Agroverslas be specialistų – kaimas be ateities

Šiandien, kaip niekad, šalies žemės ūkis stokoja kvalifikuotų specialistų – agronomų, mechanizatorių, inžinierių, zootechnikų, veterinarijos gydytojų. Aukštosios mokyklos jų parengia pagal rinkoje prognozuojamą poreikį, tačiau baigusieji mokslus susiranda kitus darbus, dažniausiai mieste ar net užsienyje. Atlikto tyrimo duomenimis, pagal įgytą specialybę regionuose įsidarbina vos vienintelis procentas jaunųjų specialistų. Taip atsitikę dėl to, kad kaimo mokyklų abiturientai neturi galimybių samdytis korepetitorių ir neįveikia stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų kartelės, o jų vietą užima baigusieji miestų gimnazijas, kurių tikslas – diplomas, o ne darbas kaime.

Retoriniai klausimai

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai surengė nuotolinį pasitarimą su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, agrarinės krypties universitetų vadovais ir mokslininkais. Pagrindinė diskusijų tema – kaip parengti ir motyvuoti žemės ūkio specialistus, kad jie norėtų dirbti šalies regionuose.

Pačių aukštųjų mokyklų parengta statistika liudija, kad žemės ūkio krypties bakalauro studijas 2019–2020 m. buvo pasirinkę 242 jaunuoliai, o valstybės poreikis – 550 studentų. Kolegijose padėtis panaši: mokėsi 123, o poreikis – 180 studentų. Visiškai liūdna padėtis profesinėse mokyklose: specialistų poreikis – 800, o mokėsi tik 156. Pastaruoju metu (2020–2021 m.) agronomiją studijuoja 49 studentai, nors poreikis – 154, gyvūnų mokslus – 9 (poreikis – 57), hidrotechniką – 1 (poreikis – 39), žemėtvarką – 3 (poreikis – 45). Į profesines mokyklas šiais mokslo metais priimti 72 būsimieji žemės ūkio verslo darbuotojai (poreikis – 496), 43 technikos remontininkai (poreikis –146), 17 melioratorių (poreikis – 35).

Ministrams ir mokslininkams iš anksto buvo nusiųsti šeši klausimai, kuriais planuota diskutuoti. Pasak pasitarimui vadovavusio LŽŪT pirmininko Jono Vilionio, buvo norima aptarti aukštos kvalifikacijos žemės ir miškų ūkio specialistų, reikalingų įgyvendinant Europos žaliąjį susitarimą, poreikio užtikrinimą ir priėmimą į žemės ūkiui svarbias programas, regionų abiturien-
tams 2021 m. sudarant palankesnes priėmimo sąlygas. Taip pat reikėjo aptarti galimybes pakeisti paramos aukštųjų mokyklų studentams teikimo tvarkos aprašo nuostatas, sudarant galimybę žemės ūkiui svarbiose programose valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų studentams gauti stipendijas visą studijų laikotarpį, iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų kompensuoti žemės ūkiui svarbių studijų programų studentų ir laisvųjų klausytojų studijų kainą, suformuoti valstybės užsakymą nepopuliarioms, bet valstybės poreikiams strategiškai būtinoms studijų programoms. Be to, buvo siūloma įvesti motyvacinį balą stojantiesiems ir plačiau viešinti žemės ūkio studijų programas, siekiant jų populiarumo.

„Ministerijos skiriamos stipendijos studijuojantiesiems tikslo nepasiekia, – kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas, – dalis jų lieka nepanaudotos. Vos vienas procentas baigusiųjų agrarines studijas pasirenka darbą kaime. Ar tai ne valstybės lėšų švaistymas?“

Koks specialistų poreikis?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pastebėjo, kad šalyje nėra atliktas agrarinės krypties specialistų poreikio regionuose tyrimas. Be to, žemės ūkiui reikalingų specialybių darbuotojus rengia ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija (LSMU VA), bet ir kiti universitetai. Pasak ministrės, į agrarinį verslą ateina išmaniosios technologijos, skaitmenizacija. „Regionų abiturientai studijuoti renkasi jiems patrauklias programas, – pastebi J. Šiugždinienė, – daugeliui kaimas neatrodo tinkama vieta gyventi ir dirbti. Kaip mes juos paskatintume po mokslų sugrįžti?“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pasitarimo dalyviams priminė, kad žemės ūkiui reikalingų specialistų gali parengti ne tik universitetai, bet ir kolegijos, profesinio rengimo mokyklos. Ji pasiūlė kurti darbo grupę, atlikti specialistų poreikio studiją ir numatyti priemonių planą susidariusiai situacijai keisti.

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis ministrės prašė sudaryti lengvesnes sąlygas kaimo vaikams patekti į aukštąsias mokyklas: miestų ir regionų abiturientų parengimas labai skiriasi. Ministrė J. Šiugždinienė sakė, kad viską lemia neproporcingas stojančiųjų studijuoti pasiskirstymas: 55 proc. abiturientų renkasi universitetus, 25 proc. – kolegijas, 20 proc. – profesines mokyklas. „Jeigu norime, kad kaimas išliktų, neieškokime lengvesnių kelių studijuoti, o motyvuokime jaunimą“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

„Verslas mus atakuoja prašydamas rengti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus, žada finansinę paramą, – kalbėjo VDU rektorius Juozas Augutis, – tačiau nesitikime, kad iš šiųmečių 20 tūkstančių abiturientų bus daug norinčiųjų studijuoti agrarinės srities programas.“

VDU prorektorius Kęstutis Petrikonis papildė rektorių, primindamas, kad pribrendo poreikis imtis agitacijos ir vilionių. Prorektoriaus nuomone, nėra racionalu kaimo abiturientams sumažinti priėmimo į aukštąją mokyklą balą. Būtent tokią alternatyvą siūlė Seimo narys Valius Ąžuolas.

Jungtinių klasių nebus?

Ministrė J. Šiugždinienė priminė praėjusios kadencijos politikų „palaimintą“ kaimo mokyklų praktiką dėl mokinių stygiaus jungti ne tik pradines (I–IV), bet ir V–VIII klases. „Vienu metu dirbti su kelių dalykinių klasių moksleiviais mokytojai nerengiami, – kalbėjo J. Šiugždinienė, – tai yra ugdymo sistemos žlugdymas. Baigusieji jungtines klases dėl žinių ir įgūdžių stokos niekuomet nesirinks studijų aukštosiose mokyklose.“ Ministrė priekaištavo, kad praėjusiais metais Vyriausybė padidino finansavimą ne žemės ūkio programoms, o socialinėms studijoms. „Nuo mokyklos suolo vaikai turi žinoti, kur ir ką jie studijuos, kokius baigiamuosius egzaminus laikys, – tikino ministrė, – specialistų pamainos žemės ūkiui tema turi kalbėti švietimo, žemės ūkio ir aplinkos ministerijų atstovai.“

„Politikams pasiūlyčiau savo vaikus leisti į kaimo mokyklas ir pažiūrėti, kaip jie įstos į universitetus, – sakė „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas ir VDU ŽŪA mecenatas Pranas Dailidė, – žemės ūkis sukuria 20 proc. šalies eksporto. Po penkiolikos metų agrariniame sektoriuje dirbs robotai, reikės aukštos kvalifikacijos specialistų. Gerai besimokantys miesto moksleiviai žemės ūkio programų nesirinks. Verslo lėšomis finansuoju 150 motyvuotų jaunuolių aukštąsias agrarines studijas. Girdėjau, kad universitetai kaimo abiturientams ketina rengti metų trukmės parengiamąsias (korepetitorių) studijas, jeigu valstybė rastų tam lėšų. Turime rengtis ateičiai. Negalime prarasti šalies žemės ūkio.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pasitarime apie žemės ūkio specialistų rengimą pasigedo kolegijų ir profesinių mokyklų atstovų. Pasak V. Pranckiečio, profesinėse mokyklose specialistai „rengiami, kad būtų rengiami“, o kolegijos dėl bakalauro studijų konkuruoja su universitetais, tai galėtų tapti pažangos varikliu.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis, Seimo narys Andrius Palionis, VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė, LŽŪT pirmininkas J. Vilionis kalbėjo apie žemės ūkio ateitį, jaunimo motyvavimą siekti agrarinių studijų, programų patrauklumą, platesnę komunikaciją. Švietimo, mokslo ir sporto ministrei J. Šiugždinienei pasiūlius, nutarta kurti darbo grupę, kuri per porą mėnesių parengtų rekomendacijas, kaip spręsti žemės ūkio specialistų rengimo problemą.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotraukos

2021-04-13

 

 

 

Jonas Vilionis, universitetas