Žemė kada nors taps deficitu. O gal jau tapo?

Skelbiamasi ir taip…

Prieš trejus metus rašėme apie Mažeikių rajono ūkininkų šeimą, kuriai buvo pasiūlyta pirkti žemės po 15 tūkst. litų už hektarą, kitu atveju ją nupirks užsieniečiai. Ūkininkai, aišku, atsisakė, nes ir perpus pigesne kaina jos nupirkti tada nebūtų įstengę. Šiandien tokia kaina jau nieko nestebina, mat po 4–5 tūkst. Eur siūloma prekė ant „prekystalio“ ilgai neužsibūna. Nusprendėme pasiaiškinti, kokios prekybos žemės ūkio žeme tendencijos šiandien vyrauja Žemaitijos krašte, kokios ateities perspektyvos. Rezultatai apstulbino – kai kur už žemės hektarą prašoma net 24 tūkst. Eur.

Kainų kaleidoskopas
Anuomečiai 15 tūkst. Lt – tai šiek tiek daugiau kaip 4 tūkst. Eur. Akstiną pasidomėti šia sritimi davė vienas stambus Kretingos r. ūkininkas, lyg tarp kitko prasitaręs, kad šiandien įprasta dirbamos žemės kaina – keturi tūkstančiai už hektarą. Prisipažinsiu, buvau šiek tiek nustebęs ir pasijutau atsilikęs nuo gyvenimo, mat dar ne taip seniai kalbėta vos apie 3 tūkst. Eur, o, prisiminus trejų metų istoriją, ir 7 tūkst. Lt (2 tūkst. Eur) ūkininkui buvo nemenki pinigai.
Įnikau į skelbimų portalus, kuriuose ir atsiskleidė visas šiandienių žemės ūkio žemės kainų grožis.
Mano ieškojimuose visus rekordus sumušė Kretingos r. Pryšmančių k. esančio dviejų hektarų žemės ūkio žemės sklypo kaina – 24 tūkst. Eur/ha. Galbūt ir galėtume įžvelgti sąlyginę kaimynystę su Palangos kurortu, tačiau ūkininko grūdai nuo to, aišku, brangesni nepasidarys. Antrą vietą užėmė to paties rajono Petrikaičių k. prašoma kaina – 20 tūkst. Eur/ha. Čia ne kurortas, ne didmiesčio prieigos – eilinė kaimo giluma. Tiesa, pardavėjai nurodo kainą išauginantį, jų manymu, motyvą – 4 ha sklype galima įrengti vėjo jėgainių parką, esantys net tam tikri pradiniai dokumentai. Trečią vietą užėmė taip pat Kretingos rajono Rubulių k. esantis 2 ha žemės sklypas, čia prašoma po 11 tūkst. Eur/ha (privalumas – galimybė įkurti kaimo turizmo sodybą).
Nuo šių kainų gerokai atsiliko arčiau jūros esančiame Girkalių kaime (Klaipėdos r.) parduodamas sklypas, už kurio kiekvieną hektarą prašoma „tik“ po 8 tūkst. Eur. Apie tolimesnes vietoves nėra ką ir kalbėti. Antai Telšių r. Užgirių k. žemę parduotų po 2,5 tūkst. Eur/ha, Kretingos r. Nausodžio k. – po 1,9 tūkst. Eur/ha. Mes sąmoningai nelietėme tų vietų, kurios akivaizdžiai kurortinės (Karklė ir pan.) ir kur galioja kiti, mums sunkiai suprantami rinkos dėsniai.

Lūkesčių spąstuose
Nors kainos įspūdingos, „REMAX“ nekilnojamojo turto agentūros padalinio uostamiestyje vadovas Ramūnas Sobutas sakė, kad aplink Klaipėdą žemės ūkio žemės rinka yra apmirusi.
„Mūsų biuras žemės ūkio žemės pardavimo srityje daugiausia aptarnauja Klaipėdos rajoną, nepasakyčiau, kad rinka čia aktyvi. Labiau – apmirusi. Kainos aukštos, vietos netinkamos, parduodančių žmonių lūkesčiai pernelyg dideli, o perkančiųjų – paremti kitais kriterijais. Didžiausią įtaką parduodamos žemės kainai daro vieta, tačiau ūkininkas niekada tokių pinigų nemokės, jam tas pats, kur ūkininkauti. Jeigu tarsime, kad išsinuomoti hektarą žemės jam kainuoja apie 200 Eur, potencialią žemės įsigijimo kainą nuomai jis gali naudoti ne vieną dešimtmetį. O kiti asmenys brangiu sklypu susidomės tik tuo atveju, jei matys perspektyvą pakeisti jo paskirtį ir yra sumanę vystyti kurortinių paslaugų, komercinę ar kitą veiklą. Tačiau tai tinka tik pajūrio zonai“, – svarstė R. Sobutas.
Paklaustas, kas tuos sklypus paprastai parduoda, biuro vadovas sakė, kad dažniausiai tai – iš tėvų žemę paveldėję vaikai.
„Paprastai sklypus parduoda kaime negyvenantys asmenys, sklypus paveldėję iš mirusių tėvų, dar būna, kad šeima tiesiog išsikelia iš kaimo. Pasiūlos kainos yra aukštesnės už pardavimo. Nesakyčiau, kad ateityje jos kris, bet kad kažkaip koreguosis – tai tikrai“, – savo nuomonę išdėstė R. Sobutas.
Tačiau pasukus toliau nuo jūros aiškėja kiek kitokia situacija.

Dideli žaidėjai – ir kainos didelės
Mažeikiuose ir aplinkiniuose rajonuose veikiančios vienos nekilnojamojo turto agentūros turto vertintoja, prašiusi neminėti jos pavardės, prekybos žemės ūkio žeme padėtį apibūdino kaip gana intensyvią ir kartais dramatišką.
„Prekyba žemės ūkio žeme vietoje nestovi, mano akimis, tai viena judriausių rinkų nekilnojamojo turto sektoriuje. Kainos įvairios, gali būti 3–3,5 tūkst. Eur/ha, bet gali siekti ir šešis ar daugiau tūkstančių. Didelės reikšmės kainai turi vieta, kur yra sklypas. Jei jis netoli stambių žemės ūkio bendrovių ar ūkininkų, žemė tokiose vietose gerokai brangesnė. Akmenės, Mažeikių ir kituose su Lat­vija besiribojančiuose rajonuose žemes aktyviai superka danų kapitalo bendrovės, čia kainos labai aukštos. Kita svarbi aplinkybė kainos dydžiui – sklypo dydis. Juk ūkininkui nelabai apsimoka varyti techniką į atokų dviejų trijų hektarų sklypą. O kai siūlomas10 ha ar didesnis sklypas, čia ir prasideda lenktynės, kas daugiau sumokės“, – pasakojo turto vertintoja.
Pašnekovės teigimu, juntama, kad Plungės r. žemės kainos kiek žemesnės nei Mažeikių r., o Telšių r. tarsi skilęs pusiau – vienoje pusėje kainos aukštos, kitoje – žemesnės.
Paklausta apie žemės kainų perspektyvą, pašnekovė sakė mananti, kad kaina kyla, kaip ir visame nekilnojamojo turto sektoriuje, tačiau pasibaigus žemės ūkio finansavimui iš ES lėšų ta tendencija gali pakisti.

Įtakos zonomis pasidalyta
Yra Žemaitijoje vietovių, kur prekyba žeme beveik sustojusi. Skirtingai nuo pajūrio, taip atsitiko ne dėl pardavėjų gobšumo, o dėl to, kad žeme čia jau pasidalyta.
Rašinio autoriui nepavyko rasti nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančios agentūros Skuode, todėl kreipėmės į šios savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Rimvydą Daukšą.
„Į mano pareigas domėtis žemės pardavimu neįeina, vis dėlto sprendžiant iš ūkininkų pokalbių galima manyti, kad rajone nusipirkti dirbamos žemės gana sudėtinga. Esame žemdirbiškas rajonas, kas norėjo – pardavė, kas galėjo – nusipirko. Dabar jei ir pasitaiko vienas kitas atvejis, tai yra labiau išimtis nei dėsningumas“, – mano skyriaus vedėjas.
Šio rašinio autorius, internete ieškodamas skelbimų apie Skuodo r. parduodamus sklypus, rado vos vieną – Luknėse 3 ha sklypas parduodamas už 20 tūkst. Eur. Paklaustas, ar žemės ieškantys rajono ūkininkai už tokią kainą pirktų, R. Daukšas vienareikšmiškai atsakyti negalėjo.
„Žinau, kad ūkininkai ieško žemių, norėdami praplėsti savo valdas, tačiau kai viskas išpirkta, ne ką ir rasi. Pamenu, litais už hektarą mokėdavo 10 tūkstančių. Trys hektarai vienoje vietoje nėra blogas pasirinkimas, pasiderėjęs ūkininkas dabar gal ir mokėtų 5 tūkst. Eur. Tačiau tai pavieniai atvejai, prekyba žeme mūsų rajone – jau praeitis“, – mano Skuodo r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Daukšas.
Gali būti, kad bėgant laikui žemės ūkio žemės rinka nusistovės, mat žemes bus pardavę visi, kam jos nereikia, o naujos pagaminti neįmanoma. Kokie santykiai klostysis tarp atskirų ūkininkų, kaip jie savo nekilnojamąjį turtą vertins ir kaip juo dalysis – tolimos ateities klausimas.

Juozas SKRIPKAUSKAS
Autoriaus nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.