Visa tiesa apie ekologiškus produktus

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis primena, kad kiekvienas pirkėjas turguje turi teisę reikalauti sertifikato, liudijančio, jog prekiaujama ekologiškomis daržovėmis ar vaisiais. Ekologiškumas dažnam asocijuojasi su dviem dalykais: brangia kaina ir abejone, ar iš tiesų produktas nepaveiktas chemikalų. Pirmoji mintis yra teisinga, antroji – irgi neretai pasitvirtina. Tad kaip ekologišką prekę gauti ir neapsigauti? Ar ką nors apie ekologiškumą gali sufleruoti išvaizda ir skonis? Kokių kokybės įrodymų galime teirautis iš turgaus prekeivių? Kokia tiesa ar apgavystė gali slypėti už teiginio ekologiškas, teiraujamės viešosios įstaigos ,,Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio. Ką reiškia ekologiška daržovė jums – vertintojams ir kontrolieriams? Kokius pagrindinius reikalavimus keliate tokioms prekėms? Ekologiškam produktui keliami du pagrindiniai reikalavimai: jis turi būti išaugintas be cheminės taršos ir tausojant gamtą. Reikalavimai, keliami ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemai, yra gana griežti. Pirmas reikalavimas – kad būtų ekologiška sėkla. Visos sintetinės trąšos ir sintetiniai pesticidai yra draudžiami. Ekologiškų produktų augintojai paprastai naudoja organines trąšas. Tik trečiais metais laukai (daržas, sodas) tampa ekologiniai, nes dirvai išsivalyti reikalingi dveji metai. Ir dar labai svarbi augalų sėjomaina. Sakoma, kad užnuodyto obuolio nė kirminas negraužia. Ar galima iš išvaizdos nuspėti, kuri daržovė yra ekologiška? Tame posakyje yra tiesos. Tarkim, ekologiškus obuolius, slyvas arba kopūstus gali būti pagraužusios kirmėlės. O chemiškai užterštame kopūste kirmėlių paprastai neatsiranda. Arba obuoliai, kuriems auginti nenaudojama cheminių medžiagų, gali būti rauplėti. Tačiau iš esmės daržovės ar vaisiaus išvaizda nėra joks ekologiškumo rodiklis, kuriuo galėtų vadovautis kontrolieriai. Europos Sąjungos ekologinis ženklas –
„Organic Farming“ O skonis? Gal cheminės medžiagos, naudotos auginant vaisių ir daržovę, suteikia jam kokio nors savito skonio, tai yra, pakeičia tradicinį skonį? Skonis – ypač subtilus dalykas. Bent jau kol kas iš skonio negalime vertinti daržovės ar vaisiaus ekologiškumo aspektu. Kaip vis dėlto patikrinti, jeigu įtariame, kad ant prekystalio ekologiškos daržovės etiketę pasidėjęs prekeivis bando apgauti pirkėjus? Ar kartais nepiktnaudžiaujama ekologiškos prekės pavadinimu? Iš tiesų ekologiškos prekės pavadinimu turgaus prekeiviai piktnaudžiauja neretai. Vienintelis įrodymas turguje, kad perkame ekologiškas daržoves arba vaisius, yra sertifikatas. Pirkėjai turi teisę šio dokumento paprašyti iš prekiautojo, kuris savo augintas daržoves ar vaisius pavadinęs ekologiškais. „Ekoagros“ suteiktame sertifikate būna išvardytas sąrašas daržovių ir vaisių, kurie pripažinti ekologiškais. O prekybos centruose ant fasuotų prekių reikia ieškoti specialaus ženklo su žaliu lapeliu. VšĮ „Ekoagros“ ekologiškiems gaminiams Lietuvoje suteikia ženklus, pavadintus „Ekologinis žemės ūkis“. Be to, ekologiškų maisto produktų gamintojai Europos Sąjungoje privalo nurodyti ekologinį ženklą „Organic Farming“. Teisė juo ženklinti produktus suteikiama tada, kai gaminio sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 procentai ekologiškų ingredientų (produktų). Kontrolė Ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės darbus vykdo VšĮ ,,Ekoagros“. Šios įstaigos specialistai vadovaujasi ekologinio ūkininkavimo norminiais dokumentais, kuriais nusakomi ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo reikalavimai. Kiek kainuoja ekologiškumas? Kaip galima būtų procentais iliustruoti, kiek ekologiškos daržovės yra brangesnės už įprastinio auginimo analogiškus produktus? Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugpjūčio mėnesį kilogramas fasuotų ekologiškų lietuviškų bulvių mūsų šalies prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai kainavo 1,3 Eur, tai yra jos buvo 94 procentais brangesnės nei įprastinės gamybos lietuviškos fasuotos bulvės, kainavusios apie 67 centus už kilogramą. Vidutinė mažmeninė ekologiškų fasuotų lietuviškų morkų kaina šalies prekybos tinkluose rugpjūtį buvo 1,41 Eur/kg, tai yra daugiau nei du kartus didesnė nei įprastinių lietuviškų fasuotų morkų kaina (0,64 Eur/kg). Lietuviškų ekologiškų kopūstų kilogramas Lietuvos prekybos centrų parduotuvėse rugpjūtį vidutiniškai kainavo 0,99 Eur, tai yra jie buvo daugiau nei du kartus brangesni už įprastinėmis sąlygomis užaugintus kopūstus, kurie kainavo apie 0,35 Eur/kg. O ekologiški lietuviški svogūnai mūsų šalies prekybos tinklų parduotuvėse už įprastinėmis sąlygomis užaugintus Lietuvoje fasuotus svogūnus rugpjūtį buvo brangesni daugiau nei tris kartus (ekologiški – vidutiniškai 1,15 Eur/kg, o įprastiniai – 0,32 Eur/kg). Beje, ekologiškos daržovės mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse būna tik fasuotos. Toks yra ekologiško gaminio ženklas, kurį Lietuvoje suteikia VšĮ „Ekoagros“ Jolanta Tamašauskienė               Kad pomidorai yra ekologiški, iš jų išvaizdos atspėti sunkoka Vienas iš ekologiško obuolio požymių yra tai, kad jis pažeistas rauplių