Žemdirbių priremta valdžia švelnina retoriką

Ketvirtadienį ŽŪM vykusiame susitikime aptarti tik preliminarūs veiksmai situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti. Daugiausia diskutuota, kaip paskirstyti pirmąją injekciją iš valstybės biudžeto – pieno gamintojų patiriamų nuostolių daliai kompensuoti „rastus“ 18 mln. Eur.

Artėjant pieno gamintojų streikui, valdžios kabinetuose kyla įtampa, tik politikų veidai išlieka ramūs. Žemdirbiai neatkalbinėjami nuo ryžto statyti savo palapines prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tačiau po pirmadienį Briuselyje vykusio Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio bei pasitarusi su Vyriausybe žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė žemdirbių savivaldai ketvirtadienį pateikė ir priekaištų, ir konkrečių pasiūlymų, kaip gesinti pieno sektoriaus gaisrus.

Priekaištavo dėl kategoriško tono
Ministerija pripažįsta, kad situacija pieno sektoriuje sudėtinga, jau pasiekusi kritinę ribą, nes vieni ūkininkai mažina karvių bandas ir traukiasi iš gamybos, o dalis kitų priversti bloginti gyvulių racioną, tačiau ŽŪM padėties nedramatizuoja.
Žemės ūkio ministerija reagavo į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vasario 23 d. reikalavimus dėl skubių tikslinių priemonių pieno krizei stabilizuoti. Oficialiame rašte, remiantis ES teisės aktais, šalies Konstitucija bei valstybinės įstaigos geležine logika ir patirtimi, švelniai paaiškinta, jog daugelis pateiktų reikalavimų yra sunkiai tenkinami. Komentuodama svarbiausią punktą, kad Vyriausybė privalo ieškoti finansinių resursų ir padengti praėjusiais metais pieno gamintojų dėl Rusijos embargo patirtus ir šiemet vis dar patiriamus nuostolius, ministrė V. Baltraitienė savo atsakyme papriekaištavo žemdirbiams dėl kategoriškumo. Priminė, kad ministerija kreipėsi į EK dėl 75,7 mln. Eur išskirtinės tikslinės tiesioginės paramos pieno gamintojams skyrimo, de minimis paramos ribų padidinimo.
Antai ir šią savaitę viceministras Saulius Gintas Cironka Seimo Kaimo reikalų komitete džiaugėsi, jog, nepaisant sumažėjusio bandų ir karvių skaičiaus (palyginti su pernai – apie 12 tūkst.), pieno supirkimas nemąžta: „Pieno gamyba vasario mėnesį praėjusiais metais buvo 91 tūkst. t, o šiais metais primelžėme apie 95 tūkst. t. Ką tai reiškia? Bandos mažėja, bet pieno pagaminam daugiau. Vadinasi, laikomi produktyvūs gyvuliai, gerėja šėrimas, vadyba.“

Sukrapštys vienkartinių išmokų
Ketvirtadienį ministerijos va­­dovybė sėdo su žemdirbių savivaldos atstovais prie apskritojo stalo. Retorika buvo jau kita. Vėl išsamiai buvo nagrinėjamas kiekvienas pieno gamintojų reikalavimas. Šįkart ŽŪM turėjo konkretesnių pasiūlymų ir siekė sutarti dėl detalių. Kalbėta apie ilgalaikes ir trumpalaikes priemones. Daugiausia diskutuota, kaip paskirstyti pirmąją injekciją iš valstybės biudžeto – pieno gamintojų patiriamų nuostolių daliai kompensuoti „rastus“ 18 mln. Eur. Vienkartinė parama gamyboje dalyvaujantiems pieno laikytojams, pasak ministrės, bus pradėta mokėti jau balandį.
„Nuspręsta už karvę mokėti po 66 eurus, o kooperatyvų nariams – 10 proc. daugiau, nes jie nukentėjo labiausiai, jiems pieno supirkimo kainos mažintos daugiausia, – tuoj po karšto susitikimo sakė V. Baltraitienė. – Jei gausime iš ES lėšų, tai būtų papildomi pinigai. Kitas dalykas, mes prašome, kad valstybės pagalbos sumą leistų didinti. Tada, jei valstybė rastų pinigų (apie tai šnekėjome su finansų ministru), antrąją metų pusę gal galėtume ir visą sumą išmokėti.“

Bus kuriamas krizinis fondas
Nuspręsta pritarti Pieno gamintojų asociacijos reikalavimui kurti paramos fondą, tik kitokį nei siūlyta.
Fondas būtų skirtas ne vien pieno rinkos gyvybingumui palaikyti, bet visam žemės ūkiui. Šiandien krizę išgyvena pienininkai, o ateityje paramos gali prireikti ir kitiems žemės ūkio verslo dalyviams – užklupus gyvulių ligai ar kitai bėdai.
Krizinis fondas bus formuojamas kitaip nei siūlė pieno gamintojai, ne iš pridėtinės vertės mokesčio. Pasak Finansų ministerijos, toks šaltinis nėra tinkamas nei teisiškai, nei praktiškai. Net nėra galimybės numatyti pajamų dalies, gaunamos iš pridėtinės vertės mokesčio už pieno produktus, mat į valstybės biudžetą surenkamas PVM nėra skirstomas pagal prekes ir paslaugas. Kaip formuoti krizinį fondą, galvas turės pasukti darbo grupė, kuri bus suburta ministerijoje. Neatmetama, kad prie fondo savo lėšomis teks prisidėti ir žemdirbiams. Skirtingose šalyse taikomos įvairios schemos.

Tobulins įstatymus
Ministerija su žemdirbiais sutarė, kad darbo grupė taip pat turi būti sukurta ir Seime. Ji esą galėtų plačiau spręsti pieno sektoriaus klausimus, įtraukti perdirbėjus, prekybininkus. Beje, pasitarime Seimo narių nebuvo, bet apskritojo stalo diskusijos įdėmiai klausėsi KRK biuro atstovas Leonardas Michelbertas.
Pieno gamintojų asociacijos vienas iš reikalavimų buvo „pieno“ įstatymą (Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą) pripažinti netekusiu galios. Tačiau minist­rei žemdirbius pavyko įtikinti, kad įstatymas reikalingas, tik jį reikia tobulinti.
„Tai vienintelis įstatymas, kuris reglamentuoja bent kažkokius santykius“, – teisės akto svarbą akcentavo V. Baltraitienė. Ji atskleidė, kad dokumentą ministerija jau baigia tobulinti, į jį įtraukė ir prekybininkus. Patobulintą įstatymą Seimui bus siūloma priimti skubos tvarka.

Bent žvirblis saujoje
Žemdirbių savivaldos atstovai po susitikimo džiaugsmu netryško, bet jautėsi bent kažką pasiekę.
„Visą laiką esame skriaudžiami. Reikia atsikovoti savo dalį, savo vietą po saule“, – sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Už kiekvieną darbą turi būti sumokėta, taip pat ir už primelžtą pieną. Užmokestis už darbą – ne socialinė pašalpa. Nesvarbu, didelis ar mažas ūkis.
Pasak J. Sviderskio, vienkartinės išmokos – šios dienos gaisrelio pagesinimas. Maksimali suma ūkiui – 15 tūkst. Eur. Bendrovė už juos pajėgs mėnesio atlyginimą išmokėti daliai žmonių.
„Kažką laimėjome, bet viskas atsideda ateičiai, o mums šiandien reikia problemas spręsti. Niekas nekalba apie tai, kad pieno gamintojams kainos ir toliau mažėja, – kalbėjo Pieno gamintojų asociacijos lyderis Jonas Vilionis. – Pašalpėlė ūkininkėliams gerai, tuoj sėja prasidės, bet prob­lemos nesprendžia…“

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.