Vienur sėjamosios dulka, kitur kombainai klimpsta

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Nors Lietuva palyginti nedidelis kraštas, tačiau žemdirbiai šiemet laukuose darbuojasi itin skirtingomis oro sąlygomis. Vienur javapjūtė jau baigta, o dirva taip įdžiūvusi, kad ją sunkiai skrodžia net ir tvirčiausi plūgai, kitur apie derliaus dorojimo pabaigtuves žemdirbiams tenka tik svajoti, mat į laukus negali įvažiuoti jokia sunkioji technika.

Tikisi didesnio derliaus nei pernai Kaip teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, šiandieną jau yra nuimta apie 80 proc. javų. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad situacija atskiruose rajonuose labai skirtinga. Vieno rajono žemdirbiai į laukus su kombainais negali įvažiuoti dėl per didelio užmirkimo, o kiti vargsta dėl prasidėjusios rudeninės sėjos – plūgai neįlenda į perdžiūvusią dirvą. „Šiemet javapjūtė tikrai sudėtinga. Dažnai netgi matėme tokių vaizdų, kai lietus vieno kaimyno pasėlius merkia, o kitas šalia sėkmingai kulia sausą pasėlį“, – stebisi pašnekovas. LGAA pirmininkas tvirtina, kad šiemet labiausiai pasisekė Šiaurės ir Vidurio Lietuvos ūkininkams. Šiaulių, Joniškio krašto ūkininkų derlius jau sudorotas 100 proc. Rytinė Lietuva skęsta. Ypač prasta padėtis Rokiškio, Ignalinos, Kupiškio, Šalčininkų rajonuose, kur javapjūtė visiškai sustojusi, yra laukų, kur iki šiol nesibaigė žieminių kviečių pjūtis. „Padėtis ypač sudėtinga, grūdai geriausiu atveju bus pašariniai. Jei subrendę grūdai bent savaitę pastovi lauke, praranda visas maistines savybes“, – apgailestauja A. Macijauskas. Šalyje dar neprasidėjo pupų, vasarinių rapsų, grikių kūlimas. „Tačiau laukuose liko nemažai žirnių, kurių nepavyks nuimti, yra nemažai nenukultų vasarinių kviečių. Kiek tokių plotų bus, sunku pasakyti“, – prognozuoti nesiryžo A. Macijauskas. Šių metų derliaus kokybė kiek geresnė nei praėjusių, pa­vyzdžiui, žieminiai kviečiai daugiausia atitinka antrą klasę. „Bet reikia nepamiršti, kad pernai grūdai buvo itin prastos kokybės, praktiškai beveik visi buvo pašariniai. Mes Lietuvoje įpratome kulti ypač aukštos kokybės grūdus. Jei pasižiūrėtume pastarųjų dešimties metų tendenciją, pirmos klasės kviečiai sudarydavo didžiąją dalį derliaus. Šiemet 60–70 proc. kviečių yra antros klasės. Taigi šiųmečiai grūdai kiek prastesni už daugiametės kokybės rodiklius, tačiau geresni nei pernykščiai“, – dėsto LGAA pirmininkas. Statistikos departamento duo­menimis, pernai nuimtas 5,71 mln. t grūdų derlius, šiemet laukuose subrandinta dar daugiau grūdų, tik nežinia, ar juos pavyks laiku nuimti. LGAA vadovo skai­čiavimu, jei javapjūtės finišo tiesioji bus sklandi, šiųmetis derlius bus 10 proc. gausesnis už pernykštį.

Jaučiasi užgožti gyvulininkų Šiemet smulkesnieji grūdų augintojai skundžiasi, kad kai per didelio drėgnio grūdus pristato supirkėjams, jie derliaus nepriima ir siunčia atgal. Vadinasi, ūkininkai turi ieškoti kitų supirkėjų, kartais traktoriais prireikia nuvažiuoti net apie 100 km, o tai gerokai padidina transportavimo kaštus. „Grūdų paruošimas yra didelė problema mūsų šalyje, nes tik nedaugelis ūkininkų yra apsirūpinę savais sandėliais, džiovyklomis. Man labai keista, kai skirstant ES paramą jau apie 7 metus augalininkystės ūkiai jos negauna. Viskas kreipiama į gyvulininkystę ir dabar matome, kad grūdininkai atsidūrė ypač sunkioje padėtyje: džiovyklų, valomųjų įrenginių, sandėlių trūks­ta. Didesni elevatoriai nenori priimti pernelyg drėgnų grūdų, mat jų pajėgumas irgi ribotas, todėl mes patiriame milžiniškų nuostolių“, – neslepia A. Macijauskas. Jo įsitikinimu, vienintelė išeitis – kooperacija. Tačiau pašnekovas apgailestauja, kad net ir teikdami didelį prioritetą kooperacijai grūdininkai neturi galimybės pasinaudoti ES parama, mat nesurenkamas reikiamas balų skaičius.

Žieminių rapsų kitąmet bus mažiau Nepastovūs orai gerokai sutrikdė ir rudeninę sėją, o tai, anot grūdininkų atstovo, turės įtakos žieminių pasėlių plotams. Kiek sumažės žieminių rapsų plotų, pašnekovas nesiryžo apibend­rinti, tik pabrėžė, kad jų bus mažiau nei šiemet. Žieminių kviečių sėja dar tik prasideda, todėl kaip vėluojanti pjūtis, protarpiais įsiterpiantis lietus pakoreguos šios kultūros plotus, bus aišku po kelių savaičių. Klausimas, kada baigsis šių­metė javapjūtė, – it būrimas iš kavos tirščių. Pasak A. Macijausko, jei nusistovės sausi, giedri orai, kūlimas gali baigtis jau ir šią savaitę, jei ir toliau laukus merks lietūs, žemdirbiai paskutinius grūdus į aruodus pils tik rugsėjo viduryje.

pixabay.com nuotrauka