Žemės mokesčius koreguoja ir rinkimai, ir valdininkų užgaidos

Kiekvienas žemės lopinėlis turi rinkos vertę, nuo kurios priklauso žemės mokestis.

Šalies savivaldybės iš žemės mokesčio kasmet papildo savo biudžetus šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų. Surinkta mokesčių suma priklauso nuo to, kokius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Pagal įstatymą jie gali svyruoti nuo 0,001 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tačiau tarifų dydis gali keistis ne tik dėl pokyčių rinkoje ar savivaldybės planų, kokia suma papildyti savą iždą. Žemės mokesčiai, pasirodo, gali būti gerokai sumažinti ir artėjant rinkimams. Deja, savivaldybių tarybų rinkimai vyksta kas ketveri metai, o žemės mokestis pagal šiuo metu galiojantį Žemės mokesčio įstatymą ūgteli kasmet 20 proc. Taip neva esame palaipsniui pratinami prie mokesčių, kurie po 2017 m. bus skaičiuojami pagal žemės rinkos vertę. Taigi, sėkmingas kaimyno žemės pardavimo sandoris gali lemti, jog visas kaimas dėl to turės mokėti didesnius mokesčius už žemę.

Iš asmeninio kišenuko – į bendrą kišenę
Šiais metais žemės mokestį reikėjo susimokėti iki lapkričio 15-osios, tačiau yra nemažai nesuskubusių to padaryti, tad jiems kapsi delspinigiai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2016 m. bus sumokėta apie 29,7 mln. Eur žemės mokesčio, arba 11 proc. daugiau nei 2015 m. Apie 24,9 mln. Eur sumokės gyventojai, apie 4,8 mln. Eur – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.
Anksčiau žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal nominalią indeksuotą žemės vertę, kuri buvo stabili ir sąlyginai nedidelė, taikant 1,5 proc. tarifą ir 0,35 koeficientą. Nuo 2013-ųjų, įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pakeitimams, žemės vertė skaičiuojama pagal sklypo vidutinę rinkos vertę, kurią 2013 m. sausio 1 d. visiems sklypams penkerių metų laikotarpiui nustatė VĮ Registrų centras. Tai buvo galima padaryti ir atlikus individualų žemės vertinimą. Pakeitus mokesčio bazę, žemės sklypų vertė ūgtelėjo kelis ar net kelias dešimtis kartų, ypač miestuose, priemiesčiuose, patraukliose verslui teritorijose, rekreacinėse zonose. Kelis kartus išaugo ir žemės ūkio paskirties sklypų vertė, tačiau pasitaikė ir tokių vietovių, kuriose žemės vertė sumažėjo. Siekiant šiek tiek amortizuoti kainų šuolį bei palengvinti mokesčių naštą, 2013–2016 metais žemės mokestinė vertė buvo skaičiuojama taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas.
Yra nustatyta žemės mokesčių skaičiavimo ir administravimo tvarka: žemės mokestinę vertę apskaičiuoja VĮ Registrų centras, savivaldybių tarybos nustato žemės mokesčio tarifus, šiais duomenimis remiantis Valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuoja žemės mokestį kiekvienam savininkui. Surinktos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus. Kasmet pagal savus poreikius savivaldybės turi galimybę pakoreguoti tarifų dydžius. Tad net ir to paties regiono savivaldybių žemės mokesčių tarifai ir jų klasifikacija gerokai skiriasi. Panašūs įgaliojimai savivaldybėms vykdyti savarankišką mokesčių politiką kiek anksčiau buvo suteikti nekilnojamojo turto mokesčių srityje bei nuomojant valstybinę žemę.
Pereinant prie naujos žemės apmokestinimo sistemos, matyt, norėta išjudinti žemės pardavimų rinką, tikėtasi, kad kylant kainoms gyventojai suskubs savo žemę parduoti, tačiau kol kas taip nenutiko. Tačiau jei po 2017-ųjų mokesčiai bus skaičiuojami ne nuo apmokestintos sklypo dalies mokestinės vertės, o nuo visos sklypo vidutinės rinkos kainos, ne kiekvienas išgalės žemės mokestį susimokėti, tad gali nutikti taip, kad kai kurie žmonės bus priversti trauktis nuo brangiai rinkoje vertinamų sklypų ir juos parduoti.

Manipuliavimas skaičiukais
Lyginant kelių Suvalkijos regio­no savivaldybių 2016 m. nustatytus žemės mokesčio tarifus, tampa akivaizdu, kad vietinė valdžia turi plačias galimybes manipuliuoti skaičiukais ir atitinkamai papildyti savus biudžetus. Rekordininkė šioje srityje – Šakių rajono savivaldybė, kurioje ne tik aukščiausi beveik visi mokestiniai tarifai, bet ir pati smulkmeniškiausia jų klasifikacija. Žemės ūkio paskirties žemę Šakių r. sav. yra apmokestinusi 1,7 proc. tarifu, o štai Marijampolės, Vilkaviškio bei Kalvarijos savivaldybės – 1,5 proc. Ypač skiriasi mėgėjų sodų sklypų apmokestinimo tarifai, didžiausi jie – Kalvarijos sav. – 3 proc., Šakių r. sav. – 1,7 proc., Vilkaviškio r. sav. – 0,75 proc., Marijampolės sav. – 0,4 proc. Gyvenamųjų teritorijų žemės mokestis didžiausias Kalvarijos sav. – 0,9 proc., Šakių r. sav. – 0,8 proc., Vilkaviškio r. bei Marijampolės sav. – 0,4 proc. Pramonės ir sandėliavimo žemei taikomi tarifai aukščiausi Šakių r. sav. – 1,5 proc., Kalvarijos sav. ir Vilkaviškio r. sav. – 1,2 proc., Marijampolės sav. – 0,7 proc. Komercinės paskirties objektų teritorijoms mokesčiu taip pat pirmauja Šakių r. sav. – 1,5 proc., Kalvarijos sav. – 1,2 proc., Vilkaviškio r. sav. – 1 proc., Marijampolės sav. – 0,7 proc. Miškų ūkio paskirties žemei tarifai taip pat aukščiausi Šakiuose – 1,7 proc., Marijampolėje – 1,5 proc., Kalvarijos sav. – 0,5 proc. Vandens ūkio paskirties žemei Šakių r. sav. tarifas – 1,7 proc., Marijampolės sav. – 1,5 proc., Kalvarijos sav. – 0,4 proc. Vilkaviškio r. savivaldybė šių dviejų apmokestinimo punktų nėra išskyrusi. Visą kitos paskirties naudojimo žemę Vilkaviškio r. sav. šiemet apmokestino bendru 0,5 proc. tarifu, Marijampolės sav. atitinkamai – 0,4 proc., Kalvarijos sav. – 1,3 proc., Šakių r. sav. – 1,5 proc. Už apleistą, nenaudojamą žemę trijose minėtose savivaldybėse tarifas toks pats – 4 proc., tik Kalvarijos sav. kiek mažesnis – 3 proc. Palyginkime: žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifai Vilniaus r. – 0,6 proc., Kauno r. – 0,7 proc., Klaipėdos r. – 0,2 proc., Druskininkų r. – 0,15–0,3 proc., Utenos r. – 1,5 proc. Taigi mokesčių dydžių įvairovė išties didžiulė. Žinoma, nemažai įtakos tam turi sklypų vieta ir jų komercinė vertė.
Tiesa, kai kurie tarifų punktai kelia abejonių. Pavyzdžiui, dėl miško mokesčių tarifų. Antai VMI aiškiai įvardija, kad apmokestinama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje miškas įveistas LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau trijų Suvalkijos savivaldybių lentelėse egzistuoja eilutė ir nustatytas tarifas miškų ūkio paskirties žemei. Be to, VMI nurodo įvairias lengvatas ir išimtis, kuomet žemės mokestis mažinamas arba jo mokėti nereikia, tačiau kai kurių savivaldybių mokesčių skaičiavimuose, atrodo, ne visada to paisoma.

Žemės lopinėlyje – kainų margumynai
Kintančio žemės mokesčio pavyzdys gali būti vieno ūkininko ūkis, esantis už 7 km nuo Marijampolės. Du šio ūkio sklypai ribojasi su automagistrale „Via Baltica“, viename jų auga 1,5 ha miško, yra sodyba. Kituose trijuose sklypuose – dirbami laukai, pievos. Sklypai nėra dideli, jie sudaro apie 12 ha, ir išsidėstę vieni šalia kitų. Iki 2013-ųjų metų ūkininkas stabiliai mokėdavo žemės mokestį, t. y. 181 litą (52,42 Eur), o už mišku apaugusią žemę mokestis jam nebuvo skaičiuojamas. Tačiau 2013-aisiais žemės mokestis staiga šoktelėjo iki 250 Lt (72,98 Eur) ir kasmet ėmė gerokai didėti. Šiais metais už tuos pačius sklypus jam teko mokėti jau 107 Eur (369 Lt), taigi žemės mokestis per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau kaip dvigubai. Ūkininkas padaręs kelerių metų suvestinę pastebėjo, kad kasmet žemės mokestis dabar kaitaliojasi, stabili liko tik anksčiau galiojusi tradicija – mokesčius kiek pamažinti prieš savivaldybių tarybų rinkimus, deja, kitais metais atsigriebiama dvigubai.
Sklypų vertės šuolis, ūkininko nuomone, prasilenkia su logika. Šalia automagistralės „Via Baltica“ esančių sklypų vertė 2013 m. buvo pakelta vieno 2,5, o kito 3,7 kartų. O štai maždaug už 500 m kone tokio paties dydžio dirbamo lauko sklypo vertė liko beveik nepakitusi – pakilo vos 123 Eur. Dar vieno, paties geriausio, didžiausio, turinčio aukštą žemės ūkio našumo balą sklypo vertė padidėjo 2 kartus, o hektaro kaina jame įvertinta 1796 Eur, t. y. tik 168 Eur daugiau, nei sklype prie magistralės. Abu prie „Via Baltica“ esantys sklypai papuola į 70 m pločio kelio apsaugos zoną, tad ūkinės bei kitokios veiklos galimybės juose gerokai apribotos. Akivaizdu, kad aukšta šių sklypų rinkos kaina, dideli žemės mokesčiai ir menka ūkinės veiklos nauda juose, skatins ūkininką šiuos sklypus parduoti. Ūkininkui skaudu, kad 2013 m., kai valstybė atsirėžė nemažą gabalą šių sklypų antrajai automagistralės juostai, už tai jam sumokėjo ne pagal naująją, o pagal ankstesnę, daug mažesnę jų vertę – beveik už 20 m pločio ruožą su daugiamečiais ir jaunais medžiais atseikėjo 391 Eur (1350 Lt), o už kito sklypo ruožą – vos 101 Eur (350 Lt).
„Valstybės samdyti matininkai ir vertintojai, tuomet, matyt, sąmoningai sumažino paplentės sklypų kainas, jų našumo balus, be to, savo dokumentuose kažkodėl buvo pamiršę ir miške augančius medžius paminėti – suprantama, juk už tai reikėtų mokėti. Ne viena klaida tyčia ar netyčia įsivėlė jų ruoštuose dokumentuose, bet akivaizdžiai ne žmogaus, o jų užsakovo – valstybės naudai. Dabar, kai neaišku dėl kokių priežasčių taip sparčiai pučiasi žemės mokestis, kyla klausimas, kada valstybei bus gana? Nei mums valdininkai padeda sėti, nei akėti, bet į savą iždą reikalauja vis daugiau pinigų. Už žemę jau dabar mokame kelis kartus daugiau nei anksčiau, deja, atlyginimai regionuose nuo minimumo ribos taip ir neatsiplėšė. Gal yra koks slaptas tikslas nustumti prastesnius žmones nuo žemės, kad vietoj jų galėtų plėstis turtingesni, verslesni? Juk daroma viskas, kad priemiesčių ūkiai būtų sunaikinti“, – tikina netoli Marijampolės esančio ūkio šeimininkas.

Artėja naujas mokesčių ciklas
Pasak Marijampolės savivaldybės Mokesčių administravimo skyriaus vyr. specialistės Birutės Stankevičienės, šiemet savivaldybėje iš individualių žemės sklypų savininkų planuojama surinkti apie 350 tūkst. Eur, o iš valstybės nuomojančių žemę – apie 490 tūkst. Eur. Ateinančiais 2017 m. Marijampolės savivaldybėje žemės mokesčio tarifai planuojami kiek mažesni nei šiais metais, o sklypų rinkos vertė dar išliks ta pati. Tačiau nuo 2018-ųjų metų prasidės naujas žemės mokesčių ciklas, bus įdiegta nauja apskaitos sistema, iš naujo atliktas rinkos tyrimas. Kaip situacija keisis po 2018-ųjų, specialistė kol kas nesiryžo prognozuoti.
Anot savivaldybės Mokesčių administravimo skyriaus vyr. specialistės Birutės Belenavičienės, egzistuoja mokestinės lengvatos ir išimtys, kas žemės mokesčio neprivalo mokėti – tai apibrėžiama Žemės mokesčio įstatyme. „Tačiau į mūsų skyrių kreipiasi nemažai žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišgali susimokėti žemės mokesčio. Tokiais atvejais sprendimus atleisti nuo žemės mokesčių ar juos sumažinti priima savivaldybės taryba. Visos nuolaidos daromos savivaldybės biudžeto sąskaita, tad kiekvienas sprendimas tiek dėl tarifų dydžio, tiek dėl nuolaidų yra rimtai svarstomas“, – teigė specialistė. Išvengti, pasislėpti, nemokėti žemės mokesčio beveik neįmanoma – yra sukurtas patikimas išieškojimo mechanizmas.
O kiek už žemę teks mokėti ateityje, neabejotinai lems ne tik rinkos kainos, bet ir kiekvienos savivaldybės valdininkų bei valstybės vadovų sąžinė. Gal ir kiti rinkimai.

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.