Vilkų terorizuojami ūkininkai valstybės pagalbos nesulaukė

Aplinkos ministrui Kęstučiui Naujokui patvirtinus tokią pačią, kaip ir ankstesniais metais, 60 vilkų medžioklės kvotą, gyvulių augintojai ne juokais pasipiktino. Negelbėja ir ministro suteikta viltis pavasariop kvotą papildyti naujais skaičiais. „Vilkai bus pradėti tinkamai vertinti tik tada, kai jų saugotojai iš savo kišenės atlygins ūkininkams patirtus nuostolius“, – įsitikinę Žemaitijos ūkininkai, savo pasipiktinimą praėjusį penktadienį išsakę žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui.

Vilkų yra beveik visur

Aplinkos ministerijos atnaujintame Vilko apsaugos plane rašoma, kad paskutinį kartą vilkai pagal pėdsakus sniege buvo skaičiuojami 2015 m. žiemą. Vienos dienos metodu suskaičiuota, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose gyveno ne mažiau kaip 292 vilkai – tai minimali vilkų populiacijos dalis, tačiau pripažįstama, kad jų galėjo būti ir daugiau, nes apskaita neapėmė privačių miškų.

2016 ir 2017 m. apskaitos nepavyko, nes miškuose nebuvo sniego dangos. 2018 m. žiemą nustatyta nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka. Atlikta erdvinė 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizė.

Įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos.

Aplinkos ministerija pripažįsta, kad pateiktas šeimų skaičiaus įvertinimas yra minimalus, nes apskaita gali nepastebėti dalies šeimų, be to, apskaitos duomenų erdvinė analizė gali lemti, kad nedideliais atstumais pastebėtos atskiros šeimos gali būti pripažintos viena šeima.

Nors vidutiniškai viename kilometre aptinkami vieno vilko pėdsakai, kai kuriose savivaldybėse jų dažnumas yra kelis ar net keliolika kartų didesnis. Nustatyta, kad vilkai nuolat lankosi 48 iš 60 savivaldybių, tai yra, 80 proc. šalies teritorijos.

Daugiausia žalos daro Šilalėje

Vilko apsaugos planui tikslinti Aplinkos ministerijos surinkti ir paskelbti duomenys patvirtina, jog daugiausia žalos vilkai padaro Šilalės savivaldybėje. Ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vilkai ūkininkų ganyklose apsilankė 142 kartus. Antra pagal vilkų daromą žalą – Vilkaviškio savivaldybė, kur pilkiai gyvulius užpuolė 109 kartus.

Klaipėdos rajono, Alytaus rajono ir Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų ir Lazdijų rajonų savivaldybėse vilkai ūkinius gyvūnus pastaraisiais metais puldinėjo nuo 50 iki 100 kartų. Kalvarijos, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Elektrėnų, Molėtų, Širvintų, Prienų rajonų savivaldybėse buvo fiksuota po 26–49 ūkinių gyvūnų užpuolimus.
Penkiolikoje savivaldybių, kuriose vilkai daro didžiausią žalą, taigi ir Šilalės savivaldybėje, leista sumedžioti po 2 vilkus, likusioms 45 savivaldybėms palikta 30 vilkų medžioklės kvota.

Dėl papildomos vilkų medžioklės kvotų aplinkos ministras žada apsispręsti metų pabaigoje. Bet šilališkiai, kurių ganyklose maitinasi vilkai, įsitikinę, kad nei du, nei dar koks vienas papildomai leistas sumedžioti vilkas, jų problemų neišspręs. Kol valstybė šiuos plėšrūnus saugos, tol ganyklose liesis sunkiai užaugintų gyvulių kraujas.

Žalą atlygina simboliškai

Nors aplinkosaugininkai tvirtina, kad vilkai ganyklose lankosi mokydami vilkiukus medžioti, ūkininkai nuostolius skaičiuoti pradeda pavasarį. Šiemet iki rugpjūčio Šilalės ūkininkams savivaldybė jau buvo išmokėjusi 4 500 eurų kompensacijų už vilkų padarytą žalą – pilkiai visą vasarą ganyklose rėžė ne tik veršelius, bet ir 400–500 kg bulius.

„Rytais su nerimu atsiliepiame į kiekvieną telefono skambutį. Pirmadienį atėjo žinia iš Lembų kaimo – ūkininkas neteko pusės metų veršiuko. Tai jau 33 vilkų auka, o kiek jų dar bus, kol žmonės sugins į tvartus visus gyvulius?“ – ŪP klausė Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra.

Šiemet Šilalės savivaldybės ūkininkų ganyklose vilkai siautėjo 28 kartus, papjovė 2 karves, 15 telyčių ir 16 bulių. A. Olendros duomenimis, ūkininkams atlyginama tik apie 60 proc. patirtos žalos. Nors Žemės ūkio ministerija rengia naują kompensacijų skaičiavimo metodiką, kol kas veikia senoji, tik simboliškai atlyginanti už prarastus gyvulius. Už pusantrų metų gyvulį, kurį šį rudenį jau būtų galėję parduoti, ūkininkai gauna po 300–400 eurų.

Ministrų susitarimais netiki

Šilališkiai neslepia, kad jų kantrybės taurę perpildė aplinkos ministro sprendimas nedidinti vilkų medžioklės kvotų. Penktadienį savo priekaištus ūkininkai išsakė rajone viešėjusiam žemės ūkio ministrui G. Surpliui.

„Jūs gražiai šypsotės, glebėsčiuodamasis su aplinkos ministru, bet nuo to ūkininkams lengviau nebus. Kol vilkus saugosite, drausite juos medžioti, tol ūkininkai juos šers. Darykite tvarką, ministre, arba mes patys pagal savo supratimą imsimės ją daryti“, – susitikime su G. Surpliu piktinosi ūkininkai.

Pasak jų, kaip bebūtų skaičiuojamos kompensacijos, už patirtą skausmą ir siaubą, radus ganykloje sudraskytą ar merdėjantį gyvulį, net didžiausi pinigai neatlygins.

Olendra: „Vienintelė tikrai efektyvi priemonė yra naktigonė, todėl dauguma ūkininkų dabar naktimis nemiega – budi pasikeisdami su šeimos nariais. Bet kaip ilgai įmanoma gyventi be miego? Žmonės pervargę, pikti, netenka sveikatos.“

Nemokam ar nenorim suskaičiuoti?

Surplys įsitikinęs, jog problemų dėl vilkų daromos žalos kyla pirmiausia todėl, kad nemokame jų suskaičiuoti.

„Pagal Aplinkos ministeriją, Lietuvoje gyvena 33 vilkų šeimos. Ar toje šeimoje aštuoni, ar vienas vilkas, niekas neskaičiuoja – tiesiog 33 ir viskas. O medžiotojai sako, kad Lietuvoje yra nuo 500 iki 1000 vilkų, daugiau nei visoje Vokietijoje. Bet yra dar kitas dalykas: skaičiuojame, kiek tie vilkai padaro žalos. Ir čia mūsų skaičiai skiriasi. Būkim biedni, bet teisingi: pernai vilkai papjovė 1 800 gyvulių, o šiemet tik 1 200, tai rodo, kad žala mažėja. Bet Aplinkos ministerija turi kitus skaičius, jie perpus mažesni. Mes aiškiname, kad papjovė daugiau, bet mums atkerta, kad dėl kompensacijų kreipėsi tik tiek. Sunku diskutuoti ir ko nors reikalauti, kai žala nedidėja“, – svarstė ministras G. Surplys.

Aplinkos ministerijos duomenimis, iki rugsėjo 1 d. šiemet vilkai papjovė 70 mažiau gyvulių nei praėjusiais metais. 2017 m. iš viso buvo papjauta 918 naminių gyvulių, o šiemet – 848.

Surplio nuomone, reikia skatinti gyventojus pranešti apie visus vilkų papjautus gyvulius, nes tik žinodami tikrąją padėtį, politikai gali priimti tinkamus sprendimus.

Pažadėjo papildomą kvotą

Kad daugiau žmonių kreiptųsi dėl kompensacijų, planuojama nereikalauti sudraskytų gyvulių vežti į Rietavą utilizuoti. Dabar už tai susimokėti turi patys ūkininkai, nors dar nebūna gavę kompensacijos.

Paskatinti žalą patyrusius gyvulių augintojus, ministro nuomone, turėtų ir tinkamesnė kompensacijų skaičiavimo metodika, kai už vilkų sudraskytą veislinį gyvulį ūkininkai gaus tiek, kiek už jį buvo sumokėję. Žadama mokėti ne tik už ėringą avį, bet ir už neatvestą ėriuką, vilkams papjovus veršingą karvę, bus sumokama ir pusė veršelio kainos.

Be to, Žemės ūkio ministerija ateinančiais metais skirs lėšų apsaugai nuo vilkų. Pasak ministro, galima bus įsigyti elektrinius aptvarus, pirkti specialius aviganius šunis.

Surplys tvirtino, kad šiemet vilkų medžioklės kvota padidės dvigubai, nes su aplinkos ministru sutarė dėl papildomų 50 vilkų sumedžiojimo.

„Taip, ministras sako, kad leis medžioti tik tada, kai įvykdysime daug sąlygų, bet supraskit, kad jis turi pasakyti tą žinią taip, kad jam nenutarkuotų vienos vietos tie, kurie ir už vilkus pavojingesni. Galit sakyti, ką norit, bet dar niekada nebuvo taip, kad vilkų kvotą padidintų beveik dvigubai“, – tvirtino šilališkiams žemės ūkio ministras.

Nepadeda jokios apsaugos

Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra teigia, kad vien jų savivaldybės teritorijoje gali būti mažiausiai 80 vilkų.

„Taip, pernai, šiemet vilkai papjauna mažiau gyvulių, bet ne dėl to, kad jie nyksta. Atvirkščiai, vilkų daugėja, pamiškėmis jie laksto gaujomis. Šį savaitgalį vien Pajūrio pusėje medžiotojai suskaičiavo šešių vilkų pėdas. Vienoje gaujoje šeši vilkai – daug, o manoma, kad mūsų rajone gali būti mažiausiai aštuonios gaujos ir dar pavienių atsiskyrėlių, kurie jau žymisi savo teritorijas. Aplinkos ministerija skaičiuoja tik tuos vilkų papjautus gyvulius, už kuriuos savivaldybė išmoka kompensacijas, o kiek dar yra neišmokėtų? Neturime pinigų ir nemokame, laukiame kitų metų. Ir mūsų savivaldybės pinigai jau baigėsi, suskaičiavome kompensacijų daugiau nei už 12 tūkstančių eurų“, – sakė A. Olendra.

Vedėjo nuomone, maždaug 10–15 proc. ūkininkų apie vilkų papjautus gyvulius savivaldybei nepraneša ir kompensacijų neprašo. Stambiųjų ūkių savininkai nenori gaišti laiko, ypač, jei vilkai siautėja per darbymetį. Smulkius ūkelius turintys kaimo žmonės dažniausiai savo avių, ožkų neženklina – jei gyvena toli, veterinaro iškvietimas brangiai kainuoja.

Olendra sutinka, kad vilkų daroma žala mažėja. 2015 m. Šilalės savivaldybė ūkininkams išmokėjo 16 tūkst. Eur, o 2017 m. – tik 11,5 tūkst. Eur kompensacijų. Bet plėšrūnai mažiau gyvulių papjauna tik dėl to, kad dabar jau visi ūkininkai saugo savo bandas.

„Girdžiu ūkininkus kalbant, kad jokios priemonės nepadeda – nei elektriniai užtvarai, nei garsinės patrankos, nes vilkai greitai perpranta apgaulę. Vienintelė tikrai efektyvi priemonė yra naktigonė, todėl dauguma ūkininkų dabar naktimis nemiega – budi pasikeisdami su šeimos nariais. Bet kaip ilgai įmanoma gyventi be miego? Žmonės pervargę, pikti, netenka sveikatos. Sakiau Seime surengtoje konferencijoje, kad jei niekas nesikeis, mūsų ūkininkai paduos į teismą vilkus saugančią valstybę“, – neslėpė A. Olendra.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė