Išmanioji melioracija – pauzė prieš proveržį?

Lietuva laukia reguliuojamojo drenažo, dar vadinamo išmaniąja melioracija, proveržio. Postūmį jam turėtų suteikti Vyriausybės nutarimu spalį patvirtinta speciali priemonė, kuriai pagal Ateities ekonomikos DNR planą numatyta atseikėti 10 mln. Eur. Tačiau būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog Ateities ekonomikos DNR planas būsiąs peržiūrėtas ir iš naujo aptarta, kiek patvirtinti projektai yra inovatyvūs.

Parinkti svarūs argumentai

Priemonės koncepciją rengė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) suburta proveržio grupė, į kurią, be ministerijos specialistų, buvo įtraukti Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus, trijų savivaldybių (Vilniaus, Biržų ir Jurbarko r.) administracijų Žemės ūkio skyrių, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos bei Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos atstovai.

Investicijų komiteto pritarimo sulaukusi ir Vyriausybės patvirtinta priemonė svariai argumentuota – pristatyta melioracijos problemos esmė ir mastas, reguliuojamojo drenažo nauda pagrįsta moksliniais tyrimais (VDU Žemės ūkio akademijos studija „Bendrosios rekomendacijos reguliuojamo drenažo inovacijai diegti“). Pateikta detali numatomų veiksmų ekonominė analizė.

Lėšas planuojama panaudoti taip, kad per ganėtinai trumpą darbams realizuoti skirtą laiką (iki 2021 m. pabaigos) būtų pasiektas kuo didesnis efektas.

Užsibrėžta reguliuojamąjį drenažą įdiegti iš viso 12 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Pasak ekspertų, tai realu, nes nuotėkio valdymo įrenginius svarstoma įrengti esamuose šuliniuose. Tai užtikrintų ne tik geresnes ūkininkavimo sąlygas bei didesnį derlių, bet ir aplinkosauginį efektą, nes mineralinių trąšų naudojimas tuose plotuose, palyginti su šiais metais, sumažėtų penktadaliu. Būtų gerokai prisidėta prie Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytų tikslų, vandenų taršos mažinimo.

Numatytos detalės

Paraiškas gauti paramą teiktų savivaldybės (su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir / ar melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), taip pat žemės ūkio veiklos subjektai (su partneriais). Įgyvendinant melioracijos infrastruktūros rekonstravimo ir išmaniosios melioracijos pritaikymo sausringiems periodams projektus vienam hektarui numatoma skirti apie 920 Eur. Ar įmanoma su tokiu finansavimu įdiegti „protingą“ sistemą? Atsakymas į klausimą – prioritetai. Pirmenybę numatoma teikti plotams, kur per pastaruosius 10–15 metų melioracijos sistemos buvo rekonstruotos.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių rekonstrukcijos projektus numatoma remti 100 proc., o žemės sklypų savininkų projektus – 80 proc. intensyvumu.

Kvietimą teikti paraiškas turėtų skelbti Valstybės žemės fondas (VŽF). Jam kaip valstybės įmonei, šioje srityje turinčiai daugiausia kompetencijos, pavesta organizuoti priemonę. Melioracijos skyriuje sutelkta 11 specialistų, turinčių šios srities aukštąjį išsilavinimą, o du darbuotojai, tarp jų ir skyriaus vedėjas Antanas Gudaitis, turi daugiau nei 40 metų darbo patirtį.

Ką reiškia tyla?

Palankų sprendimą priėmęs Investicijų komitetas rekomendavo ŽŪM iki kvietimo teikti paraiškas paskelbimo kreiptis į Konkurencijos tarybą, gauti jos pritarimą dėl valstybės pagalbos taikymo, valstybės pagalbos schemą notifikuoti Europos Komisijoje. Be to, finansavimo siekti iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, dėl kurio, kaip žinoma, dar nesuderėta ES lygiu.

Laikas bėga, pirmajam (parengiamajam) priemonės etapui lėšos pagal Vyriausybės patvirtintą planą jau turėjo būti skirtos. Projektui įgyvendinti numatytas terminas itin trumpas. Dėl to neramu visiems, kurie ketina rikiuotis prie paraiškų teikimo starto.

Kvietimo teikti paraiškas dar anksti dairytis. Nėra nė priemonės taisyklių projekto.

VŽF atstovas A. Gudaitis gūžčioja pečiais, nuoširdžiai abejodamas užmojo realumu darbų apimtis įgyvendinti per 2021-uosius. Reikia įvertinti laukiančias įvairias biurokratines procedūras, kurių nepavyks išvengti paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Laiką iš darbams skirtų metų vogs paraiškų teikimo ir vertinimo terminai, paslaugos viešieji pirkimai ir pan.

Papildomų abejonių visiems sukėlė būsimos premjerės I. Šimonytės teiginiai, jog Ateities ekonomikos DNR planas būsiąs peržiūrėtas ir iš naujo aptarta, kiek patvirtinti projektai yra inovatyvūs. Kol valdžios kabinetuose bus perstumdytos kėdės ir priemonė bus pakartotinai patvirtinta, nutekės dar šiek tiek laiko.

Dalykas geras, bet…

Šiuo metu reguliuojamojo drenažo sistema veikia daugiau nei keturiose dešimtyse ūkių, jų bendras plotas didesnis kaip 1 tūkst. ha. Vienas iš pirmųjų, kurio ūkyje buvo įrengtas reguliuojamasis drenažas, buvo Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos ūkininkas Alfredas Bardauskas. Jo ūkis buvo vienas iš šešių, kuriuose VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 2017 m. rudenį įrengė drenažo nuotėkio reguliavimo šulinių, atliko stebėjimus.

Reguliuojamo drenažo (išmaniosios melioracijos) įranga.

Žemdirbys pripažįsta, kad reguliuojamasis drenažas – geras dalykas, jo nauda nenuginčijama: geriau panaudojama drėgmė, mažiau teršalų nukeliauja į Baltiją ir pan. Tačiau ilgametė patirtis kužda, kad proveržio planas vargu ar eis kaip per sviestą. Lietuvoje sąlygos labai skiriasi – kur lygumos, o kur daubos ir kalvos, skirtingas dirvožemis. Ūkininko nuomone, reguliuojamojo drenažo plėtrą derėtų plačiau aptarti žemdirbių bendruomenėse.

A. Bardauskas siūlo atkreipti dėmesį, kad sistemą pigiausia įrengti ten, kur mažiausi nuolydžiai. Tokių laukų, tinkamų drenažo šuliniams, jo ūkyje teko gerokai paieškoti, kad sistema veiktų bent keliuose hektaruose. Aukštesnėms vietoms reikia daugiau šulinių, sistema brangsta. Ūkininko pastebėjimu, senos drenažo sistemos nelabai pavyks pritaikyti reguliuojamojo drenažo įrenginiams, nes dėl slėgių skirtumo pradės veržtis vanduo ties keraminių vamzdelių jungtimis. Kas kita, kai melioracijos sistema rekonstruojama, tuomet išties pravarti galimybė į ją papildomai investuoti su valstybės pagalba. Kitaip ūkininkas nerizikuos.

Visi suinteresuoti rasti tinkamiausius sprendimus ir juos įgyvendinti kokybiškai iš pirmo karto, kompleksiškai matant visą situaciją, ir lėšas naudoti racionaliai. „Nesvarbu, iš kur būtų pinigai – DNR ar kitų fondų. Svarbu, kad jie atneštų kuo didesnę naudą“, – įsitikinęs A. Bardauskas. Jo požiūris paremtas patirtimi. Žemdirbys yra Nemakščių ūkininkų melioracijos statinių naudotojų asociacijos vadovas.

Sėkmės lemputė

VDU ŽŪA eksperimento metu diegta įranga jau turi alternatyvą. Kaip tik jai pastaruoju metu teikiamas prioritetas. Šią įrangą sukonstravo jauna įmonė, technologijos veikimo principas patentuotas, laukiama ir tarptautinio pripažinimo.

Pasak startuolio, UAB „EkoDrena“ vadovo Jono Steikūno, jų įrangą sudaro net tik sistemos širdis – reguliavimo šulinys, bet ir vadinamasis automatinis vožtuvas. Tai leidžia gruntinio vandens lygį kontroliuoti nepaisant vietovės reljefo skirtumų.

Automatine, arba išmaniąja, sistema ji pavadinta todėl, kad veikia susisiekiančiųjų indų principu. Pasikeitus drėgmės situacijai dirvoje sistemos nereikia reguliuoti. Nustačius dirvoje lygmenį, kuriame turi būti palaikoma drėgmė, ji ten ir kaupiasi. Kai drėgmės daugiau, automatiškai sausinama.

Atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį ūkiuose gaminiai nuolat tobulinami. Naujausia inovacija – apsauga nuo ultravioletinių spindulių įrenginių dalims, kurios kyšo dirvos paviršiuje.

Šią vasarą buvo surengtas pirmasis tarptautinis Baltijos regiono inovacijų konkursas, skirtas globaliems vandens taršos iššūkiams. Renginyje, kuriame dalyvavo devynios komandos (startuoliai, tyrėjų grupės iš universitetų, ne pelno siekiančios organizacijos, jaunieji aplinkosaugininkai), J. Steikūno komanda buvo įvertinta pirmąja vieta.

Pašnekovas neslepia, kad pagrindinis technologijos kūrėjas – melioracijos projektuotojas, turintis keliolikos metų patirtį. Likimui suvedus abu vyrus, melioratorių profesionalą ir įžvalgų ekonomistą, įsižiebė verslo idėjos lemputė. Suburta komanda ėmėsi užduoties išradimą komercializuoti. Inovacijų ir vadybinio potencialo sujungimas duoda efektą.

Šį pavasarį buvo priimtas dar vienas svarbus verslo sprendimas. „EkoDrena“ pasirašė platinimo sutartį su UAB „Dotnuva Baltic“. Dabar tai pagrindinis ir vienintelis platintojas Lietuvoje. Paslaugą numatoma teikti ir kitose Baltijos šalyse.

Pasak J. Steikūno, tai normali verslo praktika. „Esame susikoncentravę į gamybą ir technologijos tobulinimą, o „Dotnuva Baltic“ užsiima pardavimu, rinkodara“, – teigė jis.

Prie starto linijos

Melioracijos priemonei pagal Ateities ekonomikos DNR planą numatytas finansavimas sudaro beveik trečdalį ateinantiems metams melioracijai reikalingų investicijų.

Prie starto linijos rikiuojasi melioracijos įmonės. Veikiausiai didžiausią pyrago dalį pavyktų atsiriekti UAB „Dotnuva Baltic“, kuri priklauso įmonių grupei „Linas Agro“. Startuoliai verslo senbuviams suteikia naujų užmojų. Beje, „EkoDrena“ – ne vienintelė, kritusi į akį bendrovei „Dotnuva Baltic“. Šiemet ji įsigijo išmaniosios žemdirbystės sistemas kuriančios UAB „GeoFace“ akcijas. Iš vienų rankų žemdirbiams siūlys visą išmaniųjų paslaugų paketą.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė

Redakcijos ir „EkoDrena“ nuotraukos

2020-11-15