Vešime bites ganytis į miestą?

„Šiemet Lietuvoje medunešis baigėsi liepos antrąją, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, biomedicinos mokslų daktaras ir žinomas šalies bitininkas Algirdas Amšiejus. – Žemdirbiai dėl sausros ir karščių didelio derliaus nesitiki, užtat bitininkus gamta apdovanojo kaip niekad“. Pasak dr. A. Amšiejaus, bitėms skraidyti ir nektarą rinkti palankūs buvo balandžio, gegužės, birželio mėnesiai. Gausiai žydėjo laukų ir miškų augalai, vėliau bitėms darbo suteikė ant medžių lapų pasirodęs lipčius. „Ypač pasisekė miesto bitėms, – kalbėjo dr. A. Amšiejus. – Kaime liepos nektaro skiria pramečiuodamos, o mieste kasmet. Be to, miesto gėlynais nuolatos rūpinamasi, jie atnaujinami. Ganyklų bitėms į valias, todėl ir bitininkauti mieste tampa vis populiariau“.

Gegužės mėnesį ant Kauno Vienybės aikštėje esančio BLC verslo centro stogo, bendradarbiaujant bitininkams, mokslininkams ir verslininkams, pastatyti aviliai ir apgyvendintos kelios bičių šeimos. Liepos mėnesį buvo išsuktas pirmasis miesto bičių suneštas medus, mokslinėje laboratorijoje ištirta jo sudėtis ir kokybė. „Superinis medus,“ – sakė dr. A. Amšiejus.

Viename koryje – kilogramas medaus

Miesto medkopis prasidėjo karštą liepos dieną ant SBA pastato stogo. Kelios dešimtys žiniasklaidos atstovų, mokslininkų ir verslo įmonės darbuotojų, apsiginklavę bitininkams skirtais veido tinkleliais, stebėjo teatralizuotą medkopio procesą. Nors Bakfasto rasės bitės, pasak dr. A. Amšiejaus, ir ramios, joms teko paragauti rūkstančio dūlio dūmų. Taip esą jos suvokia artėjančią grėsmę, prisipila pilvelius medaus ir tampa nepavojingos žmogui – nepasiekia įgelti. Vėliau bitininkas po vieną ėmė magazino (lietuviškas vertinys – meduvė) korius, demonstravo juose užakiuoto medaus spalvas pagal surinktų augalų žiedadulkių kiekį, aiškino bičių medaus konservavimo technologiją. Sudėtus į spietinės dėžę medaus pilnus korius bitininkas su talkininkais nunešė į specialiai parengtą SBA patalpą, kurioje koriai buvo atakiuoti, medus išsuktas, iškoštas, supilstytas į indelius. Degustacija vyko išraiškingai aiškinantis medaus skonius, poskonius ir jų atspalvius. Dr. A. Amšiejaus žodžiais, apie 60 proc. medaus buvo galima kvalifikuoti surinktu iš liepų, likusioji dalis – iš miesto centre ir Žaliakalnyje augančių gėlių bei žydinčių krūmų. Tačiau miesto bičių derliaus šventė ne tik pagrindė bitininkavimo mieste galimybę, bet ir turėjo platesnę reikšmę. Ją pristatė SBA grupės personalo vadovas Edis Kasperavičius: „Turime oficialų ant verslo centrų stogų apgyvendintų bičių akcijos pavadinimą „Susibičiuliaukim“. Bitės įkurdintos ant daugumos SBA valdomų pastatų įvairiuose miestuose. Iš viso turime devyniolika bičių šeimų. Jas prižiūri mūsų darbuotojai bičiuliai. Iš kolegų turime žinių, jog bitės ant stogų apsiprato puikiai, dirba aktyviai, niekam neįgėlė ir netrukdo nei darbuotojų, nei gyventojų ramybės. Iš kelių ant stogo esančių avilių išsukta apie 30 kg medaus. Rezultatas labai geras. Pavyko įrodyti, kad miesto bičių medus yra kokybiškas, saugus ir tinkamas naudoti. Dėl šios priežasties kviesime ir kitas įmones jungtis prie mūsų akcijos. Mes ir patys dar turime laisvų stogų, tad ketiname akciją plėsti“.

Projekto kuratorius, mokslininkas ir bitininkas dr. A. Amšiejus kalbėjo apie pagarbą bitėms, galimybę su jomis susidraugauti ir netgi pasimokyti, pavyzdžiui, demokratijos šeimoje ir valstybėje.

Mieste bitėms saugiau

„Kai atvežėme čia bites, žinojau, kad joms čia bus gerai, bet dar nesitikėjau, kad jos taip greitai pradės nešti medų, nes tada dėjome ne pasiūtus korius, o tik vaško plokšteles. Norint pasidaryti korių, bitėms teko suvalgyti apie 10 kg medaus. Kitais metais bitės jau turės pasidariusios korių, tad įsivaizduokite, kiek medaus bus tada“, – apie galimą dar didesnį medaus derlių kalbėjo dr. A. Amšiejus.

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Antanas Šarkinas sakė, jog pavyko įrodyti, kad miesto bičių medus yra kokybiškas, saugus ir tinkamas naudoti. Iš pradžių baimintasi, kad miesto bitės gali atnešti užteršto medaus, tačiau patikrinus jo kokybę jokių cheminių medžiagų nenustatyta. Prieš ragaujant pirmąjį miesto bičių suneštą medų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje specialistai ištyrė Kauno ir Klaipėdos bičių medų. Rezultatai tikrai nustebino, mat nerasta jokių teršalų, galinčių pakenkti žmogui. Pasak dr. A. Šarkino, medaus vartotojus visada jaudina dvi problemos: kad medus nebūtų falsifikuotas ir kad nebūtų užterštas. Mokslo laboratorijoje atliktas miesto bičių medaus tyrimas aprašytas keturiolikoje ataskaitos puslapių. Jame matyti medaus sudėtis ir tai, jog nėra teršalų. Neaptikta sunkiųjų metalų, nėra gyvsidabrio, kadmio, švino. Nėra ir pesticidų. Žinoma, jų mieste nelabai ir būna. Galima laisvai ant stogų statyti avilius ir valgyti tokių bičių suneštą medų.

Beje, pasaulio praktika liudija, jog miestų bitininkystė populiarėja. Pavyzdžiui, Londone yra daugiau nei trys tūkstančiai bitynų. Daugelyje Vakarų Europos šalių ant viešbučių, restoranų, net ant vyriausybių pastatų stogų apgyvendinamos bitės, jų surinktu medumi vaišinami svečiai. Vilniuje bitės skraido nuo kai kurių viešbučių stogų, ant savo namo stogo bites prižiūri verslininkas Tomas Balžekas, žinomo šalies bitininkystės klasiko anūkas.

„Vienodo medaus niekada nebūna, – kalbėjo dr. A. Amšiejus. – Laboratorijoje ištirtas Kauno ir Klaipėdos miesto bičių suneštas medus skyrėsi savo sudėtimi. Uostamiestyje bitės medų daugiau nešė iš erškėtinių augalų, o Kaune – iš liepų, todėl skyrėsi fruktozės ir gliukozės santykis“. Pasak dr. A. Amšiejaus, miestas dažniausiai užterštas šaltuoju metu, kai gyventojai pradeda kūrenti krosnis. Tačiau tuo metu bitės medaus neneša, todėl nereikia baimintis dėl užteršto medaus. Be to, bitės pačios valgo nektarą, o jei jis būtų užterštas, negalėtų jo perdirbti į medų ir pačios žūtų.

Pagalba bičiuliams

Verslo įmonės iniciatyva mieste apgyvendintos bičių šeimos paskatino informacinių technologijų kūrėjus pasiūlyti pagalbą bičiuliams. Pavyzdžiui, ant Kaune esančio BLC verslo centro stogo bitės gyvena naujame avilyje, prie jo pridėtos specialios svarstyklės ir indikatoriai. Jie leidžia nuotoliniu būdu stebėti avilio būklę. Pasak sistemos kūrėjo Dainiaus Keizerio, stengiamasi padėti bitininkams, palengvinti jų darbą. Sukurta išmanioji avilių priežiūros sistema, kuria naudojantis galima išmatuoti avilio svorį, drėgnumą, temperatūrą, lauko slėgį ir kitus parametrus, o pagal juos bitininkas žino, kada reikia aptarnauti avilį. Bitininkas neišėjęs iš namų gali matyti visus šiuos duomenis. Be to, prie avilio pritaisytų svarstyklių paklaida yra labai nedidelė, tad jei bitininkas žino, kiek sveria pats avilys, tai pagal matomus parametrus gali žinoti ir tai, kiek kilogramų medaus bitės prinešė per dieną.
Kaune bičių šeimas prižiūri SBA darbuotojas ir bičiulis Benediktas Balčiūnas, o kitose SBA įmonėse ir verslo centruose Klaipėdoje, Raseiniuose, Šilutės mieste ir rajone, Visagine bei Utenoje – dar aštuoni bitininkai mėgėjai, kuriuos konsultuoja dr. A. Amšiejus. Anot B. Balčiūno, ant BLS verslo stogo Vienybės aikštėje gyvenančios bitės nuo gegužės 20 d. iki liepos antrosios pusės dirbo labai darniai ir tvarkingai. Per tą laikotarpį miesto centre gausiai žydėjo alyvos, kaštonai, akacijos, liepos, gėlynai. Žiniasklaidos pastebėtas vieno Laisvės alėjos namo balkone susimetęs nedidelis bičių spiečius pasirodė esąs iš Žaliakalnio. „Mūsų bitės pirmiausia turėjo pasisiūti korius, paskui akeles užpildyti, uždengti, todėl nuobodžiauti, juolab spiesti neturėjo nei laiko, nei noro“, – sakė bičiulis B. Balčiūnas.

Pasak SBA Viešųjų ryšių projektų vadovo Petro Lingės, SBA ėmėsi iniciatyvos skatinti miesto bitininkystę, siekdama atkreipti dėmesį į bičių naudą žmonijai ir spartų jų nykimą pasaulyje. Bičių mažėja dėl ligų, gausaus chemikalų naudojimo žemės ūkyje ir nepaaiškinamo šeimų žuvimo. Specialistai sako, kad miestuose bitėms saugu, nes čia nenaudojami chemikalai, be to, didelė žiedų įvairovė.

Justinas ADOMAITIS
ŪP korespondentas