Ankštinių laukai plečiasi, derlius menksta

Pasėlių vaizdas – prastas

Ankštinių kultūrų auginimą ilgą laiką lydėjo sėkmė. Šiais metais pirmąją poziciją išsikovojo pupos. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, jomis buvo užsėta 78 053,09 ha. Daugiausia pupų augino Šiaulių, Radviliškio, Šakių, Joniškio, Kėdainių, Panevėžio, Pakruojo rajonų ūkininkai. Žirniams buvo skirta 64 404,73 ha. Didžiausius plotus jiems skyrė Biržų, Raseinių, Rokiškio, Radviliškio, Pakruojo, Mažeikių, Švenčionių, Kupiškio, Kretingos, Kėdainių, Anykščių rajonų ūkininkai. Praėjusiais metais žemdirbių simpatijas buvo pelnę žirniai, jų plotai buvo gerokai didesni nei pupų.

Pirmus metus pupas auginantis Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Skapas „Ūkininko patarėjui“ atviravo, kad nei jos, nei kitos vasarinės kultūros jam optimizmo nekelia. Pupų pasėliai atrodo prasčiausiai, nes pavasarį jie buvo užplūkti lietaus, o vasarą uždžiovinti. Ankstesniais metais dėl žalinimo reikalavimų jis augindavo žirnius, tačiau pastebėjęs, kad rinkoje atsiranda žirnių perprodukcija, nusprendė auginti pupas. Deja, pirmoji ūkininko patirtis nebus teigiama.

Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Skapas pupas augino pirmus metus                                    

„Šių metų pupų derliaus praradimai ūkiuose bus dideli. Ar verkšlenimas padės? Juk kaimas yra supriešintas su miestu, tad kalbėdamas švelninu situaciją“, – aiškino R. Skapas, auginantis daugiau nei 7 ha pupų. Derliaus nuėmimas ūkyje priklausys nuo orų. Tikimasi iš hektaro prikulti apie 2 t pupų.     

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis ŪP sakė, kad asociacijos nariai jau nukūlė žirnius. Jie – sudegę, prastos kokybės. Bus parduodami kaip pašariniai. Nors pupos dar nekultos, vaizdai laukuose nedžiugina. „Šiais metais žirnių neauginau, pupoms esu skyręs 120 ha. Ant augalų ankščių – nedaug. Ankstesniais metais prikuldavau 2–3 t/ha. Šiemet derlius gali būti per pusę mažesnis“, – paaiškino ūkininkas.

LEŪA vadovas Saulius Daniulis sakė, kad žirniai – sudegę, prastos kokybės Reagavo į kaitrą

Žirnius jau nukūlė ir pupų derlių doroti pradėjo Biržų rajono sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas. Žirniai iš hektaro atseikėjo apie 2 t, pupos duoda šiek tiek didesnį derlių. „Ankščių skaičius augale – vos keli vienetai, yra daug tuščių stiebų. Pupų drėgnis siekia per 20 proc. Retai kada pavyksta pasiekti bazinį 14 proc. drėgnį. Šiais metais pupas šiek tiek pažeidė pupiniai grūdinukai“, – pastebėjimais dalijosi K. Armonas.

Pasak ūkininko, žirnių ir pupų sėklų jis paruoš perpus mažiau. Neaišku, kokios bus jų supirkimo kainos. Praėjusiais metais už žirnių sėklą supirkėjai mokėjo apie 300 Eur/t, pupų – 350 Eur/t. Rinkoje sėklų kainos buvo aukštesnės. K. Armonas yra sudaręs sėklų pardavimo sutartį su keliomis įmonėmis ir yra numatęs preliminarų kiekį. „Numatyto kiekio tikrai neturėsiu. Kaip bus? Nežinau! Niekada dar nebuvo tekę su tuo susidurti“, – nuogąstavimų neslėpė sėklininkystės ūkio savininkas.

 Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Mickevičius paantrino, kad šie metai kiekvienai kultūrai nebuvo palankūs, tačiau į kaitrą labiausiai reagavo žirniai ir pupos. Ūkininkai prikūlė apie 2 t/ha žirnių. Ankstesniais metais prikuldavo 3,5–5 t/ha. Biržų rajone pupų pasėliai – tragiški. Ant vieno stiebo subrandino po vieną dvi ankštis. Kažin ar sėklos atsipirks. „Kiekvieni metai – skirtingi, tad vienais metais viena kultūra labiau pasiteisina, kitais – kita. Pupos – geras priešsėlis žieminiams kviečiams. Tačiau jau kelerius metus nebeauginu pupų dėl didelio kenkėjų skaičiaus“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo T. Mickevičius. Jis šiais metais pasėjo tik 4 ha žirnių, nes per vėlai sumąstė įsigyti sėklos. Šiemetės žirnių supirkimo kainos sumenkusios. Už toną mokama apie 220 Eur/t, ankstesniais metais ji siekdavo 250–270 Eur/t.

„Baisuoklių“ kategorija

 Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas neslėpė, kad pupų derlius ir jų rodikliai bus prasti. Pastebima, kad yra „išsižiojusių“ ankščių. Pupos gauna saulės spindulių ir tamsėja. Beje, jos yra stipriai pažeistos kenkėjų, su kuriais šią vasarą buvo sudėtinga susidoroti, net augalų apsaugos priemonės negelbėjo.

Hofmanas augino apie 15 ha žirnių ir apie 20 ha pupų. Minėtoms kultūroms išankstinių pardavimo sutarčių jis nebuvo sudaręs ir tokios praktikos netaiko, nes pupos – ypač jautrios augimo sąlygoms, o žirnių nuėmimas neretai būna komplikuotas. „Nors pupos ir žirniai duoda daug naudos dirvožemiui, jie pasižymi savotiškais auginimo ypatumais. Šias kultūras sėkmingai pavyksta išauginti tuomet, kai „susitari“ su gamta. Tačiau to dažniausiai neįmanoma padaryti“, – pastebėjo ūkininkas.

To paties rajono ūkininkas Benas Elzbergas – tik už išankstinius sandorius. Savo pasirinkimą jis grindžia paprastai. Pasak pašnekovo, vieną medalio pusę lemia sandėlis, paruoštas grūdams. Jei metai geri ir derlius gausus, visi grūdai į sandėlį netelpa. Kita medalio pusė – trąšos, pesticidai, insekticidai, reikalaujantys didelių išlaidų. Tad išlaidos padengiamos būtent išankstinėmis sutartimis. Taip išskaidoma finansinė rizika, derlius parduodamas 4 kartus per metus.

„Bendrame šeimos ūkyje drauge su tėvu pasėjau 100 ha pupų. Suskaičiavau, kad iš hektaro galime prikulti po 3 t pupų. Tad, joms sudygus, iš karto pardaviau 150 t būsimo derliaus“, – ūkio valdymo strategiją pristatė ūkininkas. Jis pupas nuėmė savaitgalį, tačiau optimizmu netryško. Derlius – „stulbinantis“, mano, kad pasieks vos 2 t/ha. Ankstesniais metais pavykdavo prikulti 3,5–4,7 t/ha. Pašnekovas liūdnai pajuokavo, kad šiemetės pupos bus priskirtos „baisuoklių“ kategorijai – bus pašarinės. Šį rezultatą jis įžvelgė prieš du mėnesius.

Nuimti pupas Benas Elzbergas pradėjo praėjusį savaitgalį ir optimizmu netryško

Ūkininkai – atsargesni

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas atviravo, kad prasčiausia situacija – Vidurio Lietuvoje. Kai kuriuose Kėdainių, Pasvalio rajonų ūkiuose pupos net neužmezgė ankščių, laukai – tragiški. Yra tokių plotų, kuriuose net nėra ką kulti. Pupų nuėmimas prasidėjo praėjusią savaitę, todėl derlius neprognozuojamas. Žirnių derlius – prastas, iš hektaro prikulta apie 3 t.

„2017 metais, kai kaitra išdžiovino ir nudegino pasėlius, ūkininkai neįvykdė išankstinių grūdų pardavimo sutarčių. Jiems buvo skirtos baudos, priskaičiuoti delspinigiai. Nuo tada jie tapo atsargesni. Dalis supirkėjų – taip pat. Jie į sutartis įrašo, kad žemdirbys įsipareigoja parduoti ne daugiau negu trečdalį planuojamo išauginti derliaus kiekio. COVID-19 liga pristabdė avansų mokėjimą, tad išankstinės sutartys pasirašomos labai apgalvotai“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino I. Jankauskas. Jis pridūrė, kad vienas jų asociacijos narys, nukentėjęs nuo force majeure aplinkybių, iki šiol bylinėjasi teismuose.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja Roma Semaškienė aiškino, kad augalams pakenkė ne tik sausra, grėsmę derliui kėlė ir kenkėjai. „Kenkėjai – amžinas klausimas. Aukšta temperatūra itin palanki jiems plisti. Tad ūkininkai, naudoję insekticidus, turėjo atsižvelgi į tai, kuo purškė pasėlius, kiek kartų purškė ir kuriuo paros metu. Tam, kad efektyvumas būtų geriausias, reikėjo atsižvelgti į vyraujančią temperatūrą“, – patarė mokslininkė.

Autorės ir Beno ELZBERGO nuotraukos

  Jolita ŽURAUSKIENĖ ŪP korespondentė 2021-08-17

 

pupos, ankštiniai augalai, žirniai, Saulius Daniulis