Agrosektoriui gelbėti – nuolatinė diskusijų platforma

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) šiuo Lietuvai sudėtingu laikotarpiu stengiasi atkreipti visuomenės, politikų ir visų šalies valdžios institucijų dėmesį į tai, kad įgyvendinant gerovės valstybės, stipraus ir tvaraus kaimo vizijas bei žaliojo kurso tikslus susiduriama su be galo rimtais, sudėtingais iššūkiais. Vis labiau varžant žemės ūkio žaliavų gamybą, susidaro įtempta padėtis žemės ūkį aptarnaujančiuose agroverslo ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektoriuose. Valdžios institucijų priimami sprendimai vis labiau tolsta nuo XVIII LR Vyriausybės programos priemonių. Nepalanki situacija klostosi plėtojant ne žemės ūkio verslus kaime. Todėl vis didėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo lygio. Apie naują sumanymą, kaip būtų galima geriau tvarkytis su šiomis ir kitomis problemomis, šiandien pasakoja LŪS pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS.

„Man pradėjus vadovauti LŪS, neišvengiamai teko susitikinėti su daugeliu agrosektoriuje dirbančių žmonių, su mokslo institucijų, konsultavimo tarnybos atstovais, agronomų sąjungos ir daugelio kitų darinių, kurių negalėtume įvardyti kaip žemės ūkio, darbuotojais. Pastaruosius reikėtų vadinti platesne sąvoka – agrosektoriaus atstovais. Su jais diskutuojant tapo aišku, kad mūsų pagrindinių agrosektoriaus problemų matymo kampas daugelyje vietų sutampa. Be abejo, verslai turi savų interesų, kurie persipina, persidengia, kaip, pavyzdžiui, pirkėjų ir pardavėjų. Tada tiesiog sunku susiderinti dėl bendro suvokimo, bet pagrindinės ir esminės to sektoriaus problemos diskutuojant matomos daugiau mažiau vienodai. Visi šio sektoriaus dalyviai suinteresuoti, kad sektorius augtų, plėtotųsi ir, svarbiausia, kad būtų randami kuo paprastesni ir geresni agropolitikos sprendimai.

Iš bendrų kalbų visai neseniai tiesiog išsivystė konkretesnė diskusija apie tai, jog agrosektorius turėtų būti aiškiau įvardijamas ir geriau atstovaujamas, kad reikia jo asociacijų bendrų veiksmų. Visuomenė ir politikai tada geriau suvoktų agrosektoriuje kylančias problemas, t. y. dabartinę situaciją, nes matome, kad svarbus yra mūsų pačių prisidėjimas prie to, kad būtų randami perspektyviausi būdai, kaip įgyvendinti žaliojo kurso padiktuotus uždavinius. Matome, kad visų asociacijų, dirbančių tame agrosektoriuje, pavienis kalbėjimas, nors ir praktiškai tais pačiais žodžiais, neduoda tokio poveikio, koks galėtų būti.

Štai Vyriausybės programoje pakankamai tiksliai įvardyti tikslai, dėl kurių Lietuvos kaimas, jame veikiantys verslai galėtų klestėti, tačiau vertinant pasiekimus per vienerius Vyriausybės darbo metus galima teigti, kad išsikeltų tikslų nėra siekiama arba jiems nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Konstatuojame faktą, kad aplinkinėse šalyse, su kuriomis bendroje rinkoje konkuruoja Lietuvos agrosektoriaus verslai, žemės ūkiui buvo skirta nepalyginamai didesnė parama iš DNR, RRF ir kitų fondų bei investicinių projektų kofinansavimas iš nacionalinių biudžetų. Neramina ir požiūris į verslą, kuris viešai išsakomas valdžios atstovų, kai nepagrįstai ar nepamatuotai stipriai stengiamasi varžyti agrosektoriaus verslo vykdymo galimybes. Dėl prastų agrosektoriaus vystymosi galimybių lūkesčių verslai atideda investicijas, o tai neišvengiamai ateityje turės didelės įtakos verslų konkurencingumui ir valstybės biudžetui.

Galima teigti, jog didžiausią susirūpinimą šiandien kelia tai, kad 2023–2027 metų Kaimo plėtros programos Strateginio plano rengimas vis dar toje stadijoje, kai su vientisu dokumentu nėra galimybės susipažinti. Visuomenei Strateginis planas pristatomas atskirais fragmentais, socialiniai-ekonominiai partneriai teikia labai daug esminių pasiūlymų, todėl nuolat vykstantys šio dokumento pildymai ir taisymai sunkiai įvertinami, geri jie ar blogi. Artėjant 2021 m. gruodžio 31 d. – Strateginio plano pateikimo terminui – įtampa žemės ūkio sektoriuje ypač išaugusi, nes Strateginio plano rengėjui, Žemės ūkio ministerijai, nėra laiko vertinti, sisteminti pasiūlymų, dėl jų ieškoti tinkamiausių sprendimų. Mūsų nuomone, tai turės neigiamos įtakos dokumento kokybei, todėl ateityje kils problemų įgyvendinant prisiimtus Strateginio plano reikalavimus. Dėl Strateginio plano rengimo galimų procedūros pažeidimų Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai išsakė nuomonę 2021 m. gruodžio 13 d. įvykusiame susitikime Briuselyje su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski.

Dėl šių priežasčių ir kilo mintis, kad netolimoje ateityje reikėtų suburti platų agrosektoriaus asociacijų ratą, kurių atstovai susirinktų ir kalbėtųsi, tikriausiai konferencijoje. Joje būtų keliamas tikslas ne tik identifikuoti problemas šiame sektoriuje, bet ir ieškoti bei rasti bendrus šių problemų sprendimų būdus. Be abejo, jeigu tokia konferencija vyktų ir mums pasisektų pirmiausia patiems sau įrodyti, jog toks bendras veikimas yra mums naudingas, tada būtų galima tikėtis, kad iš to išsivystytų galbūt kažkokia nuolatinė platforma. Joje agrosektorius nuolat tęstų diskusijas ir ieškotų sprendimų. Mat agrosektoriuje yra dirbančių įmonių interesų persidengimas, o jeigu tokia platforma atsirastų, tikėtina, kad gal būtų randami, pvz., maisto grandinės dalyvių – žaliavos tiekėjų, perdirbėjų – bendresni sprendimų būdai ir bendresnis matymas. Pienininkystėje ar mėsos perdirbime būtų galima bendrai generuoti didesnę pridėtinę vertę visam sektoriui, visai maisto grandinei.

Tokia diskusija šiuo metu yra prasidėjusi ir joje atsiranda pamąstymai, dalijamės informacija apie problemas, sprendimų būdais, keičiamės raštais. Manau, kad netolimoje perspektyvoje agrosektorius, kaip apsijungusių asociacijų darinys, galės atlikti tam tikrus visuomenei ir galbūt politikams reikšmingesnius pareiškimus.“

ŪP koresponentas Stasys BIELSKIS

Redakcijos nuotrauka

 Raimundas Juknevičius, strateginis planas, RRF, DNR, Stasys Bielskis, Ūkininko patarėjas