Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Ant krizės aukuro – paukštininkystės sektorius

2022/09/11


Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) skambina pavojaus varpais ir su paskutine viltimi kreipiasi į Vyriausybę. Nejau ši Vyriausybė pasiryžtų visą sektorių paaukoti ant energetinės krizės aukuro? Tiek paukščių, tiek kiaušinių ūkius paliekant už finansinės paramos borto, šiandien verslas savo ateities prognozuoti negali.

Nacionalinės svarbos sritis

Lietuvos paukštininkystės asociacija, Gytis Kauzonas, Darius Gudačiauskas, Kaišiadorių paukštynas LPA direktorius Gytis Kauzonas.

„Tai nacionalinės svarbos ir saugumo klausimas. Geopolitiniame kontekste Lietuva gali netekti galimybės savarankiškai apsirūpinti paukštiena. Be valstybės įsikišimo ir skubios paramos nacionalinės svarbos verslo sektorius gali nesulaukti kitų metų“, – tvirtina LPA direktorius Gytis Kauzonas.

Paukštininkystę priskirti nacionalinės svarbos sričiai nėra perdėta tiek ekonominiu, tiek kitais požiūriais. Metinė kiaušinių produkcija siekia 880 mln., paukštienos – per 120 tūkst. t. Kiekvienas šalies gyventojas per metus suvalgo apie 36 kg paukštienos – po kiaulienos jos suvartojama daugiausia (iš viso per metus kiekvienas suvartojame apie 90 kg mėsos ir jos produktų, per pandemiją – iki 94 kg).

Sektoriuje dirba apie 3 tūkst. darbuotojų, per metus jiems išmokama per 57 mln. Eur darbo užmokesčio, į valstybės biudžetą sumokama 20 mln. Eur mokesčių. LPA akcentuoja, kad paukštininkystėje sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia, o pėdsakas aplinkai žemės ūkyje – vienas mažiausių. Produkcijos kilogramui tenkantis anglies dioksido kiekis keletą kartų mažesnis, palyginti su mėsine ar pienine galvijininkyste, kiaulininkyste.

Įspeisti į kampą

paukstynas LPA tarybos narys Darius Gudačiauskas.

Paukštininkai šiandien įspeisti į kampą – susidūrę su iššūkiu, kokio istorijoje dar nėra buvę. Dešimt kartų pabrangusios dujos, triskart išaugusios sąskaitos už elektrą varo į neviltį. Šis sektorius imliausias energetikai. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius, LPA tarybos narys Darius Gudačiauskas pateikia konkrečius skaičius ir artimiausią prognozę. 2020 gruodį jo vadovaujami paukštynai už gamtines dujas sumokėjo 383 tūkst. Eur, o ateinantį gruodį pagal užfiksuotas kainas ši suma veikiausiai pasieks 4 mln. Eur. Elektros sąnaudos vasarą, liepos mėnesį, anksčiau atsieidavo 361tūkst. Eur, o praėjusią liepą – 855 tūkst. Eur.

„Tokio dydžio kaštų perkelti ant vartotojų neįmanoma, pačiam ūkiui rasti resursų nėra iš ko“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia D. Gudačiauskas, primindamas, kad sektorius finansiškai išsekintas per koronaviruso pandemijos krizę. Dėl to teko uždaryti Kaišiadorių paukštyno skerdyklą. Dabar gi, pasak paukštynų vadovo, nėra kur trauktis:. „Už mūsų nugaros – 50 mln. broilerių, nieko negalime uždaryti. Nupirkti tėvai, kai kurie tik auga. Kiekvieną savaitę inkubuojame po 900 tūkst. kiaušinių. Negalime sustoti. Negalėdami sustabdyti auginimo negalime sustabdyti ir perdirbimo. Esame tokiame kampe, kokiame nesame buvę.“

Grandinėje – pusšimtis ūkių

Individualios įmonės „Petkus“ vadovas Sigitas Petkevičius.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sudaro uždarą gamybos grandinę su daugiau nei pusšimčiu ūkių. Į šią grandinę integruoti ūkiai iš paukštynų perka vienadienius viščiukus bei pašarus, o užaugintus broilerius parduoda tos pačios grandinės skerdyklai. Į šią grandinę integruotos Kaišiadorių rajone veikiančios individualios įmonės „Petkus“ vadovas Sigitas Petkevičius pastebi, kad toks glaudus bendradarbiavimas partneriams naudingas, abi pusės žino vieni kitų savikainą, prireikus netektys gali būti amortizuotos. Ūkininkas S. Petkevičius vienu metu augina apie 200 tūkst. broilerių, per metus užaugina jų apie 1,5 mln., svorio išraiška susidaro beveik 4 tūkst. t.

Matydama dešimteriopą gam-tinių dujų brangimą įmonė imasi veiksmų – investuoja į šildymą propano-butano dujomis. Investicijos nemažos: vienam objektui reikia apie 50 tūkst. Eur, o tokių objektų viso keturi. Įgyvendinus šį sumanymą ir perėjus prie vietos gamintojo dujų mišinio, išgyventi pavyktų. Tikisi valstybės paramos, dalinio investicijų kompensavimo, tačiau kol kas džiuginančio atsakymo nesulaukia. S. Petkevičius svarsto: jei valstybė paukštininkams neišties pagalbos rankos, rudenį teks stabdyti gamybą, 15–18 žmonių išleisti priverstinių atostogų. Per COVID-19 pandemiją įmonei už priverstines prastovas valstybė mokėjo kompensacijas, o kaip bus dabar – visiška nežinia.

Spąstuose ir kiaušinių gamintojai

LPA tarybos narys Dmitrijus Bušnevas.

Spąstuose atsidūrę ir kiaušinių gamintojai. LPA prognozuoja, kad dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai, prekybos tinklų spaudimo pereiti prie ant kraiko laikomų vištų auginimo gamyba per ateinančius 5 metus gali susitraukti iki 40 proc. Kiaušinių gavybos įmonės UAB „Lit Egg“ direktorius Dmitrijus Bušnevas siūlo pasvarstyti, kiek racionalu Lietuvoje sumažinti gamybą. Rinka nebus tuščia, ją užpildys kiaušiniai iš Lenkijos ar Ukrainos, tačiau kol jie atvežami ir pasiekia vartotoją, produktas būna dviejų savaičių senumo. O vietos įmonių kiaušiniai prekybos centruose atsiduria jau kitą dieną.

LPA tarybos narys Algirdas Valančius.

Tradicinės industrijos atstovams liepta pakeisti dedeklių laikymo tipą, tik nepasakyta, iš kokių pinigų tai padaryti. Pandeminiais metais kiaušinių gamintojai, kaip ir kiti, patyrė daug nuostolių – jie negali išjungti elektros ir, uždarę duris, laukti geresnių laikų. Dabar gi kiaušinių gamyba negali pretenduoti į investicinę paramą, mat negali parodyti gerų finansinės veiklos rodiklių. Pasak UAB „Groward Group“ vykdančiojo direktoriaus Algirdo Valančiaus, norint pereiti prie „laimingų vištų“ auginimo, vienai dedeklei reikia apie 25 Eur investicijų. Lietuvoje yra apie 3 mln. dedeklių, taigi, iš viso iki 2025 m., kai įsigalioja prekybos tinklų įsipareigojimas pardavinėti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius, reikalingas apie 60 mln. Eur paramos krepšelis. Diskusijos tuo klausimu Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) kol kas nesėkmingos.

Žemės ūkio strategijoje nemato savęs

LPA piktinasi: paukštininkystės sektorius žemės ūkyje remiamas mažiausiai, per paskutinius metus jam skirta tik apie 10 mln. Eur paramos.

O Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane paukštininkystės sektoriui išvis nenumatyta lėšų. ŽŪM priekaištaujama dėl sprendimo paukštininkystės neįtraukti į ekoschemas, kurios garantuotų pastovų ūkininkų rėmimą už aukščiausių gyvūnų gerovės ir paukštienos kokybės produktų kriterijų atitikimą.

Tiesa, asociacijos atstovai dar turi vilties žiburėlį, kad gali būti numatytos nuolatinės paramos priemonės už kokybišką produkciją, nacionalinės kokybės standartus atitinkančią produkciją. LPA įvardijo tokį poreikį: už broilerius – 9 ct/kg, už kiaušinį – 0,9 ct. Mėsinei paukštininkystei išsilaikyti sunkmečiu reikalingas valstybės mastu palyginti nedidelis paramos krepšelis – 3 mln. Eur per metus.

Anot D. Gudačiausko, Lietuva pakankamai turtinga valstybė, kad pati galėtų nuspręsti, kokių industrijų jai reikia, o ne dangstytis europiniais teisės aktais. „Kalbame ne apie ES, o apie Lietuvos žemės ūkio strategiją, tiksliau, jos subalansuotos nebuvimą“, – tvirtina jis, pridurdamas, kad dėl paramos būtinumo paukštininkystei ŽŪM specialistai tarpusavyje pritaria, o jei būtų politinės valios, atsirastų ir pinigų.

 

Autorės nuotraukos

2022.09.11

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos paukštininkystės asociacija, Gytis Kauzonas, Darius Gudačiauskas, Kaišiadorių paukštynas

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...