Apsauga nuo gyvūnų: eurai ne žemdirbiams

Kiekviena šalies savivaldybė vykdo Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą (SAARSP). Pagal šią programą žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai gali įsigyti prevencinių priemonių ir taip sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą. Prevencinėmis priemonėmis gali būti želdinių apdorojimas repelentais, sklypų aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, apsaugų jauniems medeliams įsigijimas ir uždėjimas, bebrų užtvankų ardymo darbai. „Ūkininko patarėjas“ išsiaiškino, kad programos lėšų liūto dalis tenka ne žemdirbiams, o Valstybinių miškų urėdijos padaliniams.

Daržovių augintojai pasyvūs

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, tik vienas kitas daržovių augintojas atkreipė dėmesį į šią galimybę – pasinaudoti savivaldybių programomis – ir ja pasinaudojo. „Laukinių gyvūnų daroma žala priklauso nuo einamais metais auginamų kultūrų, laukų vietos. Atskirais metais ūkyje ji gali svyruoti nuo minimalios iki vidutinės, išimtiniais atvejais – didelės. Augintojai nukenčia ne tik nuo medžiojamų gyvūnų, bet ir nuo gervių“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo LDAA vadovė.

Lemiamas mokestis už gyvūnų išteklius

Anot Aplinkos ministerijos specialistės Virginijos Kalesinskienės, įplaukų sumas į SAARSP lemia sumokamas mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą: kuo daugiau sumokama mokesčio, tuo daugiau įplaukų gaunama į programą. Pažymėtina, kad nuo 2020 metų dvigubai padidinus mokesčio tarifus šio mokesčio įplaukos į programą taip pat padidėjo. „Įskaitomo mokesčio į programą dalį (proporciją) nustato Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Į SAARSP nuo 2019 metų įskaitoma 50 proc. visų sumokamų mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“, – konstatavo V. Kalesinskienė. Jos teigimu, SAARSP lėšos, gautos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, yra tikslinės ir naudojamos tik SAARSP įstatyme nustatytoms priemonėms finansuoti. Daugeliu atvejų jos išnaudojamos maksimaliai, tačiau tai priklauso ir nuo konkrečios savivaldybės.

Lėšų trūksta

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gedimino Vaičionio teigimu, asociacija neturi duomenų, kodėl skiriasi savivaldybių numatomos lėšos šiai SAARSP programai. Tam būtų reikalinga savivaldybių apklausa. Panaši apklausa buvo daryta tik 2017 metais. „Galiu tik pasakyti, kad lėšų programose savivaldybėms drastiškai trūksta. Mūsų žiniomis, savivaldybės visiškai panaudoja surinktas lėšas ir jų trūksta. Ypač trūksta lėšų toms savivaldybėms, kurių teritorijose laukiniai medžiojamieji gyvūnai padaro didelių nuostolių (lėšų nepakanka net kompensacijoms)“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

Aktyviausi – uogų augintojai

SAARSP ypač domėjosi Lietuvos uogų augintojų asociacija. Jos vadovas Tautvydas Gurskas informavo, kad dar šį pavasarį Savivaldybių asociacijai ir per ją visoms savivaldybėms buvo pateiktas asociacijos prašymas su išsamia šios programos naudojimo analize, siekiant, kad šios programos finansavimas visose savivaldybėse būtų suvienodintas ir paraiškos finansuojamos 100 proc. „Po šio rašto ir pateiktos analizės kai kurios savivaldybės pasitaisė savo SAARSP naudojimo aprašus pareiškėjų naudai, nors buvo ir piktų atsiliepimų“, – stebisi T. Gurskas.

Uogų augintojų vadovas išskiria Vilkaviškio, Druskininkų savivaldybes, kurios padeda nukentėjusiesiems nuo medžiojamųjų gyvūnų žalos ir 100 proc. kompensuoja apsaugos priemones. Didžioji dalis savivaldybių kompensuoja tik dalines išlaidas. „Dauguma savivaldybių, pavyzdžiui, kompensuoja 1 000 Eur/ha tvoros, kai pačiam ūkininkui tai kainuoja 3 000 Eur/ha“, – piktinasi uogų augintojų atstovas. Būtent uogynų aptvėrimas tvoromis ir yra aktualiausias uogininkams, nes medžiojamieji gyvūnai nugraužia vaiskrūmius, sunaikina sodinukus, kanopomis suplėšo agrodangą, sugadina laistymo įrangą. Anot T. Gursko, medžiotojai, kompensuodami padarytą žalą, dažniausiai siūlo paimti žvėrienos ir nesikreipti į savivaldybes, tačiau ūkininkams reikalinga reali pagalba.

Parama nevienoda

Tauragės savivaldybėje numatytas finansinės paramos prevencinėms priemonėms diegti dydis siekia iki 50 proc. nuo pareiškėjo prašomos paramos sumos, Alytaus – 60 proc. juridiniams ir 80 proc. fiziniams asmenims, Panevėžio – 50 proc. juridiniams ir 75 proc. fiziniams, Mažeikių – 90 proc.

Išanalizavęs SAARSP naudojimą 2020 metais Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas pastebėjo, kad didelė dalis skiriamų lėšų atitenka miškų savininkams ir naudotojams, daugiausia – Valstybinių miškų urėdijos padaliniams. Vos keliose savivaldybėse – Raseinių, Vilkaviškio, Varėnos – didesnis paramos skyrimas pastebimas privatiems asmenims. Dažniausia parama – repelentų įsigijimas – valstybinėms miškų urėdijoms kompensuojamas Kaišiadorių (15 960 Eur), Tauragės (21 000 Eur), Šiaulių rajono (40 245 Eur), Kėdainių (30 000 Eur), Pasvalio (15 877 Eur), Radviliškio (24 000 Eur) savivaldybėse. T. Gursko teigimu, Valstybinių miškų urėdija miškams apsaugoti turi ir kitų finansavimo šaltinių, gauna dotacijas. Jų viešai prieinamos finansinės ataskaitos rodo kasmet uždirbamą pelną: 2018 metais – 57,3 mln. Eur bendrojo pelno, 2019 metais – 55,9 mln., 2020 metais – 42,5 mln.

Finansuojamos priemonės

SAARSP numato, kad būtų įgyvendinamos šios priemonės, kurioms finansuoti naudojamos lėšos, surinktos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą: repelentų pirkimas; želdinių ir žėlinių apdorojimo repelentais darbai; aptvėrimo tvoromis, apsauginėmis juostomis darbai ir šiems darbams atlikti reikalingų medžiagų pirkimas; medelių individualių apsaugos priemonių pirkimas ir jų įrengimas; laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančių želdinių (miškinės kriaušės ir miškinės obelys) pirkimas ir įveisimas; stumbrų natūralias mitybos sąlygas gerinančių augalų (avižos, dobilai, žieminiai kviečiai, rapsai, vikiai, žirniai ir kiti pupiniai augalai, išskyrus augalus, įrašytus į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą) pasėlių sistemos, skirtos stumbrams atitraukti nuo žalos darymo žemės ūkio pasėliams, įveisimas ir (ar) priežiūra; specialieji miško kirtimai, kurių tikslas – papildomas elninių žvėrių maitinimas žiemą; papildomo elninių žvėrių šėrimo miško kirtimo atliekomis darbai; miško aikščių šienavimas, kuriuo siekiama miško aikštes išlaikyti patraukliomis elninių žvėrių mitybos vietomis, ir nupjautos augalijos krovimas į krūvas; laižomosios druskos pirkimas ir laižyklų įrengimas; bebraviečių ardymo darbai; kartografinės ir kitos medžiagos, reikalingos pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti, pirkimas; medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams daromos žalos prevencijos priemonių įsigijimas ir įrengimas (specialios tvoros, elektriniai piemenys ir pan.).

Asta ŠUKIENĖ

ŪP korespondentė 

Autorės ir Tautvydo GURSKO nuotraukos