Žemaičiams bulvėmis gali tekti dalytis su visa Lietuva

LŽŪKT Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė ir ilgametis Širvintų rajono agronomas Antanas Marcinkevičius.

Liūtys šiemet ūkininkus varo į neviltį. Daugelyje šalies vietovių vandenyje mirksta lietuvių bene pati mėgstamiausia daržovė – bulvės. Laimė, kad Lietuvoje dirvožemis – labai skirtingas, o lietus ne visus vienodai aplanko. Mažiausiai vandenyje mirksta Žemaitijos laukai, tad, matyt, ir bulvių dairytis teks į tą kraštą.

Cepelinams užteks Žemaitijoje retai pamatysi bulvėmis užsodintą didesnį lauką, dažniausiai ši kultūra auginama savo reikmėms kelių ar keliolikos arų plote. Vis dėlto yra keletas ūkininkų, pasišventusių šiam darbui jau ne vieną dešimtmetį ir bandančių laimę turguose ar kavinėse – tik čia galima parduoti vieną kitą dešimtį tonų bulvių. Tarp tokių augintojų – ir Liudas Domarkas, Plungės rajone turintis vidutinio dydžio ūkį ir dalį žemės paskyręs būtent lietuvių pamėgtoms bulvėms. Šią kultūrą jis augina ir turguje pardavinėja nuo sovietinių laikų. Paklaustas apie šios vasaros ypatybes, sąlygojančias bulvių augimą ir derėjimą, ūkininkas iš Vieštovėnų k. džiaugėsi saikingais krituliais, lėmusiais, kad iki šiol jo bulvių nepuolė ligos. „Mūsų krašte lietaus, sakyčiau, net per mažai, galėtų šiek tiek ir palyti. Bet apskritai sąlygos bulvėms augti dabar beveik idealios. Prasčiau buvo pavasarį: kai jau buvome susiruošę sodinti, netikėtai pasnigo ir darbai suvėlavo beveik dviem savaitėmis. Jau pradedu kasti kiek ankstyvesnę veislę, tačiau `Vineta´, kuria apsodintas didžiausias plotas, kol kas tik žydi. O žmonės turguje jau teiraujasi, kada atvešiu `Vinetos´, ta veislė jiems labai patinka ir būtent dėl jos turiu gausų pirkėjų ratą. Jei ne šioks toks vėlavimas, kitų bėdų su bulvėmis nebūtų. Kolorado vabalai šiemet mano bulves aplenkė, o bulvių marui esu pasiruošęs – jei tik gausiau palytų ir temperatūra pakiltų iki 25 laipsnių šilumos, jis neabejotinai pasireikštų, tektų purkšti“, – sakė bulvių augintojas L. Domarkas. Nuvedęs į laukus, ūkininkas parodė gražiai žaliuojantį ir žydintį 4 ha sklypą. Iš šio ploto ūkininkas tikisi prikasti apie 100 tonų derliaus. Beveik visas šis kiekis bus pristatytas į turgų bei kelias cepelinus gaminančias kavines, taip pat tiesiai į pirkėjų namus pagal individualius užsakymus.

Vis mažiau valgytojų „Su stambiais prekybos cent­rais susitarti labai sudėtinga, jiems reikia didelių kiekių, be to, jie nemoka brangiai. O mano bulvės užaugintos naudojant mažai trąšų, tik apie 400 kg/ha, o stambūs ūkiai, kiek teko girdėti, jų sunaudoja 2–3 kartus daugiau. Ir derliai jų dvigubai didesni. Manau, tai turi įtakos bulvių skoniui, o tą aplinkybę puikiai pastebi pirkėjas. Kadangi esu žinomas šiame krašte bulvių augintojas, netrūksta nei pirkėjų turguje, nei individualių užsakymų – man paskambina telefonu, pasako, kokį kiekį ir kur atvežti, ir aš pristatau tiesiai į pageidaujamą vietą. Tiesa, pastaraisiais metais bulvių plotą teko mažinti, anksčiau augindavau ir 9 ha, dabar pasilikau 4 ha. Priežastis – sumažėjęs pirkėjų skaičius ir pasikeitusi jų struktūra. Turguje dažnesni senyvo amžiaus pirkėjai, kurie perka tik keletą kilogramų, kai seniau atvažiavęs jaunimas įsigydavo iškart maišą ar daugiau. Emigracija daro savo įtaką“, – pastebi L. Domarkas. Ūkininko patyrimas auginant bulves tikrai įspūdingas. Pradėjęs nuo kelių arų sovietiniame sodybiniame sklype jis užaugo iki vidutinio ūkininko, ir tik aplinkybės lėmė, kad bulvių kiekį tarp kitų jo auginamų kultūrų teko mažinti. „Dar sovietiniais laikais, kai kolūkyje buvo leidžiama turėti tik 60 arų žemės, dalį jos apsodindavau bulvėmis ir parduodavau jas turguje. Vėliau, susigrąžinus nuosavybę, bulvių plotai plėtėsi, įsigijau sodinimo, priežiūros, nuėmimo technikos, yra sandėliai, turiu bulvių rūšiavimo mašiną, nes rankomis didelių kiekių neperrinksi. O prieš keletą metų, kai sodinau dvigubai didesnius plotus, bulvių derlius siekdavo ir 200 t per metus. Nors paklausa mažėja, bulvių visiškai atsisakyti nežadu, nes vienas hektaras šios kultūros duoda daugiau pajamų už, tarkime, grūdus. Tiesa, ir darbo bulvės reikalauja daugiau. Tačiau aš tam pasirengęs“, – sakė Vieštovėnų k. bulvių augintojas L. Domarkas. Tą pačią naktį po mūsų pokalbio Plungės r. palijo, tačiau lietaus, kaip sakė pats ūkininkas, šiek tiek ir trūko, todėl bulvių derliaus galima tikėtis neblogo.

Lietuvos rytuose, Širvintų rajone, bulves jau semia vanduo.

Bulvių pasėliai gražiai žaliuoja Šiaulių rajono ūkininkai, kurie augina ankstyvąsias bulves, pirmąjį derlių pradės kasti tik liepos pabaigoje. Pavasaris buvo vėlyvas, žemė šalta, todėl ir bulves pasodino vėliau negu įprastai. Pakumulšių kaime ūkininkaujanti Edita Vilkienė ,,ŪP“ pasakojo, kad bulvių augina nedaug – 3 ha ankstyvųjų ir tiek pat vėlyvųjų, apie 10 ha paskyrė daržovėms. Rodydama bulvių plotus, Edita džiaugėsi, jog bulvių pasėliai gražiai žaliuoja, jų nepuola ligos, žemei pakanka drėgmės. Apie pirmąjį derlių kalbėti dar ankstoka, nes ankstyvąsias bulves kasti pradės apie liepos 20 d. Ūkininkė džiaugėsi, kad šią vasarą orai palankūs kopūstams ir kalafiorams augti – nekarštas oras, užtektinai drėgmės, todėl tikisi, kad bus geras derlius. Bulvių ir daržovių augintojas iš Tvibių kaimo Antanas Baliutavičius augina 6 ha ankstyvųjų ir 8 ha vėlyvųjų bulvių, nemaži kopūstų, kalafiorų plotai. Jis taip pat dar nekasė ankstyvųjų bulvių, pirmąjį derlių pradės kasti tik liepos pabaigoje. Ūkininkas tikisi, jog turėtų užaugti nemažos bulvės, nes visko šiais metais pakanka – ir šilumos, ir drėgmės. Svarbu, kad dabar nepradėtų pliaupti lietūs, liūtys neprasidėtų, vanduo neapsemtų laukų, nes tada gali pradėti gesti ir pūti bulvės. Ūkininkas iš Meškuičių Eligijus Bauža šias metais augina 23 ha bulvių (anksčiau jis augindavo 30 ha). Šiemet pasodino tik 1 ha ankstyvųjų, bulvių jis nedaigino, anksti nesodino, todėl ir pirmąjį derlių pradės kasti tik šio mėnesio gale.

Širvintiškių bulvės skęsta vandenyje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų biuro agronomė Janina Ona Gečienė liūdnai juokavo, kad ūkininkams šią vasarą lieka tik ratais eiti apie bažnyčią ir melsti Dievulio, kad pagailėtų. „Po antradienio lietaus, kai skendo visas Vilnius, ne ką geriau buvo Širvintų krašte“, – sakė agronomė. Pažiūrėjusi po bulvių kelmu ji jau rado baltų apnašų prie skrotelių, ten, kur augalas kvėpuoja. Vadinasi, tose vietose greitai gali atsirasti puvinys. „Oro sąlygos labai palankios plisti ligoms, nes drėgna ir šilta. Kai kur jau prasidėjo ir bulvių maras. Būtinai kas 7–10 dienų reiktų purkšti, bet kaip įvažiuoti į laukus?“ – retoriškai klausė pašnekovė. Pasak jos, kiek užaugs bulvių tiek, ką jau padarysi, tačiau svarbu, kad ir tos, kurios spės bent kiek užaugti, nesupūtų. „Parinkti laukų bulvių sėjai su nuolydžiu, lengvesne žeme ūkininkai negali, nes turi laikytis sėjomainos planų. Kita vertus, iš kur ir kaip žinoti, kokia bus vasara. Auginantieji 10–30 arų bulvių gali eiti ir purkšti, o ką daryti, jei augini 60 ha ar daugiau? Girdėjau, kad Japonijoje jau sukurti dronai, galintys pakilti virš laukų ir purkšti pesticidus“, – naujiena dalijosi J. O. Gečienė. Kita didelė problema, anot jos, prastai veikiančios ar išvis neveikiančios laukų melioracijos sistemos. Ūkininkai patys remontuoja jas kaip gali, tačiau to negana.

Ūkininkė Edita Vilkienė sako, kad ši vasara bulvėms augti kol kas palanki – užtenka ir drėgmės, ir šilumos.

Apie derlių net nekalba Kai paskambinau pasiteirauti, kaip sekasi, ar labai skriaudžia Dangus, ūkininkas Jan Mučin iš Antanaičių kaimo Širvintų rajone kaip tik darbavosi prie melioracijos griovio. Kartu su pagalbininkais jis bandė nuleisti vandenį iš tarpvagių. Bent tiek... „Visos daržovės, kurias šiemet auginame, skęsta vandenyje. Patys tvarkome melioraciją, bandome gelbėti, kaip galime. Žinoma, reiktų rimtai tvarkyti vandens surinkimo sistemą laukuose, tačiau ne visi kaimynai nori to imtis, – apgailestavo ūkininkas. – Klausiate, ar pūva bulvės? Nežinau, nes negaliu nubristi į lauką ir pažiūrėti. Turiu 40 ha bulvių, jei ir pūva, ką bepadarysi? Gerai nors tiek, kad dieną prieš lietų spėjome nupurkšti fungicidais, tad tikimės, kad maras neišguldys bulvienojų.“ Žemdirbys sakė, kad kai kurios daržovės jau supuvo, tad apie derlių nėra ko ir kalbėti. Jis priminė, kad pavasaris buvo ne ką geresnis. Teko atsisakyti sėjomainos plano, nes į kai kuriuos laukus nebuvo galima įvažiuoti. Paklaustas, ar neketina atsisakyti auginti bulves, kitas daržoves, jis tikino, kad ir toliau darys tai, ką moka geriausiai. Pasak ūkininko, jei jau blogai, blogai visiems – ir augalininkams, ir auginantiesiems gyvulius. Juk visi, kas turi reikalų su žemės ūkiu, yra priklausomi nuo orų. O tai, kad kiekvieni metai tarsi loterija, ūkininkui seniai ne naujiena. Kartais pavyksta išlošti, o kartais sunku sudurti galą su galu. Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos vyresnioji specialistė Leokadija Chatkevič iškėlė kitą problemą. Pasak jos, ne mažiau nuostolių nei kiauras dangus auginantiesiems bulves pridaro šernai. „Mūsų gyventojai augina kas 30, kas 50 arų bulvių. Labai apmaudu, kai laukus išknisa šie miško žvėrys. Žmonės šernus baido pasitelkdami įvairias priemones, tačiau laukinėms kiaulėms tai nė motais. Jau kreipėmės pagalbos į medžiotojus“, – sakė pašnekovė. Kita bėda, anot jos, – šienavimas. Iki rugpjūčio 1-os reikia nupjauti pievas. Kaip tai padaryti? Artimiausiomis dienomis seniūnijos vadovė ketina kreiptis konsultacijos į NMA, kad vėliau nekiltų problemų.

„ŪP“ korespondentai Juozas SKRIPKAUSKAS, Aldona SIREIKIENĖ, Nijolė BARONIENĖ

Autorių ir LŽŪKT Širvintų biuro nuotraukos