Žemdirbių pilietinio karo moratoriumas

ŽŪR antrasis vicepirmininkas Bro­nius Markauskas tapo susipriešinusios žemdirbių savivaldos taikos balandžiu.

Anot istorikų, nors Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) buvo įkurti prieš 90 metų, 1926-aisiais, tačiau dėl pagrindinės žemdirbių atstovybės vidinių nesutarimų ir trinties su Lietuvos valdžia produktyviausias ŽŪR veiklos laikotarpis prasidėjo tik nuo 1928 m. kovo 1–6 dienomis Kaune , Lietuvos šaulių sąjungos rūmuose įvykusio IV ŽŪR suvažiavimo. Jo delegatai svarstė, kaip rasti nuolatinį Rūmų finansavimo šaltinį, prasiveržti į naujas žemės ūkio produktų eksporto rinkas, išgauti iš politikų palankias žemės ūkio kreditavimo sąlygas ir nesmaugiančius mokesčius, sėkmingai pasirengti pavasario sėjai.
Užvakar Žemės ūkio rūmų taryba aptarė lygiai tokius pačius klausimus, tarsi nė nebūtų prabėgę 88 metai. Tarybos nariai nusprendė, kad, norėdami išsaugoti savo atstovybę nuo subyrėjimo, privalo užmiršti visus nesutarimus, sudaryti trijų mėnesių paliaubas ir nebesuvedinėti vieni su kitais sąskaitų. Tačiau karo kirvio su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), 110 tūkst. Eur nukarpiusia valstybės paramą Rūmams, ūkininkai nežada užkasti.

Bloga tradicija tęsiasi
Jau tapo bloga tradicija, kad į Žemės ūkio rūmus pristatyti kokį Lietuvos kaimui svarbų naują teisės aktą arba esamojo reglamento pataisas atvyksta vis žemesnio rango ŽŪM pareigūnai. Užvakar apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos Nacionalinio kaimo tinklo 2016–2020 metų planus ŽŪR tarybai pasakojo ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Jucaitytė. Anot šios pareigūnės, Lietuvos kaimo tinklo (LKT) biudžetas dabartiniu finansinio programavimo laikotarpiu mažesnis už 2007–2013 metų paramą kaimų bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms.

Skraido padebesiuose
Tarybos narių kantrybė baigėsi, kai viešnia iš Vilniaus pradėjo aiškinti, kad Lietuvos kaimo tinklas rūpinsis ir žemdirbių lyčių lygybe. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasišaipė, kad valdininkų administruojamas Lietuvos kaimo tinklas yra visiškai nutolęs nuo tikrojo gyvenimo. „Jūs klaidžiojate paraleliame pasaulyje. Iš šio fantastinio karvyčių, gėlyčių sodo pasakojate apie Lietuvos kaimą Briuseliui! Bedarbį provincijos jaunimą mokote žaisti tenisą. Kam to reikia?.. Negi nesuprantate, kad į jūsų seminarus Kauno Žalgirio arenoje žmonės atvažiuodavo tik dėl nemokamų pietų?.. Opiausi kaimiečių, ūkininkų reikalai aptariami Žemės ūkio rūmuose. Jie yra tikrasis kaimo tinklas“, – sarkastiškai įrodinėjo A. Baravykas.

Briuselio žargonas
ŽŪM pareigūnė Ž. Jucaitytė pasiteisino, kad tokius kaimo tinklo veiklos būdus numato ES teisės aktai. Kalbėdama su žemdirbiais, ministerijos atstovė negalėjo atsikratyti įpročių, atsiradusių, matyt, bendraujant su Europos Komisija: kur nereikia įterpdavo angliškų posakių „face to face“ („akis į akį“), „bottom up approach“ („iš apačios į viršų“). Tarybos nariai posėdžiui baigiantis irgi apsikrėtė šiomis Briuselio biurokratų mėgstamomis idiomomis.
ŽŪR antrasis vicepirmininkas Bronius Markauskas apgailestavo, kad tada, kai jis vadovavo Rūmams, žemdirbių savivaldai neužteko politinės valios iš ŽŪM perimti LKT sek­retoriato.

Užgniaužė ambicijas
Bet tarpusavyje ŽŪR tarybos nariai nesipyko. Antrojo posėdžio klausimo „Dėl LR žemės ūkio rūmų veiklos 2016 metais“ užvakar nereikėjo svarstyti užsidarius nuo žiniasklaidos kaip anksčiau. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas jau nebereikalavo ŽŪR pirmojo vicepirmininko ir laikinojo Rūmų direktoriaus Sigito Dimaičio (šiomis dienomis šventusio asmeninį jubiliejų) galvos, o ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas paaiškino, kad net neturi įgaliojimų atleisti S. Dimaitį. LŪS vadovas prisiekinėjo, kad neskaldo žemdirbių vienybės. Atvirkščiai – J. Talmantas jau penkerius metus vėsina savo organizacijos „karštas galvas“, reikalaujančias, kad LŪS išstotų iš Rūmų.

Suvokta būtinybė
Pasak ŽŪR pirmininko A. Stančiko, netekus 110 tūkst. Eur valdiškos paramos Rūmų biudžetas susitraukė trečdaliu. „Pirmąjį ketvirtį dar išgyvensime. Tačiau tampa sunku išmokėti atlyginimus etatiniams darbuotojams. Rūmų darbo laiką sutrumpiname 30 proc. Bet ir tokių priverstinių priemonių neužteks – reikės atleisti specialistus“, – nemalonią žinią pranešė ŽŪR vadovas.
Rūmų vicepirmininkas B. Mar­kauskas pasiūlė žemdirbių organizacijoms skelbti trijų mėnesių paliaubas – tiek laiko nekibti vieni kitiems į gerkles dėl ES paramos ar valdžios dėmesio. B. Markauskas taip pat pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų ir balandžio mėnesį pateiktų visuomenei svarstyti Žemės ūkio rūmų finansinio savarankiškumo modelį. Šį darbą atliks ŽŪR prezidiumas, pasitelkęs daugiau pajėgų.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.