Žemės ūkio rūmų informacija dėl Seimo nario R. Žemaitaičio kreipimosi

• Kiekvienai organizacijai viešumas ir atvirumas – didžiausia vertybė. Žinoma, kad nėra malonu, kai apie savo organizaciją išgirstame pamąstymų, kurie neatitinka tikrovės. Todėl pateikiame objektyvią informaciją ne tik Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, bet ir kitiems Seimo nariams, visuomenei, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariams bei žiniasklaidai. Seimo narys R. Žemaitaitis birželio 5 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Viešųjų pirkimų tarnybą, Valstybės kontrolę ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl Lietuvos žemės ūkio rūmų neva neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų, kurie, kaip teigia Seimo narys, „yra nesuderinami su rūmų veikla“ (http://www.tvarka.lt/lt/naujienos/lietuvos-seime/del-skandalingu-zemes-ukio-rumu-viesuju-pirkimu-frakcija-kreipesi-generaline-prokuratura-valstybes-kontrole-stt-vpt), taip pat Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ LR Seime išplatino pranešimą žiniasklaidai „Dėl skandalingų Žemės ūkio rūmų viešųjų pirkimų frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Valstybės kontrolę, STT, VPT“ http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=173833. Atsakydami į Seimo nario R. Žemaitaičio klausimus informuojame, kad šiuo metu Žemės ūkio rūmai įgyvendina 5 projektus: Projektas „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – skatinti ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių gamybą mikrobiologinius produktus, papildytus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, grąžinti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.
• Projektas „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: pieno ūkių ekonominio potencialo įvertinimas ir maksimalus jo išnaudojimas leis identifikuoti ekonomiškai naudingiausius gyvūnus, kurie produkuoja didelį pieno kiekį, turi mažą somatinių ląstelių skaičių, pasižymi ilga gyvenimo trukme, aukštu apsivaisinimo lygiu ir kurie toliau galės dalyvauti bandos veisime. Taip pat bus identifikuoti gyvūnai, kurie neturi aukštos genetinės vertės, bet juos bus galima panaudoti kitoms ekonomiškai naudingoms veikloms, kartu užkirsti kelią tokių gyvūnų palikuonių atėjimui į bandą, siekiant gerinti bandos ekonominį naudingumą. Taip didės gyvūnų sveikatingumas, produktyvumas, o tai leis generuoti didesnes pajamas neplečiant bandos, t. y. didės gaminamos produkcijos kiekis ir kokybė bei mažės gaminamos produkcijos savikaina.
• Projektas „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Įgyvendinant projektą bus organizuojami 143 mokymo kursai pagal mokymo programas: „Kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai)“, „Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“, „Ūkinės veiklos planavimas ir finansavimo galimybės“.
• Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atkūrimas), naudojant mikroorganizmus, azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: mikroorganizmais gerinant (atkuriant) dirvožemio struktūrą bei mažinti azotinių trąšų naudojimą, naujos kartos mikroelementinėmis trąšomis išlaikant ar net pagerinant produkcijos derlingumą bei kokybę.
• Projektas „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: tikslus augalui reikalingų mitybos elementų nustatymas (integruota tiksliosios augalininkystės sistema leis nustatyti makroelementų (azoto, fosforo, kalio, magnio) ir mikroelementų (mangano, cinko, vario) koncentraciją, naudojant multispektrinio metodo analizę) ne tik leis sutaupyti išlaidų trąšoms, grąžins javų mitybos elementų balansą, bet ir mažins neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Mažesnis trąšų kiekis leis atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio bio­loginį aktyvumą, didins kultūrinių augalų atsparumą nepalankiomis augimui sąlygomis, dėl to didės produkcijos derlingumas bei mažės gaminamos produkcijos savikaina.
• 2017 m. kovo pabaigoje baigtas įgyvendinti projektas „Kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Pagal projektą buvo vykdomi mokymai ūkininkams ir žemės ūkio veiklos subjektų savininkams pagal 3 mokymo programas: „Tausojamasis ūkininkavimas“, „Dalyvavimas aplinkos apsaugos priemonėse ir jų įgyvendinimas“, „Gyvūnų gerovė“ (įgyvendinant kompleksinės paramos reikalavimus). Įgyvendinant projektą apmokyta per 2 tūkst. ūkininkų.

Pažymėtina, kad projektai buvo įvertinti ir patvirtinti Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komitetuose, jų įgyvendinimą prižiūri ir kontroliuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra, o ūkininkai ir mokslo institucijos, dalyvaujančios projektinėje veikloje, prisideda savo lėšomis net 40 proc. projekto vertės (taip numato Europos investicijų partnerystės (EIP) taisyklės). Į Seimo nario R. Žemaitaičio teiginį „Šiuo metu vykdomi Lietuvos žemės ūkio rūmų viešieji pirkimai galimai yra neskaidrūs, o valstybės piniginiai ištekliai naudojami neatsakingai“ atsakome, kad Žemės ūkio rūmai viešuosius pirkimus vykdo vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu, laikydamiesi visų viešųjų pirkimų procedūrų. Taip pat pažymime, kad ne kartą konsultavomės su Viešųjų pirkimų tarnybos specialistais dėl tiekėjo kvalifikacinių reikalavimų, bei reikalavimų, keliamų potencia­lių tiekėjų techniniams pajėgumams. Atsakydami į Seimo nario R. Žemaitaičio visuomenę klaidinantį teiginį „Pažymėtina, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai neturi jokios laboratorijos, laborantų, jokio mokslinės įstaigos statuso, tačiau vykdo viešuosius pirkimus, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų veikla“ paaiškiname, kad Žemės ūkio rūmai jau 10 metų yra Žemės ūkio ministerijos akredituota žemės ir miškų ūkio konsultavimo institucija ir, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ taisyklėmis, patvirtintomis 2015 m. rugsėjo 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-725, yra viena EIP veiklos grupės šalių. Šioje EIP grupėje mokslui atstovauja Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, o trečioji šalis EIP projekte yra žemės ūkio veiklos subjektai (ūkininkai). Taigi projektui įgyvendinti yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios tikslas – suburti skirtingų tipų partnerius: žemės ūkio veiklos subjektus (ūkininkus), mokslo ir konsultavimo institucijų atstovus, siekiant įgyvendinti Europos inovacijų partnerystės projektą. Kadangi Lietuvos žemės ūkio rūmai yra projekto pareiškėjas, todėl norėdami įgyvendinti projektą privalo vykdyti viešuosius pirkimus, tačiau tai nereiškia, kad, kaip teigia Seimo narys R. Žemaitaitis, jog „Žemės ūkio rūmai įsigyja chromatografo sistemą, Kjeldalio analizės sistemą, precizines svarstykles, nuomoja žemės ūkio techniką, perka trąšas, perka probiotinius preparatus“. Žemės ūkio rūmų nupirktomis priemonėmis, medžiagomis, įranga, trišalių sutarčių pagrindu naudosis EIP veiklos grupės nariai – mokslininkai ir žemdirbiai. Į Seimo nariui R. Žemaitaičiui kylantį klausimą apie paslaugų sutarčių pasirašymą su Žemės ūkio rūmų darbuotojais, atsakome, jog visos sutartys yra skelbiamos viešai CVPP informacinėje sistemoje. Žemės ūkio rūmai – akredituota konsultavimo institucija, turinti 28 akredituotus konsultantus/specialistus, kurie yra Rūmų darbuotojai, todėl dėl papildomai atliktų darbų – parengtos mokomosios metodinės medžiagos, mokymo programų, įvykdytų mokymų ir buvo sudarytos šios sutartys. Seimo nario R. Žemaitaičio „pabrėžimai“, jog „Žemės ūkio rūmuose įsigaliojo kontrolės ir vykdymo vienvaldystė, kad laikinuoju rūmų pirmininku buvo patvirtintas administracijos direktorius, tad šiuo metu Žemės ūkio rūmų pirmininku ir administracijos vadovu yra tas pats asmuo, kuris pats administruoja ir pats kontroliuoja savo veiklą – įskaitant valstybės lėšų panaudojimą“ yra klaidinantys visuomenę, todėl informuojame, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn., kai Rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas buvo išrinktas į Seimą, vadovaujantis Žemės ūkio rūmų statutu, laikinai pirmininko pareigas eina vicepirmininkas Sigitas Dimaitis. Taupant Žemės ūkio rūmų lėšas vicepirmininkas Sigitas Dimaitis nuo 2014 m. vasario 28 d. vienbalsiu ŽŪR tarybos sprendimu buvo patvirtintas direktoriaus pareigoms, mokant jam vieną atlyginimą. Seimo nariui R. Žemaitaičiui, kuris teigia, kad „šiuo metu žemės ūkio rūmų pirmininku ir administracijos vadovu yra tas pats asmuo, kuris pats administruoja ir pats kontroliuoja savo veiklą – įskaitant valstybės lėšų panaudojimą“, paaiškiname kad Žemės ūkio rūmų administracijai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas už kokybiškai ir laiku administracijos atliekamus darbus. Administracijos direktorius ir pirmininkas nėra vienas kitam tiesiogiai pavaldūs ir vienas kito nekontroliuoja. Žemės ūkio rūmai vadovaujasi ŽŪR įstatymu, ŽŪR statutu ir asociacijų įstatymu. ŽŪR administracija atskaitinga ŽŪR tarybai, o finansinę veiklą kontroliuoja suvažiavimo patvirtinta Revizijos komisija arba samdoma audito įmonė. Europos Sąjungos ir valstybės lėšų panaudojimą kontroliuoja Valstybės kontrolė, Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Taip pat informuojame, kad ŽŪR tarybos sprendimu 2017 m. kovo mėnesį Žemės ūkio rūmuose buvo atliktas finansinis auditas. Dirbame sąžiningai ir skaidriai, atsakingai laikomės visų šalyje galiojančių teisės aktų. Žemės ūkio rūmų informacija