Zoologijos sodas – žirklėmis iš augalų

Europos miestų ir dvarų parkuose senas tradicijas turintis figūrinio medžių karpymo menas pas mus žinomas tik kaip dekoratyvus visžalių augalų apkarpymas. Todėl maloniai nustebino, kad Babtuose (Kauno r.)  Algis ir Laima Ratkeliai įkūrė, ko gero, vienintelę Lietuvoje sodybą su figūrinio augalų karpymo skulptūromis. „Mes ne landšafto specialistai, tik sodininkai mėgėjai“, – kukliai prisistato sodybos šeimininkė, iš augalų karpanti gyvūnų skulptūras.

Susidomėjo atsitiktinai
Prieš keturiolika metų Laima ir Algis Ratkeliai Babtuose nusipirko apleistą sklypą ir namą, kuriame jau niekas negyveno septynerius metus. Galima tik įsivaizduoti, kokie ten buvo šabakštynai. Laima juokiasi, kad jautėsi kaip džiunglėse: augo žmogaus ūgio varnalėšos, raizgėsi laukiniai apyniai. 16 arų sklypą naujieji šeimininkai pradėjo tvarkyti pamažu. Juolab kad laisvo laiko turėjo tik po darbo. Abu sutuoktiniai dirba Kaune: Algis – kompiuterių specialistas, Laima – administratorė. Laima žavisi gėlėmis. Labiausiai mėgsta bijūnus ir vilkdalgius, kurių turi įvairių rūšių.
Kadangi sklypas leidžiasi į nuokalnę, Algis sugalvojo suformuoti terasas. Netoliese rado daug akmenų – juos rinko, vežė, statė laiptelius. Sumanus šeimininkas iš cemento pats išliejo takelių trinkeles. Kiekvienais metais sodyba vis gražėjo – ryškėjo bendras suplanavimas, atsirado augalų zonų. Ne viską iš karto pavyko padaryti – vienaip augalus įsivaizduodavo, kitaip jie atrodydavo pasodinti, suvešėję po kelerių metų. Tada persodindavo, ieškodavo naujų sprendimų „Eksperimentavome daug metų“, – sako L. Ratkelienė. Tikriausiai sodyba ir būtų buvusi tokia kaip daugelio, jei ne vienas atsitiktinumas. Kartą naršydama internete Laima aptiko iš augalų suformuotų figūrų nuotraukų. Tai moderni figūrinio medžių karpymo meno (angl. topiary art) atmaina. L. Ratkelienei tos dekoratyvios figūros buvo labai netikėtos, bet iš karto susižavėjo. „Parodžiau vyrui, jis irgi susidomėjo. Man pasisekė, kad sulaukiau jo palaikymo“, – džiaugiasi Laima.

Įkvėpė žaliosios skulptūros
Ratkeliai pradėjo rinkti informaciją apie figūrinio medžių karpymo meną – kaip daryti karkasą, kokius sodinti augalus, kaip juos formuoti. Ypač sužavėjo Diurbiuji miesto sodas Belgijoje. Jo įkūrėjai – vyras ir žmona, kurie laisvalaikiu pradėjo kurti žaliąsias skulptūras. „Tikriausiai tai mane įkvėpė. Tie žmonės irgi negalvojo, kad iš jų pomėgio atsiras garsiausias figūrinio medžių karpymo meno parkas Europoje“, – pasakoja L. Ratkelienė.
Tačiau ne viską buvo galima pritaikyti Lietuvoje. Belgijoje augalų skulptūros formuojamos iš buksmedžių, o pas mus šiems augalams per šalta, jie dažnai apšąla. Eksperimentavo ieškodami tinkamiausių augalų. Laima tvirtina, kad geriausiai tinka vakarinės tujos, nes jos plačiai šakojasi.
Pirmąsias figūras iš augalų – tigrą ir elniuką – L. Ratkelienė pradėjo formuoti prieš šešerius metus. Ji juokiasi, kad elniukas daug kam panašus į kiškį. „Žvelgiant iš tolo skulptūrų formos ryškios“, – teigia jų autorė.
Sodyboje iš viso yra du tigrai, du drambliai, erelis, vėžlys ir trys katinai. Vienai figūrai reikia vieno augalo. Jei augalas suserga, išretėja, tada galima šalia pasodinti ir antrą. Beveik natūralaus dydžio dramblys suformuotas iš keturių tujų – po vieną kiekvienai kojai. Mažiukas drambliukas auginamas iš penkių – viena papildoma tuja teko straubliukui, nes jis nusileidęs iki pat žemės.
Ratkelių išradingumui nėra ribų – žaliasis dramblys dar ir purškia vandenį. Jo straublyje Algis įmontavo fontano įtaisą. Dar vienas fontanas prie baseinėlio padarytas iš keraminės žuvies – vanduo švirkščia iš jos gerklės.

Reikia laiko ir kantrybės
Pirmiausia žaliajai skulptūrai parenkama vieta, pasodinamas 2–3 metų sodinukas. Senesnio augalo su jau sumedėjusiu kamienu nepatartina sodinti. Sodybos šeimininkė tujų pasidaugina pati – tai tikrai nesunku, ūgliai lengvai prigyja. Antras žingsnis: ant augalo uždedamas karkasas. „Tais pačiais metais daugiau nieko daryti nereikia, tik pasirūpinti augalu, kaip ir visais kitais: laistyti, retkarčiais patręšti“, – pataria L. Ratkelienė.
Antrais augimo metais jau galima patrumpinti viršūnę, kad tuja pradėtų šakotis. Šonines šakeles reikia švelniai palenkti ir pritvirtinti prie karkaso, kad jos augtų reikiama kryptimi.
Karpoma dažnai, kartą per mėnesį. Laima naudoja trijų rūšių įrankius: mažas elektrines žirkles smulkioms detalėms formuoti, paprastas sodo žirkles ir ilgas elektrines žirkles gyvatvorėms karpyti. Kai Laima darbuojasi su mažomis žirklėmis, atrodo, kad ji brauko ne tujos krūmą, o glosto švelniakailį gyvūną. „Tai subtilus darbas, vienas neatsargus judesys – ir sugadinsi visą kūrinį. Paskui reikės kelerių metų, kol klaidą ištaisysi“, – sako sodininkė. Laima teigia, kad augalus galima formuoti ir vien tik paprastomis sodo žirklėmis. Juokiasi prisiminusi filmo „Edvardas Žirkliarankis“ veikėją – tas vaikinas kurdavo fantastiškas figūras.

Karkasus lanksto rankomis
Sodybos šeimininkas sako, kad figūrinio augalų karpymo skulptūros – žmonos kūryba, bet ne mažesnis ir jo nuopelnas. Neįtikėtina, bet jis vielos karkasą išlanksto žiūrėdamas į nuotraukas. Kompiuterių specialistas iš interneto atsisiunčia gyvūno nuotraukų ir padaro trimatį vaizdą. Didesnėms figūroms naudoja storesnę vielą, jungimo vietas suvirina. Vielą nudažo, kad būtų atsparesnė rūdims.
Katino figūrą Algis lankstė žiūrėdamas į gyvą modelį – namų augintinį. Atkreipė dėmesį, kaip katinas juda, lenkia kojas. Laima juokiasi, kad gražu žiūrėti, kaip vyras dirba, atrodo, jog tai labai paprasta. Tačiau kai pati pabandė padaryti katino karkasą, kopijuodama jau padarytą, jai nieko neišėjo… Šią vasarą Laima ketina įgyvendinti dar kelis sumanymus, žinoma, jei vyras padarys karkasą. Prie įėjimo į sodybą ji nori užauginti tris žmonių išskėstomis rankomis figūras. „Žinoma, tai ne mano idėja“, – prisipažįsta sodininkė, tokių figūrų nuotraukų matė internete. Dar viena žalioji skulptūra turėtų atsirasti sodybos gale, kur guli didelis akmuo. Jei pavyks, Laima norėtų suformuoti ant akmens sėdintį žmogų: „O gal atsiras susirangiusi gyvatė?“

Užsienyje populiarios dirbtinės
Dar viena figūrinio augalų karpymo meno rūšis – samanų prikimštas karkasas. Figūra visą vasarą būna žalsva, neišdžiūsta. Užsienyje labai populiarios dirbtinės, plastikinės augalų figūros, kurios iš tolo atrodo kaip natūralios. Kartą Ratkeliams paskambino reklamos agentūra ir paprašė padaryti gitaros formos figūrą. Kai Laima paaiškino, kad teks ją auginti kelerius metus, labai nustebo. Tada sodininkė pasiūlė nusipirkti kinišką plastikinę skulptūrą. „Bet tai nesąmonė. Gamtoje dirbtinės medžiagos nedera“, – mano Laima.
Įdomu kurti figūras, kurios pripildomos žemių ir apsodinamos. Tokiu principu padarytas vėžlys, tik su juo teko daug eksperimentuoti. Pirmasis Laimos sumanymas buvo vėžlio kuprą apsodinti perkūnropėmis, tačiau jos nenorėjo augti, išnyko. Antrais metais apsodino šilokais. Jie po žiemos iššalo. Šį pavasarį figūrą apsodino raktažolėmis. „Fantazijai nėra ribų“, – tvirtina sodininkė.
Sodyboje darbo tikrai daug. Kol nuravi gėlynus iki galo, jau vėl užželia. Daug laiko užima ir vejos šienavimas, o kiek jo dar reikia augalams karpyti. Ratkeliai turi ir kelias daržovių lysves. „Kartais pavargsti, norisi ne tik dirbti. Bet kai susitvarkai, atsisėdi, tada akys ir širdis džiaugiasi“, – sako L. Ratkelienė.

Rita Šemelytė