Ką daryti norinčiam įteisinti vandens gręžinį?

Artėja gegužės 1 d., kai gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais,  neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie jų savininkus, galės pradėti gręžinių įteisinimo procedūras. Tam numatytas trejų metų laikotarpis, kuris baigsis 2025 m. gegužės 1 d.

Reikėtų kreiptis į savivaldybę

Pagal ankstesnę tvarką Žemės gelmių registre neregistruoto  gręžinio savininkas, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti  paskirtą baudą.

Redakcijos nuotrauka

Nuo šiol sudaromos sąlygos įsiteisinti gręžinius be jokių sankcijų ir sukuriama galimybė susitvarkyti savo vandens naudojimą tiems, kurie negalėjo to padaryti, pavyzdžiui, dingus įrenginių dokumentams.

Aplinkos ministerija parengė informaciją, kokius konkrečius veiksmus turės atlikti gyventojai neregistruotiems gręžiniams įteisinti.

Gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.

Teks susimokėti įteisinimo įmoką

Per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybę reikėtų sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką Vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka mokama pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį. Įmokos nereikia mokėti tuo atveju, jei sumokėjote mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki įstatymo įsigaliojimo dienos ir savivaldybės administracijai pateikėte paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.

Jei gręžinio vanduo naudojamas namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti – 15 eurų. Jei gręžinio vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje, įmokos dydis priklauso nuo išteklių kiekio:  iki 10 kubinių metrų per parą – 50 Eur vienkartinė įmoka; 10 ir daugiau, bet iki 100 kubinių metrų per parą – 500 Eur vienkartinė įmoka; 100 ir daugiau kubinių metrų per parą – 5 tūkst. Eur .

Gavę savivaldybės pritarimą, gręžinio savininkai kreipiasi į asmenį ar įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Šis asmuo arba įmonė imsis veiksmų, būtinų gręžiniui įteisinti: atliks vandens tyrimus, prireikus parengs požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą, užpildys gręžinio pasą ir kt.

Naujų pareigų nenustatys

Įsigaliojusi tvarka gręžinių savininkams nenustato jokios naujos pareigos. Priešingai – suteikia galimybę padaryti tai, kas anksčiau dėl vienos ar kitos priežasties nebuvo atlikta. Taip pat pradėjus gręžinio legalizavimo procedūras už neregistruoto gręžinio naudojimą iki įteisinimo negresia jokios sankcijos.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas siekia sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą. Valstybei būtina turėti informaciją kiek, kur ir kokio gylio yra įrengti gręžiniai, nes taip gaunami duomenys apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę.

Labiau bus saugoma aplinka

Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką, didina žemės valdos vertę, bet saugo ir žmogaus sveikatą.

Nelegali intervencija į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kitas problemas. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, ilgam užteršti hidrosferą,  todėl gręžiniai turi turėti patvirtintas ir įteisintas apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų. Netinkamai likvidavus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip užsūdyti geriamąjį vandenį.

2022.04.23

KL, AM informacija