Manto augintiniai žiemoja ir šaldytuve

Kauniečio Manto Barausko niekaip nepavadinsi lėtapėdžiu ar svajokliu. Energingas vyras sukasi versle, laiko turi nedaug, tačiau jo užtenka ištikimai ir kantriai namuose laukiantiems augintiniams – vėžliams. Laiko jis ne vieną, o apie 30 skirtingų rūšių sausumos vėžlių. Beveik 20 metų Mantas ištikimas šiems ropliams. Vyras įsteigė veislyną ir atsakingai daugina šiuos įdomius ir vis didesnę paklausą turinčius gyvūnus. Inkubatoriuje išperinti jo vėžliai brangesni nei kitų augintojų, tačiau tam yra labai svarus paaiškinimas.

Nijolė Baronienė

Svarbus dokumentas

M. Barausko parduodami vėžliukai turi CITES dokumentus. Sumokėjusieji už vieną vėžliuką apie pusantro šimto eurų galės būti ramūs dėl jo kilmės ir sveikatos. Juk ne paslaptis, kad būtent vėžlius labiausiai mėgsta kontrabandininkai. Išplėšti iš natūralios gamtos šie ropliai buna nusikankinę kelionėje, sergantys, išsekę ir ilgai negyvena, tad mažesne kaina nereikėtų gundytis. „Dažnai žmonėms kyla klausimas: kam reikalingi CITES dokumentai ir kas apskritai yra CITES? CITES – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, arba Vašingtono konvencija, yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama kontroliuoti prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais. Taigi CITES dokumentai įrodo, kad vėžlys įsigytas legaliai ir gali būti laikomas nelaisvėje. Taip pat įrodo tai, kad gyvūnas nėra sugautas jo natūralioje gyvenamoje vietoje ir parsineštas namo. Vėžlio dokumentai nėra tokie, kokius turi šunys ir katės. Kaip daugelis mano, jie nėra tik tam, kad būtų galima dalyvauti parodose“, – aiškino pašnekovas. Pasak Manto, jei laikysite vėžlį, kuris yra saugomas CITES ir neturėsite dokumentų, tada augintinis gali būti konfiskuotas, o jo šeimininkams gali tekti susimokėti nemažą baudą. Tiems, kurie nusprendė įsigyti vėžlį, veisėjas patarė atkreipti į tai dėmesį, nes, anot jo, nesinorėtų, kad po kurio laiko dėl nežinojimo ar neapsižiūrėjimo tektų atsisveikinti su augintiniu. Jis pastebi, kad dauguma skelbimuose parduodamų sausumos vėžlių yra be dokumentų, nors juos turėti privalu.

Lytį lemia temperatūra

Paklaustas, kaip nutiko, kad ne šuniukas ar katytė jį sužavėjo vaikystėje, jis prisiminė, jog kartą, kai buvo penktokas, pamatė reklamą, kurioje buvo vėžliukas. Pirmąjį raudonausį vandens vėžlį sausio 31 d. Mantui padovanojo tėvai. Gyveno jis apie 15 metų. Dabar vyras domisi tik sausumos vėžliais. Net šešios jų rūšys ilgam įsikūrė jauno vyro namuose. Eurazijos, Afrikos ir Pietų Amerikos vėžlius jis pats pirko iš legaliai veikiančių veislynų. Tad ir kitiems pataria elgtis atsakingai. „Vėžlių veisimas – sudėtingas procesas, reikalaujantis išmanymo ir patirties.”

Visą straipsnį skaitykite žurnale rasos nr. 15

Peržiūrėti numerį galite ČIA.