Žvilgsniai krypsta į įsiterpusius valstybinės žemės sklypus

Prasideda baigiamasis žemės reformos etapas. Laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likę nedaug, o apie jos „paleidimą“ į aukcioną dar nėra kalbos. Kas kita – neracionaliai išdėstyti, įsiterpę sklypai. Į juos jau seniai krypsta žemdirbių bei politikų žvilgsniai, tai yra vienas iš būdų, kaip konsoliduoti žemes. Sudaryta, o nuo šių metų ir išplėsta galimybė įsigyti įsiterpusią žemę. Tačiau tai, kas teoriškai yra galima, praktiškai – sunkiai įgyvendinama.

Nieko nepešė

Vienas Švenčionių rajono žemdirbys beveik dešimt metų kovojo dėl teisės įsigyti 0,3 ha ir 0,14 ha valstybinės žemės sklypelius, kuriuos nuomojo ir dirbo. Žmogus buvo įsitikinęs, jog šie ploteliai atitinka įsiterpusių sklypų sąvoką, todėl jis turi teisę šią žemę įsigyti be aukciono. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atsisakė pradėti pardavimo procedūrą. Nuėjus ilgą ir sunkų ginčo sprendimo kelią teismuose viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija išnagrinėjo administracinę bylą pagal švenčioniškio apeliacinį skundą.

Pernai sausį galiausiai pasakė, jog asmeniui pageidaujami sklypeliai negali būti parduoti be aukciono. Tai nėra įsiterpę sklypai. Vienas jų ribojasi su ežeru, taip pat su valstybine žeme ir praėjimo taku prie ežero.

Kitas sklypas net nesiriboja su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, turi privažiavimus nuo plento ir iš kaimo gatvės. Ekspertų vertinimu, šie sklypai gali būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri žemės sklypai.

Tačiau šią bylą nagrinėjęs LVAT pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai tiksliai neapibrėžia sąvokos, kas yra įsiterpęs žemės plotas. Konkrečiu atveju tenka vertinti individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas ir požymius, ar laisvas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu.

Apribojimų barjerus įveikia vienetai

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę besiribojančių sklypų savininkams įsigyti įsiterpusį žemės sklypą ar jo dalį tik tokiu atveju, jei norimas įsigyti žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su privačiais žemės ūkio paskirties sklypais. Jeigu bent vienoje kraštinėje yra kelias ar privažiavimas, toks valstybinės žemės sklypas jau negali būti parduotas be aukciono. Nesvarbu, kad visus kitus reikalavimus atitinka: yra iki 3 ha, neracionalių ribų, formų, nesiriboja su kitu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

Apribojimas žemdirbiams suriša rankas. Tai matyti iš to, kaip veikia šiemet įsigaliojusi Žemės ūkio paskirties žemės įstatymo pataisa, leidžianti įsigyti iki 3 ha ploto įsiterpusius sklypus.

NŽT duomenimis, iki gegužės pabaigos buvo pateikti iš viso 546 prašymai įsigyti įsiterpusius sklypus, tačiau daugiau nei pusės iš jų (298) prašymai netenkinti. Žemės ūkio veiklai išnuomotų ar suteiktų laikinai naudotis valstybinės žemės sklypų, kurių plotas yra mažesnis nei 3 ha, siekia beveik 78 tūkst. ha (bendras jų plotas 85,5 tūkst. ha). Šioje kategorijoje reikšmingą dalį sudaro būtent tokie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su privačia žeme ir keliu – jų skaičius siekia 34,6 tūkst. (bendras plotas 33,1 tūkst. ha).

Palyginti nedidelę grupę sudaro sklypai, įsiterpę tarp privačios žemės ir miško (5,3 tūkst. sklypų – 6 tūkst. ha) ar tarp privačios žemės ir vandens telkinio, daugiausia melioracijos griovio (7 tūkst. sklypų – 5,2 tūkst. ha).

Yra pasisakęs Konstitucinis Teismas

Į valstybinės žemės pardavimo be aukciono niuansus gilinosi Konstitucinis Teismas. 2014 m. spalio 9 d. nutarime neįžvelgiama kliūčių, kodėl laisvos valstybinės žemės sklypelis, įsiterpęs tarp privačios žemės ir kelio, negalėtų būti parduodamas be aukciono. Žemės pardavimo teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su besiribojančiu pirkėjo žemės sklypu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu įtvirtinta principinė nuostata, kad žemės plotai, kuriuos skiria keliai (gatvės), formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Šios aplinkybės lėmė Konstitucinio Teismo išvadą, kad „atitinkami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams“. Tai neprieštarauja Konstitucijai, Žemės įstatymo nuostatoms.

Mąstė, kaip ir ką keisti

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) šį pavasarį sugrįžo prie įsiterpusių sklypų temos. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas neslepia, kad tam paskatino žemdirbių skundai. Ūkininkai negali, išpirkdami įsiterpusius sklypus, konsoliduoti savo valdų. Yra nerimo, kad šie ploteliai neatsirastų apsukrių pirklių rankose.

Nuotaikos ir problemos dėl įsiterpusių sklypų yra gerai žinomos ir kitiems šio komiteto nariams. Gegužės pradžioje KRK sudarė darbo grupę, kuri svarstė, kaip galima būtų peržiūrėti esamas sąvokas, atitinkamai patobulinti galiojančius teisės aktus – sudaryti realias galimybes įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės plotelius. Komiteto pirmininko vadovaujamoje grupėje dirbo KRK nariai, žemdirbių organizacijų atstovai, ekspertai.

Darbo grupė neseniai baigė darbą. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo perduoti konkretūs pasiūlymai bei rekomendacija tobulinti sąvokas ir formuluotes teisės aktuose.

Ką siūlo keisti

Nėra diskutuojama dėl įsiterpusios valstybinės žemės ploto, kurį galima pirkti be aukciono. Platesnes galimybes suteiktų būtent patikslintos sąvokos, formuluotės.

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pateikė pasiūlymą teisės aktus papildyti nuostata, kad žemės ūkio veiklai be aukciono gali būti parduodami tarp privačių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir (ar) su įvažiavimo keliu besiribojantys valstybinės žemės plotai, neviršijantys Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio ir jeigu nėra galimybės suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) siūlo eiti toliau – įsiterpusiu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotu pripažinti tokį, kuris yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų arba (ir) kelių (gatvių), geležinkelių ar (ir) miškų žemės sklypų (plotų), vandens telkinių.

Ir dėl įsiterpusio savaiminio miško

Taip pat kartu buvo svarstoma, kaip tobulinti Žemės reformos įstatymą, medžių savaiminukų formuluotę. Tai yra įsiterpusių sklypų problemos sprendimo dalis.

Kaip žinoma, šiemet sudaryta galimybė įsigyti į privačią žemės ūkio paskirties žemę įsiterpusius tokius savaime mišku apaugusius valstybinės žemės plotus (miškai sudaro ne didesnius kaip 1 ha atskirus masyvus, gali būti įsiterpęs iki 1 ha vandens telkinys, bendras į savaiminio miško plotas iki 3 ha). Tačiau ši įstatymo pataisa taip pat neveikia.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis siūlo tikslinti įstatymo sąvoką nurodant, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė yra inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas po 1990 m. kovo 11 d. (nauji savaiminiai miškai).

Nei Miškų įstatyme, nei kituose susijusiuose teisės aktuose šiuo metu nėra atskirai apibrėžta tokia miško kategorija. Ne miško žemė, savaime apaugusi medžiais, kuriems ne mažiau kaip 20 metų, yra inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Per pastaruosius 30 metų apleistose žemės ūkio naudmenose valstybinėje žemėje priaugo naujų miškų, kurie yra inventorizuoti ir į apskaitą įtraukti kaip miškas, bet nėra perduoti patikėjimo teise valdyti Valstybinių miškų urėdijai, savivaldybėms ar kitiems tokią teisę galintiems turėti subjektams.

Nauji savaiminiai miškai nėra racionaliai naudojami, tvarkomi. Tokių į dirbamus laukus įsiterpusių plotų pardavimas padėtų rasti jiems tikrąjį šeimininką bei formuoti racionalesnes žemėnaudas, apimančias tiek miško, tiek ir žemės ūkio naudmenas.

Pozicijas reikės apginti

Žemdirbiai ir KRK nariai vieningai pasisako už tai, kad įsiterpę sklypai turėtų būti parduodami be aukciono tiems, kas juos dirba. Tačiau šią poziciją apginti nebus lengva. Pasak Seimo komiteto pirmininko A. Stančiko, prieštaravimų kaip ir nėra dėl atvejų, kai privati žemė ribojasi su melioracijos grioviu, vandens telkiniu. Didžiausi ginčai kyla dėl ribos su keliu. Sutarimą galbūt pavyktų rasti iškėlus reikalavimą, kad tarp privačios žemės ir kelio įsiterpusią žemę galima parduoti be aukciono tuo atveju, jeigu tas subjektas nuosavybės teise žemę valdo ir kitoje kelio pusėje.

KRK iniciatyvą dėl įsiterpusios žemės sąvokos peržiūrėjimo ne itin palaiko ir ŽŪM. Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ne kartą akcentavo, kad ministerijos nuostata yra gauti daugiausia naudos visuomenei: pasibaigus žemės reformai numatoma aktyviau aukcionuose pardavinėti mažesnius sklypus. Įsiterpusių sklypų be aukciono platesnis pardavimas esą atima galimybę gauti valstybei didžiausią naudą, be to, mąžtant laisvos žemės plotams, mažėja galimybės žemę išsinuomoti jauniesiems ūkininkams.

Girdėdami tokias kalbas Seimo agrarininkai ministro patarėjai siūlo nusileisti ant žemės. Niekas nesiūlo parduoti valstybinės žemės, kur galima suformuoti racionalius sklypus. Kas dėl jaunųjų ūkininkų, kartų problemos tikrai nepavyks išspręsti su įsiterpusiais 1–2 hektarais. Jaunimo startui geriausia pagalba – sudaryti galimybę perimti jau suformuotą ūkį. Tačiau tai su įsiterpusiais sklypais nieko bendra neturinti tema, įsitikinęs KRK pirmininkas.

Užsitęsusio proceso vaisiai

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pritaria Seimo komiteto iniciatyvai. LLRI analitikė Karolina Mickutė sako: „Siūlomas pakeitimas geresnis, bet priemonė ta pati, nes maksimalius dydžius nustato įstatymai. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kad tie dydžiai būtų pagrįsti ir ne iš „lubų“. Valstybinė žemė jau seniai turėjo būti grąžinta savininkams, o valstybinė žemė, kuri nenaudojama, – privatizuota. Kadangi šis procesas užsitęsė 30 metų, tai dabar iškyla šie smulkių sklypų nuosavybės klausimai, o juos išspręsti nėra paprasta“.

Užsitęsusios žemės reformos vaisių raškymas – erškėčiuotas kelias.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė