Žvejai kviečiami pasinaudoti parama atnaujinti laivų variklius

Žemės ūkio ministerija šiuo metu įgyvendina Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą, kuria siekiama ne tik įgyvendinti tokius Europos Sąjungos (ES) iškeltus tikslus, kaip tvari žuvininkystė ar žvejybos regionų konkurencingumo didinimas, bet ir naudos žvejams suteikimas. Nuo lapkričio 28 d. Lietuvos žvejai kviečiami teikti paraiškas pagal minėtos programos priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ ir gauti finansinę paramą. Pasak žuvininkystės sektoriaus atstovų, ši parama šalies žvejams itin naudinga – dauguma laivų seni, o lėšų jiems atnaujinti laivų savininkai neturi. Be to, pasinaudoję parama, laivų savininkai prisidės prie Lietuvai iškeltų ES reikalavimų įgyvendinimo, ekologinės žuvininkystės puoselėjimo ir viso sektoriaus veiklos efektyvinimo.

Nauda žvejams Vidutinis žvejybos laivų amžius mūsų šalyje – apie 30 metų. Tokių laivų eksploataciniai kaštai kasmet tik auga, o efektyvumas ir, žinoma, sugaunamo laimikio kiekis, mažėja. Didžiausia problema yra ta, kad patys žvejai ne tik neišgali įsigyti naujų laivų, bet ir nusipirkti naujų ekonomiškesnių variklių ar modernizuoti esamus. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos atstovės Akvilės Kungienės, ES suteikiama parama žvejybinių laivų varikliams modernizuoti yra labai reikalinga šalies žvejams: „Ši priemonė aktuali visiems žvejams, tačiau ja efektyviausiai pasinaudos mažųjų žvejojančių laivų savininkai. Dauguma jų turimų laivų yra su senais, neefektyviais ir dažnai gendančiais varikliais. Pasinaudodami teikiama parama, laivų savininkai šią problemą galės išspręsti: modernizuoti esamus variklius arba juos pakeisti į tokio paties galingumo naujus, tačiau ekologiškus, vartojančius mažiau energijos.“ Dar vienas svarbus paramos aspektas – ekonominė nauda visai šaliai. Investuodami į laivų atnaujinimą, žvejai didina veiklos produktyvumą, taip susikurdami galimybę parduoti daugiau savo produktų. Kartu keliamas ir viso žuvininkystės regiono konkurencingumas, prisidedama prie šalies ekonominių rodiklių gerinimo.

Tausojama gamta Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Krištonaitis atkreipia dėmesį į tvarios žuvininkystės svarbą: „Svarbu, kad ši Lietuvos žuvininkystės veiksmų programos priemonė nėra sukoncentruota tik į techninius laivų variklių atnaujinimo aspektus. Į žuvininkystės ir žvejybos problemas žiūrima kompleksiškai, nepaliekant nuošalyje ir labai svarbaus aplinkosauginio aspekto. Taigi, siekiama dvejopos naudos – žvejybos laivų variklių modernizavimas turės tiesioginį poveikį žvejybos kaštų mažėjimui ir žvejų pelno augimui, taip pat tokios investicijos leis mažinti aplinkos taršą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir prisidėti prie ES klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.“ Svarbu ir tai, kad žvejai, pasinaudoję galimybę atnaujinti variklius, galės lengviau įgyvendinti ES iškeltas sąlygas. Kiekvienai šaliai narei yra iškeltas tam tikras leidžiamos sužvejoti žuvies kiekis (kvota). Jis nustatomas pagal tai, kokios yra jūrų ir vandenynų galimybės atstatyti sužvejotų žuvų populiaciją. Lietuvos žvejams per 2016 metus galima sužvejoti apie 17 tūkst. t žuvies. Atnaujinti ir gamtai draugiškesni varikliai šiuo atveju bus naudingi tuo, kad naudos mažiau kuro ir mažiau terš aplinką, o tokiomis sąlygomis jūros ekosistema atsigaus daug greičiau.

Prioritetas – mažų laivų savininkams Priemonė „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ yra nukreipta į mažesniųjų – iki 12 m ilgio – žvejybos laivų variklių atnaujinimą. Priemonę įgyvendinti galima vykdant projektus, atsižvelgiant į laivų dydį:

• jei bendras žvejybos laivo ilgis neviršija 12 metrų, varikliai gali būti keičiami į tos pačios galios variklius;
• jei bendras žvejybos laivo ilgis yra 12-18 metrų, esami laivo varikliai gali būti keičiami į 20 proc. mažesnio galingumo variklius;
• jei bendras žvejybos laivo ilgis yra 18-24 metrai, esami laivo varikliai gali būti keičiami į 30 proc. mažesnio galingumo variklius.

Dar viena svarbi sąlyga – pirmenybė teikiama tiems laivams, kurie per metus iki paraiškos pateikimo buvo eksploatuojami – laivas žvejojo ne mažiau kaip 60 dienų. Paraiškas pagal priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ žvejai gali teikti iki šių metų gruodžio 29 d. Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).