Žiemkenčių miegui gausus lietus kol kas netrukdo

Net ir lygiame lauke žiemkenčių tarpueiliuose stovi susikaupęs vanduo.

Visą savaitę žliaugus lietui ir tirpus sniegui laukai pavirto pelkynais, mat gilus įšalas neleidžia vandeniui susigerti į dirvą, o žema temperatūra – išdžiūti. Ar tokia situacija ir nežinomi tolesni gamtos pokštai gali kaip nors pakenkti žiemkenčiams, teiravomės Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių biuro vadovės ir augalininkystės konsultantės Dalios Pociuvienės.

Pelkėtų pasėlių peizažai
Žemaitijos rajonuose laukai taip pat patvino nuo įkyraus lietaus ir greitai tirpstančio sniego. Dirvų įdubose, o ten, kur laukas idealiai lygus – žiemkenčių tarpueiliuose susikaupė ir stovi vanduo, mat žemę sukaustęs gilus įšalas, šalčiui pasidarbavus sausio pradžioje, kai laukuose sniego dar beveik nebuvo. Tas įšalas ir sulaiko vandens skverbimąsi į gilumą. Nors pastaruoju metu oro temperatūra šoktelėjo keliais laipsniais virš nulio, vandeniui išgaruoti tai nepadės.
Galima svarstyti, ar tokia situa­cija nepablogins javų žiemojimo sąlygų, tačiau „Ūkininko patarėjo“ kalbinta specialistė patarė nepanikuoti ir palaukti kitų gamtos žingsnių. Žiemkenčių šaknys kol kas tebėra sukaustytos įšalo, augalai lyg ir komos būklės, iš kurios juos pažadins tik tikras pavasaris.

Panikuoti nereikia
– Dabar laukuose telkšančios balos nėra labai pavojingos. Tokia situacija būtų nepageidautina pavasarį, kai stiprus polaidis ir prasideda augalų vegetacija – augalai turi maitintis, kvėpuoti, o apsemti vandens jie dūsta. Dabar augalai ramybės būsenos, nesimaitina, tad jiems neturėtų ko nors blogo atsitikti. Jei bus šiek tiek šalčio, jis padės drėgmę nutraukti. Šiaip drėgmės lyg ir trūksta, šuliniai, grioviai tušti, tik tiek, kad lyti nesustoja ir sniegas, kurio ir pas mus Mažeikiuose buvo daug, ištirpo. O vanduo žemės paviršiuje laikosi todėl, kad yra įšalas. Iki pavasario dar toli, visokių permainų gali nutikti, sunku dabar pasakyti, kas nulems žieminių likimą, – svarstė specialistė.
Vis dėlto D. Pociuvienė neatmetė galimybės, kad augalai dėl netikėto atšilimo žiemos viduryje gali ir nukentėti.
– Drėgmės perteklius dirvoje gali pasiskirstyti įvairiai. Jei šiek tiek pašals, dalis išgaruos, dalis susigers. Jei dabar tokios kūdros stovi ir paspaustų iki minus 15 laipsnių visą savaitę, būtų blogai. Vanduo sušaltų į ledą, o kas į tą ledą patektų, sutrūkinėtų. Vanduo šaldamas turi savybę plėstis, o plėsdamasis sutraukytų augalų šakneles. Tokia fizika, ji ir biologijoje veikia. Sinoptikai pranešė, kad panašūs orai dar tęsis savaitę, šaltis iš dirvos išeis, dalis vandens susigers, o čiuožyklų, tikėkimės, neatsiras, – sakė D. Pociuvienė.

Nuo žemės nebėgs
Paklausta, ar iš savo darbo praktikos pastebi, kad ūkininkai mažintų žieminių pasėlių plotus, konsultantė sakė, kad žemdirbys be jų vis viena neišsivers.
– Tikslios statistikos nerenku, tačiau iš praktikos galiu pasakyti, kad nemažėja. Jei jau ūkininkas šia veikla užsiima, turi ir riziką prisiimti, juk be žieminių nieko nenuveiksi. Galima dūsauti, kad kainos prastos, kad nebeaugins, tačiau ką jis toliau darys? Jei žemės turi, ta veikla ir užsiima. O žiemų visokių būna, dar visko pamatysime. Patys ūkininkai sako, kad vienodų nebūna – jei vieną žiemą iššalo, tai nereiškia, kad ir kitą tas pats pasikartos, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo LŽŪKT Mažeikių biuro augalininkystės konsultantė D. Pociuvienė.
O sinoptikai artimiausiomis dienomis atšalimo neprognozuoja, gali dar ir palyti. Tik kitos savaitės antrąją pusę naktimis numatomas nedidelis šaltukas.

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.