Vilkų skaičiavimas – it pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžlį

 

Vilkų skaičius mūsų miškuose žinomas tik apytikris. Ūkininkai saugodami gyvulius aiškina, kad Lietuvoje vilkų per daug, gamtos mylėtojai – kad pilkių per mažai, o gamtosaugininkai santūriai nurodo tik minimalų vilkų šeimų skaičių. Taigi, susiorientuoti, kiek ir kur šių žvėrių yra daugiausia, keblu. Konkretesnių atsakymų laukiama tik gavus genetinių tyrimų rezultatus.

Skaičiuoja visus metus

Remiantis Europos Komisijos turimais duomenimis, Europoje suskaičiuota apie 13 tūkst. vilkų. Kadangi Lietuvoje kelerius metus iš eilės vilkų apskaita nevyko dėl nepalankių klimato sąlygų, mūsų miškuose žinomas tik apytikris vilkų skaičius. 2015 ir 2016 metų žiemos praktiškai buvo besniegės, vilkų populiacijos apskaitos metodika pagal jų pėdsakus sniege tapo nebeaktuali, todėl nuo praėjusiųjų metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane nurodytus principus, t. y. šie ir kiti plėšrūnai pradėti skaičiuoti apskritus metus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.

Pagal Vilko apsaugos planą, medžioklės plotų naudotojai medžiojamųjų gyvūnų apskaitas atlieka nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausį–kovą, patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. Kaip ŪP pasakoja Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.

Sutaria tik dėl minimalaus skaičiaus

Deja, kol kas nauja metodika nustatyti tikslesnio vilkų skaičiaus nepadėjo. Tačiau V. Graičiūnas to nesureikšmina argumentuodamas, kad net ir daug stambesnių gyvūnų, tokių kaip stumbrai, gyvenančių bandomis, tikslus skaičius gamtosaugininkams nežinomas. „Gamtoje praktiškai nieko negalima suskaičiuoti tiksliai. Tas pats ir su vilkais. Žinomas tik apytikslis jų skaičius. Praėjusiais metais atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, dabar visi sutinka, kad Lietuvoje yra mažiausiai 34 vilkų šeimos. Jeigu nesame tikri, ar vilkai suformavę šeimą, jų neskaičiuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti vilkų populiaciją saugiose ribose, t. y. nuo 32 iki 62 besiveisiančių šeimų. Tai būtų maždaug 250–500 individų žiemos pabaigoje. Žinoma tai, kad praėjusiais metais vilkai lankėsi 48 iš 60 savivaldybių“, – pabrėžia AM atstovas.

Gamtosaugininkai sutinka, kad, remiantis nauja metodika, apskaita gali neapimti dalies šeimų, be to, erdvinė apskaitos duomenų analizė gali lemti tai, kad nedideliu atstumu pamatytos atskiros šeimos būtų pripažintos viena šeima.

„Paraginome visus medžioklės plotų naudotojus pradėti apskaitą, nelaukiant medžioklių su varovais pabaigos. Kad duomenis būtų galima palyginti, apskaita vykdoma tuo pačiu maršrutu, kaip ir pernai, nustatant pėdsakų dažnį“, – dėsto V. Graičiūnas.

Tačiau ŪP kalbinti medžiotojai neabejoja, kad Lietuvoje gyvenančių vilkų yra kur kas daugiau, negu jų esant nurodo AM, tačiau ši informacija esą nuo visuomenės slepiama. Didesnėje dalyje Europos šalių pereinama prie pilkių skaičiavimo šeimomis, tačiau medžiotojai tvirtina, kad šiuos plėšrūnus reikia skaičiuoti atskirais individais.

Gaunami abejonių keliantys rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė sutinka, kad nustatyti tikslų vilkų skaičių yra labai sudėtinga, mat tai reikalauja daug bendro darbo ir pastangų. Nors vilkų skaičiui nustatyti yra sukurta daugybė metodikų, vienas patikimiausių būdų išsiaiškinti kuo tikslesnį jų skaičių – pėdsakų skaičiavimas ant šviežiai iškritusio sniego. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai“, – pripažįsta VDU ŽŪA mokslininkė.

Mokslininkė pripažįsta, kad kol kas žinome tik labai apytikslį vilkų skaičių Lietuvoje. Nors, kita vertus, kiekviename regione ar net seniūnijoje yra žmogus ar žmonių, kurie tuo domisi ir savo iniciatyva nuolat renka informaciją apie toje vietovėje gyvenančius vilkus. Susisteminus tokių žmonių turimą informaciją, būtų galima gauti gana išbaigtą ir tikslų situacijos vaizdą visos šalies mastu.

Renata Špinkytė-Bačkaitienė: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai.“

Gyvulius pjauna, bet apie vilkus nepraneša

Praėjusiais metais patvirtinta ir šiuo metu naudojama vilkų apskaitos metodika, anot R. Špinkytės-Bačkaitienės, yra optimali Lietuvos sąlygoms ir finansinėms galimybėms. „Noriu atkreipti visų dėmesį, kad taikomos metodikos rezultatų kokybė labai priklausys nuo to, kiek žmonių prisidės prie šio darbo, tai yra nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl norėčiau paraginti ir informuoti, kad bet kuris asmuo, pamatęs vilkų ar jų veiklos pėdsakų, jaustų pareigą atsiversti interneto puslapį http://www.vstt.lt ir skiltyje „Žvėrių apskaita“ užregistruoti stambiųjų plėšrūnų stebėjimo atvejį bei pridėtų nuotrauką, vaizdo ar garso įrašą. Taip bendromis  pastangomis, dirbdami ištisus metus, gautume tikrąjį vilkų pasiskirstymo žemėlapį“, – tikino ji.

Graičiūnas atkreipia dėmesį, kad pradėta vilkus skaičiuoti visus metus, tačiau daugiausia duomenų surenkamą žiemą. „Specialistai gautą informaciją apdoroja ir paskui ją arba patvirtina, arba atmeta. Vilkų skaičiavimas visus metus yra tik papildomas metodas prie vilkų apskaitos pagal jų pėdsakus sniege“, – sako AM atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas teigia, kad nuo pat vilkų medžioklės pradžios iki sausio 21 d. tarnyba gavo 132 pranešimus, kad pamatyta vilkų. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos. „Matome paradoksą, kai tose savivaldybėse, kuriose vis pranešama apie vilkų paskerstus galvijus ir kitus gyvulius, mes negauname pranešimų apie ten matytus vilkus. Taigi, vilkų skaičiavimas labai priklauso ir nuo žmonių aktyvumo“, – pabrėžia R. Varanauskas.

Pasak VDU ŽŪA mokslų daktarės R. Špinkytės-Bačkaitienės, vilkų skaičiavimas dažnai virsta manipuliacijų objektu, nes žmonės, kalbėdami apie vilkus, gina savo interesus, todėl jų pateikiama informacija yra neobjektyvi. „Situacija labai primena pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžlį – visi kalba sparnuotomis frazėmis ir siekia tik savų tikslų“, – ironizuoja mokslų daktarė.

Pasitelks genetinius tyrimus

Vis dažniau ir vis didesniu mastu naudojamas vilkų skaičiaus ir pasiskirstymo nustatymas taikant genetinius tyrimus. Anot mokslininkės, šiais metais bus tiriami visi sumedžioti vilkai. Bus nustatytas tikslus sumedžiotų vilkų amžius pagal metines rieves dantyse, ištirta, kiek tais metais jauniklių buvo atsivedusios sumedžiotos patelės. Taip pat bus atliekami ir genetiniai tyrimai. Šie tyrimai atskleis, ar mūsų vilkų populiacijoje nesikryžmina giminiškai artimi vilkai. Bus nustatyta, kiek toli vilkai nukeliauja: tarkime, tyrimų rezultatai gali parodyti, kad mama buvo sumedžiota Varėnos rajone, o jos sūnus – Širvintų rajone. Bus atsakyta į ilgai teoriškai diskutuotą klausimą – ar Lietuvoje sutinkama vilko ir šuns hibridų. „Jei pavyks surinkti tyrimų pavyzdžius dėl visų sumedžiotų vilkų, turėsime pakankamą imtį, kad galėtume daryti svarias išvadas“, – įsitikinusi R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Brakonierius bando atgrasyti baudomis

Tiksliai suskaičiuoti vilkų praktiškai neįmanoma, tad kaip nustatomos jų medžioklės kvotos? Pasak V. Graičiūno, aritmetika paprasta: vilkų šeimų skaičių reikia padauginti iš 3,25 (prieauglio skaičius), ir taip gaunamas medžiojamų vilkų skaičius. AM duomenimis, sausio 21 d. Lietuvoje buvo sumedžiotas 81 vilkas.

Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba.

Monika KAZLAUSKAITĖ

ŪP korespondentė