Žemės ūkis – nepamatuotų valdininkų sprendimų atpirkimo ožys?

Gyvulininkystę paskelbus prioritetu ir nusprendus nuostolinga tapusią pieno gamybą solidžiau remti ne tik europinėmis, bet ir nacionalinėmis lėšomis, pasigirdo tam prieštaraujančių balsų. Esą skatindami pienininkystę fermų kvapais užnuodysime kaimo aplinkos orą, išvaikysime poilsiautojus ir turistus. Karvės didina metano dujų emisiją, kiaulės skleidžia amoniako smarvę, kaimynams net akis nuo to graužia. Viską išparduokime, pasilikime Lietuvoje prie „miegamojo“ kaimo – su nešienaujamomis pievomis, šlapynėmis, saugomais šikšnosparniais ar medvarlėmis.

Tarp trijų ministerijų

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, neseniai dalyvaudamas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pasitarime, teigė, jog dėl kvapų žemės ūkiui turi būti taikomos išimtys. Tačiau pieno ūkius šalyje kontroliuoja net kelios ministerijos: Žemės ūkio, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos. Žemdirbiai dar nepamiršo biržiečių ūkininkų Stankevičių patirtos aplinkosaugininkų skriaudos, pasibaigusios policijos belange. Tąkart atsiprašė ministras, bet ne vietos valdininkai. „Kvapų kontrolė kas mėnesį man kainuoja apie aštuonis tūkstančius eurų“, – sako Margininkų k. (Kauno r.) ūkininkas Audrius Banionis. Jo mišrios gamybos ūkyje laikoma keli šimtai pieno ir mėsos veislių galvijų, kiaulių, avių, paukščių, pusšimtis bičių šeimų. „Ypač dideli aplinkosauginiai reikalavimai keliami naujai steigiamiems ir modernizuojamiems pieno ūkiams, – kalba Pajiesio k. (Prienų r.) ūkininkė Saulena Krūvelienė, – tačiau derėtų priminti valdžiai, kad primityvios gamybos ūkius jau reikėtų pamiršti“. Per keletą dešimtmečių Krūvelių šeimos pieno ūkis pelnė daug apdovanojimų už produkcijos kokybę, fermų tvarką ir aplinkos estetiką. Ūkininkės ir teisininkės S. Krūvelienės nuomone, nauji reikalavimai dėl kvapų kontrolės yra pertekliniai. Pastabomis dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamo įstatymo projekto ji dalijosi su smulkius ir vidutinius pieno ūkius vienijančios asociacijos nariais.

Pertekliniai reikalavimai

LPGA vadovas Jonas Vilionis įsitikinęs, jog sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo projektu siekiama reglamentuoti didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore pagal teritorijas (gyvenamųjų miesto ir kaimo vietovių). Ribinės kvapo koncentracijos vertės diferencijavimas pasirinktas išanalizavus Lietuvos gyventojų pateiktus skundus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016–2018 metais gavo 145 skundus dėl kvapų (dažniausiai buvo skundžiamasi dėl kvapų, sklindančių iš ūkinės veiklos, vykdomos gyvenamųjų miesto vietovių teritorijose, objektų). „Dėl senų automobilių skleidžiamos smarvės ir net planuoto taršos mokesčio Vyriausybė supasavo, nes automobilių savininkų šalyje daugiau nei milijonas, – pažymi LPGA vadovas J. Vilionis, – o gyvulininkystės ūkių – kelios dešimtys tūkstančių. Be to, pastarųjų šeimininkai priklausomi nuo europinių ir nacionalinių išmokų, juos bet kada galima pagąsdinti ar nubausti“. Planuojant naują ūkinę veiklą didžiausios leidžiamos ribinės kvapo koncentracijos vertės taikomos be pereinamojo laikotarpio. Atsisakoma kvapo kontrolės III etapo, per kurį būdavo nustatomos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpų ore galimai iš ūkinės veiklos patenkančios cheminės medžiagos. Sutrumpinamas kvapų kontrolės komisijos sudarymo terminas – ji sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (buvo 7 d. d.).

Žalia gatvė skundikams

Pasak LPGA vadovo J. Vilionio, gyvulininkystės ūkių šeimininkams ypač keistai skamba dar vienas įsakymo projekto punktas: komisijos pažymos apie kvapą išvadose gali būti nurodoma, kad nors kvapas gyvenamosios aplinkos ore ir nėra jaučiamas, remiantis turimais papildomais duomenimis ir esant galimam kvapo šaltiniui, informacija gali būti siejama su pareiškėjo skunde nurodyta ūkine veikla, todėl skundas nagrinėtinas. „Kas galėtų paneigti, jog šiuo punktu suteikiama laisvė sofos ūkininkui kiek širdis geidžia skųsti pieno fermą turintį kaimyną“, – pabrėžia J. Vilionis. Taip pat projekte siūloma atsisakyti suderinti perteklinio kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą su leidimą (licenciją) ūkinei komercinei veiklai išdavusia institucija bei savivaldybės administracija ir papildyti Projektą įvardijant, kokia konkreti informacija turi būti nurodoma kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plane. Apie gyvulininkystės ūkių ir fermų kvapus daug yra rašęs prof. Bronius Kavolėlis. Pasak šio mokslininko, kvapas, anksčiau buvęs savaime suprantamas gyvulininkystės verslo palydovas, prieš porą dešimtmečių tapo intensyvios gyvulininkystės plėtros stabdžiu. Svarbiausia priežastis – neigiamas ūkio kaimynų požiūris. Kai kuriose valstybėse fermų skleidžiamas kvapas yra didelė problema, kuriai spręsti skiriama nemažai lėšų. Kvapo koncentracijai nustatyti dar 2003 m. buvo parengtas Europos Sąjungos standartas, kuris tapo tarptautiniu, nes jį adaptavo JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir kitos valstybės. Taip pat parengtos gero ūkininkavimo nuostatos ir technologinės priemonės, siūlančios, kaip vengti kvapo atsiradimo ir mažinti jo sklidimą. Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OU/kub. m arba tiesiog OU (angl. OU – odour unit, lietuviškas atitikmuo KV – kvapo vienetas). Pagal 2010 m. Lietuvos higienos normą HN 121:208 „Kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose“, ribinė kvapo koncentracijos vertė žemės ūkio veikloje yra 8 OU/kub. m. Kvapas išsiskiria, pūvant organinėms medžiagoms, ypač kai mikrobai anaerobinėmis sąlygomis ardo gyvulių mėšlą. Kvapas yra įvairių dujų ir kitų komponentų mišinys. Kiaulidės ore randama net 410 kvapo komponentų. Pasak prof. B. Kavolėlio, kvapo pajautimas yra subjektyvus ir labai priklauso nuo psichologinio žmogaus nusiteikimo, emocingumo. Jeigu fermos darbuotojas (pvz., ilgai būdamas nevėdinamoje kiaulidėje) nuolat skundžiasi akių perštėjimu, nosies užgulimu, gerklės dirginimu, galvos skausmu, mieguistumu, galima įtarti, kad jam kenkia per stiprus kvapas. Silpnas kvapas nekenkia žmogui, tačiau geri gyvulių augintojo ir kaimynų santykiai būtini. Kvapo mažinimo ir sklidimo problema pirmiausia sprendžiama, įgyvendinant gero ūkininkavimo praktikos reikalavimus ir nustatant sanitarinius atstumus nuo taršos šaltinių iki gyvenamosios aplinkos. Pavyzdžiui, Kanadoje nuo tūkstančio vietų kiaulidės atstumas iki ūkininko namo yra 405 m, o iki kaimyno – net 810 m.

Karvė kenkia kaimiečiui?

Praėjusių metų gale Aplinkos ministerija surengė konferenciją „Nacionalinis oro taršos mažinimo planas: oro kokybės gerinimo galimybės Lietuvoje“. Pranešimus skaitė įvairūs Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų mokslininkai, Susisiekimo, Energetikos ir Aplinkos ministerijų specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai. Žemės ūkio ir kaimo sektoriui atstovaujantis nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos žaliasis aljansas“ pirmininko pavaduotojas dr. Justinas Rimas savo pranešime „Žemės ūkio oro taršos įtaka gyvenimo kokybei ir teritorinei plėtrai“ atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, jog laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2030 m. šalyje nėra nustatyta amoniako taršos mažinimo užduotis, o tai provokuoja kaimų nykimą ir miestų teritorijų plėtrą. Aplinkos ministerijos surengtoje konferencijoje pranešimą skaitė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Aldonytė. Ji teigė, kad šaltuoju metų laiku oro tarša kaimuose ir miesteliuose padidėja dėl namų šildymo kūrenant kietąjį kurą – akmens anglį, durpių briketus ar medienos atliekas. Patalpose taip pat susidaro žmogaus kvėpavimo sistemai pavojinga aplinka. Baltijos šalyse atlikti tyrimai liudija, kad namuose dažnai kvėpuojame kancerogeninių ir alergizuojančių medžiagų prisotintu oru. Į mūsų namus jis atkeliauja su statybinėmis medžiagomis. Formaldehido yra ir buitinėje chemijoje: detergentuose, minkštikliuose, nagų lake, įvairiausiuose šampūnuose ir kūno priežiūros priemonėse, jo susidaro, kūrenant kurą, veikiant automobiliams ir pan. „Taip pat visada reikėtų galvoti apie tai, kad kvapas gali būti saugus, jei jis sklinda iš augalo, o ne yra sintetinis“, – sakė dr. R. Aldonytė.

„Šiandien žemdirbys jaučiasi nesaugus, – kalba Kauno r. ūkininkas A. Banionis. – Jo verslą kontroliuoja kelios ministerijos, bet koks anoniminis skundas dėl kvapų atima iš jo ne tik brangaus laiko, bet ir sveikatos“. „Įvairūs reglamentai, normatyvai pieno fermos darbuotoją pastato į lygią gretą su sveikatos įstaigos tarnautoju, – pažymi ūkininkė ir teisininkė S. Krūvelienė. – Mes išlaikome švarios aplinkos kontrolę, bet tai ūkiui atsieina nemenkus pinigus, padidina gamybos kaštus“.

Bute oras irgi kenksmingas

SAM tvirtina pritarianti Aplinkos ministerijai siekiant pagerinti oro kokybę ir sumažinti diskomfortą, keliamą žmonėms, gyvenantiems arti pramonės, perdirbimo ir kitų objektų, galinčių skleisti aštrius kvapus. Taip pat siūloma koreguoti didžiausią leidžiamą ribinę kvapo koncentracijos vertę. Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonės ir pasiūlymų. Tarpinstitucinės darbo grupės vadovas, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigia, kad tuo tikslu siūloma tobulinti galiojančią higienos normą ir taisykles, kurios reglamentuoja galimas kvapų koncentracijos ribas, diferencijuoti ribines kvapo koncentracijos vertes gyvenamosios aplinkos ore ir pagreitinti kvapų kontrolės procedūras. „Siūlome sumažinti didžiausią leidžiamą ribinę kvapo koncentracijos vertę nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 3 europinių kvapo vienetų gyvenamosiose miesto vietovėse ir iki 5 europinių kvapo vienetų gyvenamosiose kaimo vietovėse. Be to, darbo grupės nuomone, reikia sutrumpinti kvapų kontrolės komisijos sudarymo laiką. Šios priemonės turėtų akivaizdžiai pagerinti oro, kuriuo kvėpuoja Lietuvos gyventojai, kokybę“, – sakė viceministras A. Šešelgis. Darbo grupė taip pat siūlo atsisakyti trečiojo kvapo kontrolės etapo, per kurį turi būti nustatomos iš ūkinės veiklos į aplinkos orą patenkančios cheminės medžiagos – tai pagreitins komisijos sprendimo priėmimą ir leis operatyviau įpareigoti taršos šaltinio savininką imtis priemonių kvapui panaikinti.

Kam skirtas kontrolės botagas

Per pastaruosius dvejus metus šalyje dėl kvapų į SAM kreipėsi 145 pareiškėjai, skųsdamiesi miestų teritorijose esančiais ūkinės veiklos subjektais. Kaimietis kantresnis dėl kaimyno, turinčio karvių ar vištų. Tačiau į kaimą braunasi miestiečiai, renčia jame poilsiavietes, vasarnamius. Jiems žemės ūkis, netgi bitės kelia siaubą. Laikas kaimą paversi ne žemės ūkio gamybos, o nakvynės ir pramogų vieta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Martišienė paaiškina, kad Europinis kvapo vienetas – kvapiosios medžiagos kiekis, kuris išgarintas į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia fiziologinį kvapo vertintojų grupės atsaką, ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės, išgarintos į vieną kubinį neutraliųjų dujų metrą, standartinėmis sąlygomis. Pasak N. Martišienės, gavus gyventojo pareiškimą (skundą), kvapo kontrolė vykdoma keturiais etapais. Pirmiausia sudaroma tarpžinybinė komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytų gyvenamųjų pastatų aplinkoje bei patalpose yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla. Jei kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla, antrajame kvapų kontrolės etape įvertinama, ar vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje nėra šių pažeidimų: statiniai (patalpos) naudojami ne pagal paskirtį ar neatitinka nustatytų statinio saugos ir paskirties reikalavimų, pažeidžiami kurie nors technologiniai procesai, ūkinė komercinė veikla pažeidžia jai išdavusios institucijos leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas. Nenustačius minėtų pažeidimų, atliekamas trečiasis kvapų kontrolės etapas: cheminių medžiagų (teršalų) identifikavimas ir jų koncentracijos ore nustatymas. Nenustačius cheminių medžiagų koncentracijos ore viršijimo arba kai cheminių medžiagų identifikuoti neįmanoma, atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas (ketvirtasis kvapų kontrolės etapas). Šiuo tikslu paimami oro mėginiai iš taršos šaltinio ir vėliau, modeliavimo būdu, apskaičiuojama kvapo koncentracija gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkos ore. Pasak N. Martišienės, nustačius pažeidimų antrajame ar trečiajame kvapo kontrolės etapuose, kvapo tyrimas nutraukiamas, o surinkta medžiaga perduodama už atitinkamų reikalavimų laikymąsi atsakingai institucijai. „Žemės ūkio ministras pažadėjo reikalauti sugriežtintos kvapų kontrolės išimčių moderniems ir modernizuojamiems bei naujai besikuriantiems pieno ūkiams, – sakė LPGA vadovas J. Vilionis. – Kitų šalių fermose ūkininkams tikrai netaikomos tokios griežtos reikalavimų girnos“. Pasak J. Vilionio, kelių ministerijų susitarimas griežtinti kvapų kontrolę stambiuosius pieno ūkius privers keiti verslo kryptį, o jaunuosius ūkininkus atbaidys nuo ketinimų imtis pienininkystės. „Nors iki šiol kažkokių sąmokslo teorijų gyvulininkystės sektoriuje nebuvau girdėjęs, dėl kvapų įtariu sofos ūkininkus, – sako LPGA vadovas J. Vilionis. – Už deklaruojamų pievų mulčiavimą, paukštelių ir varlių saugojimą jie kasmet susižeria šimtus milijonų“.

Justinas ADOMAITIS
ŪP korespondentas