Vilkaviškio duona – kaip sava

Prieš kelis dešimtmečius vilkaviškiečiai negalėjo pasigirti skania duona, ji buvo pigi, bet negardi, tad dažniau kaimiečiai ja paršelius penėdavo, nei ant savo stalo dėdavo. Tačiau kai prieš penkiolika metų kepyklą įsigijo iš Žemaitijos į Suvalkiją atkakęs verslininkas Juozas Liebus, apie čia kepamą nuostabią duoną ir pyragus netruko žinia pasklisti po visą Lietuvą. Iš šio krašto kaip geriausią lauktuvę dažnas dabar gabenasi kvapų „Vilkaviškio gardžiosios“ ar juodos duonos „Skanumėlis“ kepalą. Net ir viskuo išlepinti Seimo nariai savo padėjėjų prašo, kad būdami Suvalkijoje nepamirštų parvežti UAB „Savas“ kepamos duonos, nes sostinėje tokios negali gauti. Prekybos centruose lentynos perpildytos didžiųjų kepyklų produkcija, o įsisprausti nedidelių rajoninių kepyklėlių duonos kepaliukams čia nėra jokių šansų. Tad „Savas“ Lietuvoje „pabarstė“ per 20 savų firminių parduotuvėlių, turi keturias kepyklėles, įsiprašo į kaimų bei kitas rajonines parduotuves, kurių yra apie 800. Beje, žemaičiai savo kraštiečio duonos ir pyragų neįsileidžia – gal bijo konkurencijos, o gal negali atleisti, kad ne Žemaitijoje, o Suvalkijoje žemaitis J. Liebus puikią duoną kepa? Pasak UAB „Savas“ direktoriaus J. Liebaus, duonos ir pyragų kepėjų dabar tiek daug, kad išsaugoti ar atrasti naują nišą nėra paprasta. Su didžiaisiais prekybos centrais rajonų kepyklėlėms beveik neįmanoma susitarti – čia lentynas užkariavę stambieji duonos gamintojai, o su smulkiaisiais centrų vadybininkai net į kalbas nesileidžia. O jei ir pavyktų susiderėti, gaminiams „prilipdomi“ tokie milžiniški antkainiai, kad kaina išsipučia lyg ant mielių. Tačiau net jei ir pavyktų įsisprausti tarp daugybės kitų duonos kepaliukų, dar nereiškia, kad pirkėjas būtent tavąjį pastebės ir į krepšį įsidės. Todėl, kad būtum pastebėtas, labai daug dėmesio reikia skirti gaminių skoniui, kokybei, jų įvairovei. Natūrali, kokybiška duona šviežia išlieka gana ilgai, žinoma, ne tiek ilgai, kiek konservantų „pripumpuota“. Ir nors maisto žinovai tikina, kad sveikiau valgyti kelių dienų duoną, žmonės vis tik mieliau renkasi ką tik iškeptą, dar šiltą duonutę. Tad kepykla „Savas“ krosnis kūrena visą parą, kad pirkėjus pasiektų dar garuojanti, kvapi duona. Kasdien iš kepyklos įvairiomis kryptimis iškeliauja apie 5–6 t įvairiausių duonos bei pyrago gaminių. Geresniais laikais ir 10 t duonvežiai jų išgabendavo iš Vilkaviškio. Anot J. Liebaus, duonos valgytojų Lietuvoje labai sumažėjo – daug žmonių išvyko svetur, vyresnioji karta jos perka nedaug, mat duona gerokai išbrango, be to, tapo populiaru valgyti maistą be duonos – įvairius dribsnius, kruopas, liesą mėsą, daržoves... Dietų besivaikantieji įtikėję, kad duona tukina. Duona per amžius mūsų krašte buvo kepama, valgoma ir vertinama, nes ji turi daugybę naudingų medžiagų, suteikia energijos, ilgam pasotina. Pastaruoju metu vėl tapo populiaru kepti duoną namuose. Manoma, jog tokiu būdu ji bus natūralesnė, skanesnė. Tačiau, kad duonutė būtų tikrai gardi, reikia didelės, karštos krosnies, gero raugo, sumanumo ir kantrybės. Ne visos šeimininkės, deja, gali tuo pasigirti. O juk būtent nedidelės duonos kepyklos tuo ir ypatingos, kad stengiasi laikytis senųjų tradicijų, kepti duoną natūralią, pagardintą kmynais, ajerais, o ne konservantais ar sintetiniais priedais, kaip kad įprasta manyti apie parduotuvėse parduodamą duoną. Taigi tereikia tik atidžiau pasirinkti, kokio kepėjo duoną valgyti. „Pirkėjai dabar tikrai turi iš ko rinktis, tad tenka stengtis, kad, paragavę būtent mūsų duonos ar pyragų, vėl jų pageidautų. Smagu, kai žmonės giria, jog mūsų duona ypatinga. Mūsų įmonėje laikomasi senovinių duonos kepimo receptų ir technologijų, naudojami natūralūs plikiniai ir raugai, duonelė ilgai brandinama. Kepalai formuojami rankomis, todėl duona primena senolių keptą kaimiškoje krosnyje. Bene pačius gardžiausius ir populiariausius įmonės gaminius yra sukūrusi technologė Aldona Baronaitienė. Būtent jai turime būti dėkingi už puikias duonas „Vilkaviškio gardžiąją“ bei „Skanumėlis“, kurios jau 15 metų sėkmingai konkuruoja su šimtais kitų duonų“, – sako Vilkaviškio kepyklos „Savas“ direktorius J. Liebus. Kepykla „Savas“ šiuo metu kepa arti pusės šimto pavadinimų juodos ir šviesios duonos, o pyragų, sausainių bei kitokių gardėsių – per šimto pavadinimų ir kas mėnesį sugeba vis kažkuo nauju nustebinti. Prieš porą metų čia pradėti kepti ilgaragiai šakočiai, kuriems naudojami tik natūralūs produktai, tapo tokie paklausūs, kad prieš didesnes šventes jų net pritrūksta. Ypatingoms progoms jie dar ir dailiai puošiami, cukrinėmis gėlytėmis apkaišomi. Ne mažiau populiarios ir kraitelės su margaspalviais grybukais. O įvairiausios spurgytės, sausainukai, keksiukai, pyragai su aguonomis, uogienėmis, džemais, džiovintais vaisiais, riešutais – tikras smagurių rojus, kuriuo galima lepintis kada tik panorėjus. O štai duonos kepalai su išraitytais vardais, datomis, simboliais – tai jau išskirtinė dovana, teikiama ypatingomis progomis. Kepykla „Savas“ pagal savą receptūrą kepa ir duonos kubiliukus, kuriuose kavinėse patiekiama sriuba, duoną su plikytais miežiais, salykliniais grūdais, saulėgrąžomis, „Sveikuolių“ duoną, šviesią 7 grūdų rūšių duoną, mažylius duoniukus, net ir duonos traškučius... Viską išvardyti, kaip ir išragauti, nėra paprasta, bet, matyt, verta, mat pats kepyklos „Savas“ direktorius tikina, kad jam nėra skanesnės duonos už savą ir pasigiria, kad viena naujausių kepyklos duonučių buvo jo vardu pavadinta. O juk tai kaip vizitinė kortelė. Juozas Liebus prasitaria, kad šioje kepykloje dirba visa jo šeima ir tai kantriai kurtas bei puoselėjamas šeimos verslas. Iš viso bendrovėje „Savas“ dirba 160 darbuotojų. Pasak įmonės vadovo, nėra lengva šį verslą išlaikyti, mat konkurencija didžiulė, o vartotojų ir jų perkamoji galia mažėja, tenka sunkiai grumtis dėl rinkos, dėl kiekvienos prekybos vietos. Nuo to, kaip ir kiek pavyks parduoti, priklauso ir čia dirbančiųjų atlyginimai, ir įmonės savininkų pajamos. Pasak verslininko, kaip ir daugelis vidutinio bei smulkaus verslo įmonių, UAB „Savas“ gyvena ne pačius lengviausius laikus ir labai pasigenda vietos bei aukštesnės valdžios palaikymo. Didieji prekybos centrai baigia „praryti“ individualų verslą ir nedideles įmones. Tačiau jos vis dar gyvos todėl, kad pasižymi išskirtine produkcija. Kaip ir kepykla „Savas“, kuri duonutę bei pyragus kepa kaip sau bei savo artimui. Gal todėl jų kvapų, šiltą duonos kepalą taip smagu paimti ant rankų, norisi prie širdies glausti, pabučiuoti ir padėkoti, kad jis šiandien dar atkeliavo į mūsų namus...

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Giedrės STANKEVIČIENĖS nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.