Žemių aukojimas geležinkeliui varo į neviltį pasvaliečius

„Žemės paėmimas visuomenės poreikiams“ (ŽPVP) – tokio pavadinimo projektas, atrėšiantis šimtus hektarų europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“, – itin skausmingas Pasvalio r. ūkininkams. Derlingos šio krašto žemės, siekiančios 60 ir daugiau našumo balų, – šalies javų aruodas. Kiekvienas hektaras – didelis turtas ne tik pinigais. Žemė brangi kaip paveldas, už ją dabartinių ūkininkų seneliai ir tėvai patyrė tremtį, buvo išbuožinti, varu suvaryti į kolūkius.

Daugelis sklypų nukentės
Žemė čia nelengva, todėl duonos augintojai itin jautrūs gamtai, privalantys tiksliai žinoti ir jausti, kurią dieną sėti, kada derlių imti. Regionas ekologiškai jautrus, pasižymintis karstinėmis įgriuvomis.
Gal todėl ne vienas iš Pasvalio r. savivaldybėje antradienį susirinkusių ūkininkų mojo ranka ir ėjo lauk iš susirinkimo, kurį surengė ŽPVP projekto kūrėjai ir vykdytojai. Aptarti aktualijų ir problemų atvyko UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas, „Lietuvos geležinkelių“ atstovė Kristina Račkauskaitė, ŽPVP projekto vadovė Zita Bagdonienė, VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialo turto vertintojos – ekspertė Irena Kučinskienė, Vigita Nainienė ir Jurgita Kavaliauskienė.
Žemės savininkams pranešėjai stengėsi, anot I. Kučinskienės, kalbėti „paprastai ir žmogiškai“, tačiau atsakymų į opiausius klausimus pasvaliečiai teigė neišgirdę.
Tačiau rajono savivaldybių apsupti miestai to kratosi. Kodėl jiems turėtų rūpėti kitos savivaldybės gyventojai? Juk papildomai pinigų jiems aptarnauti niekas neskiria. Neretai prigalvojama įvairių apribojimų, nepriima kaimo vaikų į miesto vaikų darželius, mokyklas. Labiausiai tokiais atvejais nukenčia gyvenantieji netoli miesto ir žiedinės savivaldybės ribos.

Tarp miesto ir kaimo
Prieš keletą metų tokių konfliktų nuolat kildavo Panevėžyje. Kuriozinių situacijų, kai miestas bandė gintis nuo visai šalia gyvenančių kaimo vaikų, būta ne taip jau mažai. Tėvai piktinosi, mindė ir miesto, ir rajono savivaldybės slenksčius, o jų vadovai tuo metu tik skėsčiojo rankomis.
Keistokai atrodo, kai miesto ir rajono savivaldybės yra įsikūrusios vos trys šimtai metrų viena nuo kitos ir kiekviena sprendžia savas problemas. Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių administracijos yra viena nuo kitos nutolusios šiek tiek daugiau kaip kilometro atstumu. Iš tiesų, gal tokiu atveju užtektų vienos savivaldybės? Juk žmonės iš esmės tie patys, jų rūpesčiai panašūs. Ir pinigų būtų sutaupyta, ir biurokratizmo būtų mažiau. Tokiais ir panašiais argumentais vadovavosi žiedinių savivaldybių naikinimo planų puoselėtojai.
Peržiūrėti savivaldybių ribas, pasak G. Surplio, verčia ir demografinės tendencijos. „Kai kuriose savivaldybėse, ypač žiedinėse, jau per mažai gyventojų, kad būtų efektyvu išlaikyti jose administracinį aparatą“, – teigė viceministras.
Tačiau taip yra ne visur. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje gyventojų skaičius kasmet vis didėja, o miesto – mažėja.

Pasigedo sistemos
Žiedinių savivaldybių pertvarką ketinama pradėti nuo eksperimento su kuriomis nors dviem savivaldybėmis. Nuo kurių pradėti? Pirmiausia viceministras G. Surplys apsilankė Dzūkijos sostinėje.
Alytaus rajonas – žiedinė savivaldybė, kurioje gyvena apie 30 tūkst. gyventojų. Mieste šiek tiek daugiau nei 50 tūkst. Tačiau po pokalbio su abiejų savivaldybių merais viceministras išvažiavo be didesnių vilčių paeksperimentuoti su šiomis savivaldybėmis.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas nevyniojo žodžių į vatą.
„Mūsų valstybei trūksta sistemos ir nuoseklumo. Daugiau kaip prieš dešimt metų buvo tikinama, kad savivaldybes reikia mažinti, priartinti valdžią prie žmogaus. Mums buvo siūloma steigti Daugų savivaldybę. Kalvarijoje ir Kazlų Rūdoje jos buvo įkurtos. Blogai, kai viena valdžia viską planuoja vienaip, kita atėjusi – visiškai kitaip. Gyventojų šalyje mažėja, galbūt iš tiesų nereikia tiek valdžios, gal reikia savivaldybių reformos? Tačiau reikėtų imti švarų popieriaus lapą ir viską braižyti iš naujo, kad savivaldybės būtų panašaus dydžio, turėtų galimybę veikti panašiomis sąlygomis, nenukentėtų gyventojų interesai“, – sakė A.Vrubliauskas.

Paspartės kaimo nykimas?
Pasak Alytaus rajono savivaldybės mero, jei jau užsimota mažinti valdininkų skaičių, reikėtų mažinti visur. Kodėl reikia pradėti nuo Alytaus? Sujungus abi savivaldybes į vieną, joje būtų apie 80 tūkstančių gyventojų. Ar kas nors pagalvojo, kaip po to viskas atrodys: valdžia priartės prie žmogaus ar dar labiau nutols?
„Savivaldybė yra ne uždaroji akcinė bendrovė, kurioje galima centralizuoti buhalteriją, kitas tarnybas ir taip sutaupyti lėšų. Todėl tas mechaniškas jungimas neduotų laukiamų rezultatų. Nepavykus vėl viską grąžintume atgal. Juk tai būtų eksperimentas su žmonėmis. Kol kas, mano nuomone, toks planas – žalias produktas. Įgyvendinti jį galbūt reikėtų net ir nacionalinio susitarimo. Nesakau, kad nieko nereikia daryti, bet viską būtina gerai pamatuoti, apsvarstyti, savivaldybių gyventojai neturėtų tapti bandomaisiais triušiais“, – svarstė A.Vrubliauskas. Jo teigimu, panaikinus žiedines savivaldybes, nukentėtų kaimas, dar labiau išryškėtų socialinė atskirtis. „Šiuo metu daug kalbama apie regionų gaivinimą, o planai brėžiami priešingi. Pritrūko miesto mokykloje mokinių – išeitis aiški: uždaryti kai kurias kaime ir problema bus išspręsta. Bet ar taip dar labiau nepaspartinsime kaimo nykimo?“ – retoriškai klausė Alytaus rajono savivaldybės meras.

Iki sprendimų dar toli
Netryško optimizmu dėl planuojamos pertvarkos ir Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius. Jo nuomone, modeliai gali būti labai įvairūs ir labai daug kas priklauso nuo dirbančių žmonių, kaip jie vertina ir kaip sprendžia bendras problemas. Vienas iš būdų yra susėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų. „Iki konkretaus sprendimo – dar toli. Gerai, kad rengiama baltoji knyga, kurioje tarsi apimama visa regionų politikos strategija, ieškoma krypčių, kuriomis reikėtų eiti, kad savivalda taptų tikrąja savivalda, o ne tik vykdytų funkcijas, paskirtas iš aukščiau“, – sakė V. Grigaravičius.
Mero manymu, kalbant apie savivaldybių jungimą, pirmiausia būtina išgirsti ir gyventojų, ir politikų nuomonę, atlikti skaičiavimus, kokią naudą ar žalą patirtų savivaldybės.

Žvelgia į Panevėžį
Dabar, ieškant nuo ko galima būtų pradėti eksperimentinį miesto ir rajono savivaldybių sujungimą, Vidaus reikalų ministerijos žvilgsnis krypsta į Panevėžį.
„Kol kas jokių pasiūlymų dar nesulaukėme, todėl neturime ką ir svarstyti, – sakė korespondentui Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis. – Mano nuostata tokia: sujungus rajono ir miesto savivaldybes paslaugos gyventojams neturi pablogėti. Jei tai būtų užtikrinta, galima būtų sėsti ir diskutuoti. Esame atlikę tam tikrą analizę, kuri rodo, kad šiuo metu mūsų žmonės nenorėtų tokio jungimosi, nes juos visiškai tenkina dabartinė padėtis. Manau, kad nereikėtų nuteikinėti žmonių, jog viskas jau nuspręsta – savivaldybės bus sujungtos. Viskas kol kas juk tik kalbos, pamąstymai ir svarstymai.“ Juo labiau kad, pasak rajono mero, anksčiau buvusi ryški takoskyra tarp Panevėžio ir jį supančio rajono – jau praeitis.

Nesutarimai išspręsti
P. Žagunis nemato reikalo skubėti pertvarkyti savivaldybes, nes ne visur situacija yra vienoda, skiriasi ir savivaldybių specifika. Dabar, mero teigimu, apie 1 000 rajono mokyklinio amžiaus vaikų lanko Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklas, o iš miesto į pamokas rajone kasdien važinėja 107 mokinukai. P. Žagunio teigimu, savivaldybėms pavyko susitarti dėl kompensacijų viena kitai, todėl šiuo metu anksčiau buvusių konfliktų jau nėra. Nekyla nesutarimų ir dėl kitų bendrų dalykų. Vos kelis kilometrus nuo miesto nutolusiose rajono įmonėse apie 80 proc. darbuotojų yra miestiečiai. Prieš porą metų į vieną buvo sujungti miesto ir rajono policijos komisariatai. Savivaldybių ribas trina keleivinio transporto maršrutai ir netgi komunalinių paslaugų teikėjai. Bendrovė „Panevėžio energija“ šildo ne tik panevėžiečių namus, bet ir kelias priemiestines gyvenvietes. „Aukštaitijos vandenys“ vandenį tiekia ne tik miesto, bet ir kelių didžiųjų rajono gyvenviečių ir kaimų gyventojams.
„Galvojant apie tokias reformas reikėtų labai konkrečiai viską apsvarstyti, kuo toks sujungimas bus naudingas kiekvienai šakai, o kur jis sukels problemų, kaip jos bus sprendžiamos. Laiko tam turime daug ir nereikėtų be reikalo kaitinti aistrų ir sėti netikrumo“, – sakė Panevėžio rajono meras.

Ne pirmas bandymas
Vidaus reikalų ministro pavaduotojas G. Surplys neslepia, kad siūloma reforma neabejotinai sukels savarankiškumą bandysiančių išsaugoti savivaldybių nepasitenkinimą. Panašią pertvarką įgyvendinti buvo užsimota daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tačiau aršiai tam pasipriešinus žiedinių savivaldybių taryboms ir merams tokių planų buvo atsisakyta. Ar neįvyks taip ir šį kartą? Viceministro nuomone, iki mėnesio pabaigos ministerija dar lauks pasiūlymų, kokia turėtų būti regioninė politika, o tokį dokumentą patvirtinti yra nusiteikusi vėliausiai iki vasario.
Jo teigimu, reforma turėtų paliesti ir mažąsias savivaldybes. Lietuva – vienintelė vakarietiška šalis, kurioje savivaldybių pavadinimuose nuo sovietmečio išlikęs žodis „rajonas“. Vadinamosios baltosios knygos rengėjai siūlo tokio, anot jų, sovietinio relikto, atsisakyti.

Stasys JOKŪBAITIS
Algimanto Snarskio piešinys