Zenonas Vaigauskas: Seimo rinkimai – ne arena „kovai be taisyklių“

Prezidentei paskelbus Seimo rinkimų datą, prasidėjo oficiali rinkimų kampanija. Politinėse partijose – sujudimas. Rikiuojamos kandidatų eilės, renkami jų vedliai, ieškoma bendražygių, skirstomasi vienmandatėmis apygardomis, pagausėjo politinių perbėgėlių. Rūpesčiai užgriuvo ir į rinkimus užsimojusiuosius eiti savarankiškai. Iki rinkimų dienos – spalio 9-osios – dar beveik pusmetis, tačiau jau pasipylė pirmosios politinės reklamos, raginimai paremti rinkimų kampanijos dalyvius pinigais, paslėpti agitaciniai siužetai televizijose. Ar prasidėjęs rinkimų maratonas netaps kova be taisyklių politinėje arenoje? Ar visi rinkimų kampanijos dalyviai ir patys rinkėjai žino, kas jiems galima ir kas ne? Apie tai su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu VAIGAUSKU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS.

Naujovių ne tiek daug
– Kas šiųmetėje rinkimų kampanijoje bus naujo, palyginti su praėjusiais rinkimais?
– Didžiausia naujiena ta, kad pasikeitė kai kurių rinkimų apygardų ribos. Tai teko padaryti, nes iki tol jos gana smarkiai skyrėsi rinkėjų skaičiumi. Dabar apygardos bus apylygės, tačiau vienuose miestuose, tarkime, Vilniuje, jų padaugėjo – buvo 10, dabar 12, o Kaune viena sumažėjo – liko 7. Panašiai ir kai kuriuose kituose miestuose ar rajonuose. Nauja galbūt dar ir tai, kad vienmandatėse rinkimų apygardose dėl Seimo nario mandato besivaržantiems kandidatams teks surinkti po tūkstantį juos remiančių rinkėjų parašų.
– Jau dabar aišku, kad kas penktas rinkėjas šiemet balsuos naujoje rinkimų apygardoje. Ar nebus dėl to sumaišties?
– Tikrai ne. Rinkėjai balsuose ten, kur balsavo ir anksčiau, tose pačiose rinkimų apylinkėse. Tik jos gali būti priskirtos jau kitai rinkimų apygardai. Tas pasikeitimas galbūt turės šiokios tokios reikšmės kandidatui, dabartiniam Seimo nariui, kuris rinkimuose dalyvaus toje pačioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, nes dalis jo rinkėjų jau gali būti kiti.

Iki finišo teks įveikti tris etapus
– Kaip, kokiais etapais ir terminais vyks šiųmetė rinkimų kampanija?
– Pirmasis etapas – politinės kampanijos dalyvio registravimas – prasidėjo balandžio 9-ąją ir baigsis liepos 16 dieną. Iki to laiko visi, ketinantys dalyvauti rinkimuose – politinės partijos ir savarankiškai išsikėlę kandidatai, – privalo užsiregistruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. To nepadariusiems rinkimai tuo ir baigsis. O užsiregistravusieji jau gali atidaryti rinkimų sąskaitą banke, pradėti kaupti lėšas, sudaryti įvairias politinės kampanijos sutartis. Pasibaigus šiam etapui, iš karto prasidės antrasis – pareiškinių dokumentų priėmimas. Jis tęsis iki rugpjūčio 29 d. 17 val. Komisija patikrins gautus dokumentus ir oficialiai užregistruos kandidatus į Seimo narius. Jų pavardės, partijų kandidatų sąrašai ir jų numeriai bus paskelbti rugsėjo 9 dieną. Po to prasidės, ko gero, pats karščiausias rinkimų agitacijos laikotarpis, kuris baigsis likus 30 val. iki balsavimo pradžios.

– Ko šiuo metu negalima daryti rinkimų kampanijos dalyviams?
– Seimo rinkimai – ne arena „kovai be taisyklių“. Negalima skleisti rinkimų reklamos, kuri nėra specialiai pažymėta ir apmokėta. Privaloma nurodyti lėšų šaltinį, ji turi būti aiškiai atskirta nuo kitos informacijos. Tokios reklamos negalima spausdinti pirmajame periodinio spaudos leidinio puslapyje, platinti ją neatlygintinai. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Nei dovanėlių, nei bevardžių aukotojų
– Kaip šiemet bus finansuojamos partijos ir kiti rinkimų kampanijos dalyviai? Kas ir kiek jiems gali paaukoti?
– Finansavimo tvarka tokia pati, kokia buvo anksčiau. Nei partijos, nei atskiri kandidatai negali gauti jokių aukų iš juridinių asmenų – įvairių įmonių, įstaigų, bendrovių. Šiuo atveju aukoti gali tik fiziniai asmenys. Jei auka partijai ar kandidatui neviršija 12 eurų, aukotojo pavardė viešai neskelbiama. Tačiau, jei žmogus nori paaukoti daugiau, jis turi būti deklaravęs savo turtą ir pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir ta auka neturi viršyti 10 proc. jo metinių pajamų. Tokio aukotojo pavardė bus paskelbta VRK interneto puslapyje. Kitas rinkimų kampanijos pajamų šaltinis gali būti kandidato nuosavos lėšos, tačiau jos taip pat yra ribojamos iki 20 vidutinio mėnesinio dydžio uždarbio, tai yra iki 2 613 Eur. Dalį lėšų kandidatui gali skirti ir jo politinė partija.
– Per ankstesnius rinkimus kai kurie kandidatai savo rinkėjams organizuodavo nemokamus koncertus, kitokius renginius, dovanodavo tušinukus, pakabukus, knygeles. Neretai toks politikų dosnumas būdavo įvertinamas kaip rinkėjų papirkinėjimas. O kaip bus šiemet? Gal jau apsieisime be dovanų? Ir apskritai, kas gali būti laikoma dovana, o kas ne?
– Įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad rinkimų agitacijai gali būti skiriami įvairūs kalendoriukai, lankstinukai su programomis ir kandidatų biografijomis. Visos kitos dovanėlės, pradedant mažaverčiais tušinukais, pakabukais, knygomis, gėlėmis, puodukais, sėklomis ir baigiant nemokamų paslaugų teikimu, koncertais, spektakliais, teminiais vakarais, yra laikoma rinkėjų papirkinėjimu.

Reklama – tik pažymėta
– Beveik visada rinkimų metu nelengvoje situacijoje dėl politinės reklamos atsiduria žiniasklaida. Kokie čia svarbiausi reikalavimai, kad nebūtų pažeistas įstatymas?
– Žiniasklaidoje neturėtų būti ne tik nepažymėtos rinkimų reklamos, bet ir bandymų ją kaip nors paslėpti. Tarkime, rašoma ne apie patį kandidatą, o apie jo žmoną, kaip ji puikiai kepa pyragus ar kokia yra aktyvi visuomenininkė, pats politinės kampanijos dalyvis lyg ir antrame plane, tačiau vis viena tai yra reklama. Arba kitas atvejis, kai staiga pradedama daug rašyti apie kokį nors žmogų, jo pomėgius, visuomeninę veiklą, gerus darbus ir tik vėliau pasigilinus paaiškėja, kad iš tiesų jis yra kandidatas ir tokiu būdu lipdomas jo autoritetas. Aiškiai politinės reklamos bruožų turinčių publikacijų neretai pasirodo savivaldybių, ministerijų, įvairių žinybų internetiniuose puslapiuose. To tikrai neturėtų būti.
– Ar tai reiškia, kad dabar būsimų kandidatų į Seimą jau negalima kalbinti, paprašyti juos pakomentuoti kokį nors įvykį ar įstatymo projektą?
– Ne. Jei tas žmogus kalbinamas prašant ką nors pakomentuoti, paaiškinti būtent iš tos srities, kurioje dirba ar eina tam tikras pareigas, tai nebus reklama, žinoma, jei tai nebus daroma itin dažnai ar net nuolat. Be to, toks asmuo gali dalyvauti diskusijų laidose, forumuose, bet ne kaip kandidatas pristatantis savo nuostatas, o kaip tos srities ekspertas, specialistas, pareigūnas. Ta riba, žinoma, yra labai trapi. Todėl visuomet reikėtų savęs paklausti: ar prašyčiau to Seimo, Vyriausybės nario, kandidato komentaro, jei šiemet nebūtų rinkimų. Jei atsakymas būtų taip, pavojaus pažeisti įstatymą gal ir nėra.

– Kandidato padėka rinkėjams, sveikinimai švenčių proga – irgi politinė reklama?
– Padėkos pasibaigus rinkimas politine reklama nelaikomos. Jei jau nevyksta jokia kita kampanija, politinės reklamos įkainių taikyti neprivaloma Tačiau, jei dėkojama rinkėjams už pasitikėjimą ir po to dar laukia antras rinkimų turas, tai jau bus rinkimų reklama. Dėl sveikinimų kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Viskas priklauso nuo to, kaip kandidatas save pristato, kaip pasirašo po sveikinimu, nuo to, ar sveikinime yra kandidato nuotrauka, taip pat atsižvelgiant į tai, ar kandidatas ir anksčiau, ne politinės kampanijos laikotarpiu, tokia ar panašiomis progomis taip pat sveikindavo žmones, todėl sveikinimas gali būti laikomas arba nelaikomas politine reklama.

Išeitį visuomet galima rasti
– Neretai rinkėjai skundžiasi: negavau rinkėjo kortelės, neisiu ir į rinkimus. Ką tokiais atvejais daryti?
– Rinkėjo kortelė nėra privalomas dalykas. Jei žmogus dėl kokių nors priežasčių jos negavo, rinkimų dieną galima eiti balsuoti ten, kur balsavo iki šiol, ir be jos. Be to, šią kortelę galima atsispausdinti Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje. Tačiau rinkėjo kortelė būtina balsuojant iš anksto savivaldybėje. Jei žmogus neturi galimybės ją atsispausdinti, reikėtų kreiptis į rinkimų apylinkę, kur bus išrašytas rinkėjo kortelės dublikatas.
– Ankstesnių metų statistika rodo, kad rinkimuose dalyvauja mažai studentų. Į namus, kur jie yra registruoti kaimuose ar miesteliuose, dažniausiai tą dieną negrįžta, o miestuose oficialiai jų lyg ir nėra, balsuoti jiems neleidžiama. Ar įmanoma kažką pakeisti?
– Viskas labai paprasta. Toks studentas turėtų atvykti į savivaldybę prieš rinkimus trečiadienį ar ketvirtadienį ir ten iš anksto balsuoti. Žinoma, jis turėtų pateikti savo asmens tapatybės kortelę. Kas kita su tais studentais, kurie išvyko iš namų ir iš ten išsiregistravo, o po to niekur nedeklaravo savo gyvenamosios vietos. Jie turėtų kreiptis į mokymo įstaigos administraciją, kad ši apylinkės rinkimų komisijai pateiktų prašymą įrašyti tokius studentus į apylinkės, kurios teritorijoje yra mokymo įstaiga, rinkėjų sąrašą. Taip pat studentai gali patys kreiptis į rinkimų apylinkę su užpildytu prašymu įrašyti į apylinkės rinkėjų sąrašą.

Senoliai galės balsuoti ir namuose
– Visuomenė senėja, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, ypač kaimuose, sunkiai pasiekia balsavimo apylinkę arba visiškai neina balsuoti. Ar jiems bus sudaryta galimybė balsuoti namuose?
– Rinkėjai, kuriems rinkimų dieną bus sukakę 70 metų, neįgalūs ar laikinai nedarbingi asmenys, užpildę Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą formą P6 ir įtraukti į namuose balsuojančiųjų rinkėjų sąrašą, galės balsuoti spalio 7 ir 8 dienomis namuose nuo 8 iki 20 valandos. Reikia tiesiog prieš tai pranešti rinkimų apylinkės komisijai.
Rinkėjai, kurie balsuos namuose, rinkimų organizatoriams turės pateikti rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir balsavę gaus voko priėmimo kvitą su specialiu ženklu.
– O kaip su rinkėjų pavėžėjimu į rinkimų apylinkes? Tai labai aktualu kaime. Per kiekvienus rinkimus dėl to būna įvairių nesusipratimų. Kas gali padėti rinkėjui nusigauti į rinkimus?
– Tam yra skiriamos lėšos, samdomas transportas. Kai kurios savivaldybės mus įtikinėja, kad tie autobusai važinėja pustuščiai. Vieni rinkėjai nebalsuoja, o kitus į rinkimų apylinkes bando gabenti politinių partijų atstovai ar net patys kandidatai. Tai šiurkštus įstatymo pažeidimas, nes tie vežėjai paprastai daro įtaką rinkėjams, o „teisingai“ balsavusius dar paveža iki artimiausios parduotuvės ar baro. Toks elgesys – ne kas kita, kaip rinkėjų papirkinėjimas, už kurį yra baudžiama. Tokių dalykų jau yra buvę. Kai kurie politikai dėl panašių pažeidimų neteko mandatų.

Stasio JOKŪBAIČIO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.