų būti ir ką nors sumaniusiesiems statyti. Įgyvendinus darbo grupės pasiūlymus gerokai sumažėtų biurokratizmas, būtų sutaupyta laiko ir nervų, nes statybą leidžiantys dokumentai turės būti išduodami ne per 35 dienas, kaip būdavo iki šiol, o per 15. Vietoje 15 statinio projektą tikrinančių institucijų liktų tik septynios, todėl procesas gerokai paspartėtų.
Pritarta jau pradėtam dešimties visuomenės sveikatos centrų sujungimui į vieną Valstybinę epidemiologinės priežiūros agentūrą.
Iki šių metų rugsėjo 1 d. ministerijoms pavesta parengti medžiagą su konsolidavimo siūlymais Vyriausybės strateginiam komitetui, o rugsėjo–spalio mėnesiais jie bus svarstomi Vyriausybės strateginiame komitete.
Iki šių metų pabaigos turėtų būti parengti pagrindiniai teisės aktų projektai, reikalingi konsolidavimo pasiūlymams įgyvendinti. Visą šią reformą numatoma įgyvendinti iki 2015 m. vidurio arba pabaigos, sudėtingesni procesai turėtų baigtis 2016 m.

Nepopuliaru, bet reikia

Žilvinas ŠILĖNAS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Kiekviena reforma ar kokios nors permainos visuomet sukelia tam tikrų abejonių, ar jos bus naudingos, ar duos laukiamų rezultatų. Tai natūralu, nes nuo klaidų niekas nėra apsaugotas, viskas turi būti gerai apgalvota ir pasverta. Tačiau dažniausiai pasipriešinimo sulaukiama iš pačių reformuojamų institucijų. Tokiais atvejais suveikia elementarus žmogiškasis savanaudiškumas ir jį ginant pasitelkiami patys įvairiausi argumentai, užtarėjai politikai. Vieni nenori prarasti vadovų postų, kiti – įtakos, treti – darbo vietų.
Jau seniai aišku, kad daugelį institucijų reikia jungti. Juk tobulėja technika, vis plačiau diegiama kompiuterizacija, pasitelkiamos naujos technologijos, valstybės tarnautojų reikia vis mažiau. Todėl ir atsiranda pasipriešinimas įvairioms permainoms. Sakykite, ką tokio daro „Sodra“, ko negalėtų padaryti Valstybinė mokesčių inspekcija, kad priešinamasi jų sujungimui? Nieko, ir viena, ir kita renka mokesčius.
Sutinku, kiekvienu atveju reikėtų labiau įsigilinti į tų institucijų jungimo peripetijas, rasti geriausius sprendimus. Tačiau akivaizdu, kad reikia ne tik konsoliduoti valstybės institucijų veiklą, bet ir mažinti jose dirbančių žmonių skaičių. Suprantama, tai nėra populiaru, tačiau tik taip galima sutaupyti valstybės lėšų ir sumažinti biurokratinę naštą.

Teks keisti apie šimtą įstatymų
Ūkio ministras atskleidė, kokių pokyčių tikimasi sumažinant ir sujungiant verslo priežiūros institucijas bei perskirstant jų funkcijas. „Atsižvelgiant į darbo grupių siūlymus tikimasi sumažinti bent 16 verslo priežiūros institucijų: 11 biudžetinių įstaigų galėtų būti sujungtos su kitomis; viena priežiūros institucija (Valstybinė metrologijos tarnyba) jau likviduota, išskaidant jos funkcijas, keturios dabartinių priežiūros institucijų priežiūros šių funkcijų netektų.“
Pritarus darbo grupių siūlymams tektų pakeisti beveik 1500 teisės aktų, tarp jų – daugiau nei 100 įstatymų. Visam šiam procesui finansuoti turėtų būti panaudojami tik vidiniai ministerijų ir pavaldžių įstaigų resursai.

Jau sulaukta ir pasipriešinimo
Daugelis verslininkų ir jų organizacijų atstovų labai teigiamai vertina idėją sujungti „Sodrą“, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Muitinės departamentą, tačiau šie planai, kaip anksčiau daug kas ir nuogąstavo, jau spėjo sulaukti ne tik tarnybų, bet ir kai kurių politikų pasipriešinimo. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad toks sujungimas naudos neduos, įneš painiavos ir per brangiai kainuos.
Pasak jos, sujungus šias institucijas gali būti sunkiau surinkti mokesčius, gyventojams – iškilti kai kurių nepatogumų. Darbo partijos lyderė abejoja, ar nuo to bus lengviau verslininkams, ir siūlo tobulinti jiems painią pelno mokesčio atskaitymų apskaičiavimo tvarką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė taip pat nepritaria „Sodros“ funkcijų perdavimui naujai institucijai. Jos argumentas – Ūkio ministerijos siūloma valstybės institucijų pertvarka, naujų informacinių technologijų programų parengimas daug kainuotų, tam reikėtų didelių investicijų.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.