„Via Baltica“ pakelių piktžolynai keliauja į ūkininkų laukus

Tarptautinė automagistralė „Via Baltica“ – vienas iš mūsų šalies prioritetinių objektų. Pernai buvo baigtas rekonstruoti magistralės ruožas tarp Kauno ir Marijampolės. Magistralės ir jai priklausančių jungiamųjų kelių kelkraščiai turėjo būti apsėti veja ir tinkamai prižiūrėti. Tačiau dabartinis pakelių vaizdas kelia siaubą ir verčia abejoti – žolės ar piktžolės čia buvo pasėtos. Atsakinga už pakelių tvarkymą, jų šienavimą AB „Kelių priežiūra“ dėl vešinčių piktžolynų neprisiima kaltės, mat kelių priežiūros normatyvai jiems leidžia pakelių nešienauti lig pat rudens. Ūkininkus piktina tokie nelogiški kelininkų nusistatyti terminai, nes subrendę piktžolės skleidžia sėklas į aplink esančius jų laukus. O gėdingas pakelių vaizdas važiuojantiems tarptautine magistrale byloja, kad su tvarka mūsų šalis turi problemų.

Požiūriai į tvarką skiriasi

Ūkininkai, kurių laukai ribojasi su „Via Baltica“ priklausančiais keliais, pyksta ne be reikalo, mat netvarkomi pakelių piktžolynai labai greitai plečiasi ir užteršia sukultūrintas pievas bei pasėlius. Pasak žemdirbių, jeigu jų laukuose būtų tokia betvarkė, kaipmat gautų baudas, o štai valstybės žinioje esantys plotai stovi apleisti ir niekam dėl to galvos neskauda…

Gana ilga „Via Baltica“ magistralės atkarpa bei daugybė privažiuojamųjų kelių driekiasi Sasnavos seniūnijoje (Marijampolės sav.). Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė yra išklausiusi ne vieną ūkininkų bei vietos gyventojų nusiskundimą dėl apleistų, nešienaujamų pakelių. Tačiau šiais valstybinės bei rajoninės reikšmės kelių kelkraščiais privalo rūpintis ne seniūnijos, o atitinkamos valstybinės kelių priežiūros tarnybos. Tam jos turi ir lėšas, ir darbuotojus, ir techniką.

„Savo ruožtu, kur mums priklauso šienauti prie vietinės reikšmės kelių, stengiamės tą daryti ir palaikyti tvarką. Kodėl prie pagrindinių kelių delsiama šienauti ir tokia betvarkė – sunku suprasti. Ne kartą kreipiausi į atitinkamas tarnybas, bet jos nereaguoja. Neapsikentę patys pjauname tas pakeles, bet kiek galime dirbti ne savo darbą? Išlaidų mums niekas nekompensuoja. Nesuprantu, kodėl reikia nokinti piktžoles ir laukti, kol šios šitaip suvešės? Nežinia kaip kitur, bet Marijampolės regione su pakelių tvarka tikrai yra problemų“, – apgailestavo Sasnavos sen. seniūnė.

Savivaldybė bejėgė

Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Kristina Kasparavičienė tikino, kad susitarti su AB „Kelių priežiūra“ dėl kelių ir pakelių priežiūros nėra taip paprasta.

„Jie reikalauja oficialių raštų. Tad jei turime pretenzijų dėl šienavimo ar sniego valymo, reikia siųsti raštus Lietuvos automobilių kelių direkcijai bei AB „Kelių priežiūra“. Marijampolėje regioninės kelių priežiūros tarnybos nebeliko, vykdant įmonių centralizaciją ji buvo reorganizuota ir prijungta prie AB „Kelių priežiūra“, dabar mūsų kelių valdžia Kaune“, – aiškino Marijampolės sav. specialistė.

Po reorganizacijos 2017 m. Marijampolės regioninių kelių priežiūros tarnyba kaip ir kitos 10 Lietuvos regioninės kelių priežiūros įmonių bei VĮ „Automagistralė“ buvo sujungtos į vieną akcinę bendrovę „Kelių priežiūra“, Marijampolės sav. priskirta Centro regionui. Ši bendrovė perėmė sujungtų įmonių darbuotojus, turtą, teises, pareigas ir kt. Įmonė prižiūri ir tvarko virš 21 000 km valstybinės reikšmės kelių (magistralinių, krašto ir rajoninių), turi daugiau kaip 1 800 specializuoto transporto ir technikos priemonių.

Marijampolės sav. Aplinkotvarkos infrastruktūros vyr. specialistės K. Kasparavičienės pasiteiravus, ar gali savivaldybė pareikalauti, kad AB „Kelių priežiūra“ tinkamai vykdytų savo pareigas, atsakymas kiek nustebino.

„Savivaldybė negali reikalauti, o tik gražiai paklausti, kas Marijampolės regione vadovauja pakelių šienavimui, pasiteirauti, kodėl to nedaro, paprašyti informacijos koks numatytas šių darbų grafikas. Mėginsim skambinti ir klausti“, – lyg ir pažadėjo savivaldybės specialistė. Ji pritarė, kad jei mieste būtų taip apleista teritorija, savininkai neišvengtų įspėjimų ir baudų, nes jas nusišienauti, susitvarkyti privalu iki liepos 15 dienos. Deklaruojantys pievas ūkininkai jas turi nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., bet dažniausiai pirmas šienavimas vyksta birželį, o iki rugpjūčio nupjaunamas dar ir atolas – niekas nelaukia vasaros pabaigos. Tačiau kelininkai vadovaujasi savomis šienavimo taisyklėmis.

Tuo pačiu KPV vadovaujamasi skirtingai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos į klausimą, kodėl taip apžėlę ir lig šiol nešienaujami „Via Baltica“ magistralės bei privažiuojamųjų kelių kelkraščiai, atsiuntė tokį atsakymą:

„Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atlieka AB „Kelių priežiūra“. Priežiūros darbai atliekami vadovaujantis Kelių priežiūros vadove (KPV) nustatytais normatyvais. Normatyvuose, be kitų kelių priežiūros reikalavimų, yra nustatyti ir reikalavimai šienavimui. Pagal normatyvus rajoninės reikšmės kelių su asfalto danga kelkraščiai (taip pat ir jungiamųjų kelių kelkraščiai) apželdinti veja turi būti šienaujami mažiausiai 2 kartus per sezoną, pirmą kartą nušienaujant iki rugpjūčio 1 d., o kelio griovys šienaujamas vieną kartą iki spalio 1 d.“

AB „Kelių priežiūra“ atstovės komentaras tuo pačiu klausimu kiek skyrėsi:

„Magistralinio kelio (už įrengtos garso slopinimo sienelės) šienavimo zonos darbai, vadovaujantis KPV nustatytais normatyvais, turi būti atlikti iki rugpjūčio 1 dienos; privažiuojamas kelias 0005031012 (prilygintas III lygio rajoniniam keliui), vadovaujantis KPV nustatytais normatyvais 1 šienavimo zona (1 m pločio juosta už kelio briaunos) šienaujama iki rugsėjo 15 d., o 2 šienavimo zona (minimaliai 2 m už 1 šienavimo zonos ribos) – iki spalio 1 d. Visi darbai suplanuoti ir bus atlikti iki nustatytos datos.“ Nors atsakymuose vadovaujamasi tuo pačiu KPV, liko neaišku, vis tik kokiais terminais ir kiek kartų per sezoną kelininkai privalo nušienauti rajoninių „Via Baltica“ įvažiuojamųjų (jungiamųjų, privažiuojamųjų) kelių pakeles – ar tais, kuriuos pateikė Kelių direkcija, ar „Kelių priežiūra“?

Nemato problemos

AB „Kelių priežiūra“ Marijampolės kelių tarnybos vadovas Arvydas Malinauskas į išdėstytas problemas ir ūkininkų bei gyventojų skundus dėl nešienautų pakelių, reagavo labai ramiai:

„Tikrai nematau problemos. Pagal esamus reikalavimus mes pašienavę dar ir į priekį. Be to, pastaruoju metu gyvenvietėse ir miesteliuose buvo daug švenčių, tai pagelbėjome seniūnams aplinką pasitvarkyti. O kiekvienam žmogui savas keliukas yra arčiau dūšios, tad ir skundžiasi. Gavę skundus, į juos reaguojame. Į „Ūkininko patarėjo“ pastabas taip pat reagavome, išsiunčiau jau kitą dieną traktorių, kuris pašienaus, bet iš tiesų mums nustatytas terminas yra iki rugsėjo 15 d. Tokios mūsų taisyklės ir pagal jas dirbame daug metų.“

Atrodo keistai: kodėl reikia laukti rudens ir termino pabaigos, užuot nušienavus piktžoles, kol jos dar nesubrandino sėklų? Gal tam trūksta lėšų, darbuotojų, technikos? A. Malinauskas į tai atsakė, kad jiems nieko netrūksta, bet jei nušienaus anksčiau, reikės paskui tai daryti dar kartą. Anot jo, kiekviena kelio zona pagal KPV turi atitinkamą šienavimo laikotarpį, tuo ir vadovaujamasi. Tačiau pagal kelininkų „Konstituciją“ – Kelių priežiūros vadovą – ir Kelių direkcijos išaiškinimą, rajoninės reikšmės kelių su asfalto danga (taip pat ir jungiamųjų „Via Baltica“ kelių) pakeles reikia per sezoną šienauti mažiausiai 2 kartus… Nežinia kodėl, bet kelininkams, vykdantiems šiuos darbus atrodo, kad šienapjūtė gali prasidėti rudenį…

„Visko mums užtenka ir dirbam tvarkingai. Pats apvažiavau ir apžiūrėjau kelius aplink Marijampolę, rajoninius ir magistralę – visi jie nušienauti. O rajoniniams keliams yra eiliškumas ir natūralu, kad visko vienu metu negalime padaryti. Be to, rimti ūkininkai nesiskundžia, o patys pakelėse piktžoles apsipjauna, pyksta tokie, kurie tik tą ir temoka“, – tikino A. Malinauskas.

Bandant paprieštarauti, kad kiekvienas turime šeimininkauti savo teritorijose – ūkininkai laukuose, o kelininkai keliuose, juolab kad tam ir pinigus nemažus gauna, A. Malinauskas nusijuokė ir dar kartą pakartojo, kad problemos nematąs.

„Labai daug žmonių skambina, bendraujame su seniūnais ir į skundus reaguojam. Gavę šį jūsų skundelį, taip pat planuojame darbus kiek pagreitinti. Per šias dienas jūsų nurodytos pakelės bus nušienautos. Tačiau apibendrintai, aš, kaip kelininkas, dirbantis ne vienerius metus, galiu pasakyti, kad šiemet su šienavimu nėra bėdos. Sutinku, kad nieko blogo, jog žmonės nori tvarkos, bet viskam yra savas laikas“, – tikino Marijampolės kelių priežiūros tarnybos vadovas.

Ir išties, kaip tarė, taip padarė. Jau kitą dieną greta „Via Baltica“ magistralės ir įvažiuojamųjų kelių zujo kelininkų technika ir vaizdelis iš esmės keitėsi, gražėjo. Tačiau kai kuriuose pakelių plotuose vis tik dar liko bujoti piktžolės, o vėliau priminta, kad dar ne viskas padaryta. Norisi tikėti, kad šioms piktžolėms taip pat nebus lemta sulaukti rudens, nors kelininkų terminai tai leidžia…

P. S. Į Lietuvos automobilių kelių direkciją nusiuntėme nuotraukas ne tik apžėlusių pakelių, bet ir nuplikusių, griūvančių „Via Baltica“ šlaitų. Atsakymas buvo toks: „Dėl šlaitų slinkimo ir susiformavusių išplovų. Kelių direkcijos atstovai įvertins situaciją nuvykę į vietą. Užfiksavus informaciją apie jūsų minėtas kelio pažaidas – slenkančius šlaitus ir išplovas – ji bus perduota kelio rekonstrukciją atlikusiai įmonei, kad būtų ištaisyti defektai atsiradę garantinio laikotarpio metu“.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė