Algirdiškio paroda pasiekė brandą

Neretai tenka išgirsti, kad žemės ūkio ir konkrečiai gyvulininkystės parodų Lietuvoje per daug, jos kartoja, užgožia viena kitą. Bet rugsėjo 15–16 dienomis Panevėžio r. Algirdiškio kaime, bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ bazėje vyksianti tradicinė veislinių gyvūnų paroda – išskirtinė, nedubliuojanti jokio kito renginio. Niekur kitur nepamatysi, neįsigysi tiek grynaveislių ūkiškų ir egzotiškų įvairių rūšių gyvūnų kaip Algirdiškyje. „Jau nebesistengiame nustebinti parodos lankytojų. Siekiame, kad ji būtų naudinga visiems, atvykusiems į Algirdiškį, ypač ūkininkams, dėl parodos aukojantiems net darbymečio dienas“, – tvirtina Nerijus Gricius, kurio vadovaujama įmonė jau kelinti metai iš eilės laimi Žemės ūkio ministerijos konkursą rengti pagrindinę lietuvišką veislininkystės parodą. Uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus GRICIUS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus apie parodos dalykinę, kultūrinę, šviečiamąją programą, organizacinius rūpesčius ir tas gyvūnų veislininkystės asociacijas, kurios baudžia save ir gyvulių augintojus, nesirodydamos visuomenei.

– Tradicinė paroda Jūsų vadovaujamos bendrovės ekspozicijų centre Algirdiškyje vadinama „Lietuvos veislininkystės pasiekimai“. Anksčiau tai buvo tiesiog veislinių gyvūnų parodos. Jas organizuojanti „Panevėžio veislininkystė“ kasmet kuo nors nustebina dalyvius ir lankytojus – 2015-aisiais paro­dų centras buvo iš esmės atnaujintas, pernai moderniame aukcionų paviljono aptvare žiūrovai ir pirkėjai pamatė jau ne kelis, bet šimtus įprastų ir egzotiškų gyvūnų. Kokių siurprizų rengėjai lankytojams sugalvos šiemet? – Algirdiškyje jau sukūrėme visą europinio lygio infrastruktūrą Lietuvos gyvulių veislininkystės laimėjimams atskleisti. Nebėra prasmės stengtis dar kažkaip nustebinti, priblokšti parodos lankytojų, pirkėjų. Reikia nuosekliai tęsti pradėtus darbus, nesiblaškant į visas puses. Mėsinės galvijininkystės šaka stiprėja (ne tik šios rūšies bandos gausėja, bet ir jų genetiniai duomenys gerėja), todėl mėsiniams galvijams dabar skiriame ypač daug dėmesio. – Ar ne laikas į parodos pavadinimą įrašyti žodį „tarptautinė“? Juk šiemet laukiama pirkėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Turkijos, Italijos, Izraelio, Vengrijos, Vokietijos. – Gal ir gražiau, įmantriau skambėtų. Bet mes nerodome nė vieno galvijo ar kito gyvūno iš užsienio. Visi užauginti Lietuvoje. Be abejo, svečių iš kitų šalių kiekvienais metais vis daugiau – ne tik pirkėjų, interesantų, bet ir augintojų. Iš Latvijos net panašių aukcionų rengėjai atvažiuoja. Dėl pavadinimo „tarptautiškumo“, kitokio parodos formato reikėtų apsispręsti visoms Algirdiškio parodą rengiančioms, prie paruošiamųjų darbų prisidedančioms ir dalyvaujančioms or­ganizacijoms. „Panevėžio veis­­­lininkystė“ paraišką Žemės ūkio ministerijai teikė kartu su pripažintomis veislininkystės asociacijomis. Bendrovė privalo atsiskaityti partneriams, ką nuveikė per metus, supažindinti su ateities planais, išgirsti asociacijų nuomonę ir pageidavimus. Negalime už jas nuspręsti, kaip gerinti, tobulinti veislininkystę. Mūsų pareiga – pasiūlyti tokią parodų bazę, kuri visiškai patenkintų veislininkystės institucijų ir augintojų poreikius. – Kokie svarbiausi Algirdiškio parodų tikslai – vien tik komerciniai (parduoti kuo daugiau eksponatų, padėti ūkininkams užmegzti ryšius su potencialiais pirkėjais ), o gal kultūriniai (išrinkti įspūdingiausius gyvūnus ir apdovanoti jų savininkus), edukaciniai šviečiamieji (surengti ekspertų, specialistų diskusijas apie produktyviausias pieninių ir mėsinių galvijų, kiaulių, ožkų, avių, kailinių žvėrelių, paukščių veisles) ar agrariniai politiniai (organizuoti Seimo, Vyriausybės atstovų ir gamybininkų konferencijas apie Lietuvos gyvulininkystės tolesnę plėtrą)? – Daug metų buvo linkstama Algirdiškio parodą padaryti specializuotu veislininkystės forumu, artinti parodą prie augintojų ir pirkėjų. Šiandien stiprėja bendra nuostata, kad paroda neturėtų būti uždara, atliktų ir švietėjišką, ir socialinę, ir mokomąją, ir diskusinę misiją. Šiemet numatyta gerokai daugiau seminarų nei ankstesnėse parodose (apie kooperaciją ir kitomis svarbiomis temomis). Stengsimės kuo sėkmingiau, pro­duktyviau išnaudoti tas dvi parodos dienas. Rugsėjo viduryje ūkininkams dar nesibaigęs darbymetis. Jeigu žmonės, aukodami savo brangų laiką palankiu derliui nuimti oru atlėks į parodą, privalome pasirūpinti, kad jie gautų kuo daugiau naudos iš kiekvienos Algirdiškyje praleistos valandos. – Pagrindinė Algirdiškio pa­rodų organizatorė – „Panevėžio veislininkystė“. O kas jūsų partneriai, kokios pagalbos sulaukiate? – Partneriai – minėtosios oficialiai pripažintos asociacijos. Daugelis jų jau sugeba išradingai prisistatyti parodos lankytojams. To ir siekiame, nes niekas geriau už pačius galvijų, avių ar paukščių augintojus negali išmanyti šių žemės ūkio šakų specifikos, žinoti svarbiausių problemų, kurias būtina aptarti per parodos seminarus. Gal ir ne visoms asociacijoms kol kas vienodai sekasi viešieji ryšiai, bet nebūkime iškart labai reiklūs. – Kokios gyvūnų augintojų asociacijos nuolat dalyvauja parodoje, atveža eksponatų? Kurių asociacijų pasigendate? – Esame atviri visoms įteisintoms institucijoms. Tai įrašėme ir į parodos paraišką. Šiemet plačiai prisistatys žirgininkai. Visi guodžiasi, kad galėtų parodyti daugiau, bet pinigų trūksta. Didesni finansai sužadina ambicingesnius norus. Kai kurių asociacijų nematome Algirdiškio paro­doje, matyt, dėl joms vienoms suprantamų priežasčių. Lietuvos kiaulių augintojų asociaciją, aišku, stabdo apribojimai kiaulininkystei dėl afrikinio kiaulių maro, nors paroda būtų gera vieta pakalbėti, pranešti apie apsisaugojimo nuo užkrato priemones. Mano nuomone, neveždami galvijų į Algirdiškį, kai kurie veisėjai taip pat siunčia ženklą augintojams apie savo problemas ir perspektyvas. Bet nenoriu būti teisėjas. Nesmerkime, leiskime pačioms asociacijoms apsispręsti, ar paroda joms reikalinga. – Ar jau svarstote, kaip galėtų atrodyti ateities Algirdiškis?Kuo jūsų paroda skiriasi nuo kitų žemės ūkio mugių, aukcionų, rengiamų Lietuvoje? – Pripažinkime, šiandien Lietuvoje nėra nė vienos tokios parodos kaip Algirdiškio „Lietuvos veislininkystės pasiekimai“. Paroda be perstojo vyksta pus­antro dešimtmečio. Vadinasi, ji reikalinga. Grynaveislių gyvūnų niekas kitas nepristato, tik mes. Išskirtinis renginys. Tik pas mus galima pamatyti tokią ūkiškų gyvūnų įvairovę nuo viščiuko iki arklio. Taip pat ir egzotiškų gyvūnų – alpakų, ponių. Ilgai truktų visus išvardyti. Aišku, galvojame apie dar kokybiškesnės parodos tęstinumą. Bet ne viską lemia mūsų norai... Nors paroda nepertraukiamai vyksta 15 metų, šiandien nesame tikri, kad kitais metais gausime teisę vėl ją rengti. Negalime pasakyti 2018-ųjų, 2019-ųjų metų parodų tikslios datos. Kasmet reikia iš naujo teikti paraiškas Žemės ūkio ministerijai dėl parodos sąmatos, laukti, kol susirinks komisija ir nuspręs, patenkinti prašymą ar ne. Šiemet truputį anksčiau viskas paaiškėjo, bet irgi tik birželį. Jau šiandien norėtume anonsuoti ateinančių metų renginį. Kaip kitų šalių parodose – atvykęs gauni ne tik išsamią jų darbotvarkę, bet sužinai ir naujos parodos datą, gali iš anksto ją įtraukti į savo ateities planus. Tai ir mūsų siekiamybė, svajonė. Ir parodos rėmėjai jau metų pabaigoje ar kitų pradžioje norėtų sužinoti, kada vyks nauja paroda. Kol data paaiškėja beveik paskutinę minutę, negalime išplėsti parodos. – Ar patartumėte lankytojams vykstant į parodą pasiimti daugiau pinigų, nes tikrai jiems kils noras įsigyti ne vieną ir ne du eksponatus? – Šiais elektroninės banki­nin­kystės laikais siūlytume pasi­laikyti pinigų savo sąskaitose, nes už pirkinius galima bus atsiskaityti sudarant sutartis Algirdiškio parodoje! – O tiems, kurie norės tik paganyti akis, ar bus ką veikti? – Atvykite šeimomis. Visi, nuo vaikų iki garbaus amžiaus asmenų, ras, ko širdis geidžia. Patiems mažiausiems –žaidimai, konkursai, varžybos, viliojantys apdovanojimai. Abi dienas lankytojus linksmins kaimo kapelų muzikantai. Prekybininkai siūlys kulinarinio paveldo produktų – kaimiškų sūrių, duonos, skilandžių. Pasirūpinome vietomis lankytojų transportui. Tos dvi dienos pralėks kaip akies mirksnis.