Ar permainos reanimuos melioraciją?

Šiemetės stichinės liūtys galutinai atskleidė, kokia sunykusi Lietuvos dirvožemių sausinimo sistema. Suirusiais drenažo vamzdžiais, krūmais apžėlusiais melioracijos grioviais tūkstančiai kubinių metrų vandens iš laukų negalėjo nutekėti į upes. Ūkininkams grasinant valdžiai bylomis teismuose dėl dešimtmečius neprižiūrėto valstybės turto (melioracijos įrenginių), valdančioji koalicija svarsto apie vienkartinį 20 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą už naujas statybas sklypuose ar esamų įrenginių rekonstrukciją. Iš surinktų mokesčių tikimasi sukaupti lėšų melioracijos įrenginiams prižiūrėti, kol jie galutinai iki 2020 m. pabaigos bus perduoti tiesioginiams naudotojams, kaip numato XVII Vyriausybės programa. Ar dėl tokių priemonių laukai taps sausesni? Gal tik padaugės rūpesčių žemės mokesčių tarifus nustatančioms savivaldybėms?

Mokykimės iš olandų „Melioracijos fondą daug paprasčiau sudaryti, atskaičiavus dalį nuomininkų sumokamų žemės mokesčių. Mažiau biurokratizmo. Be to, vien užuomina apie naujas rinkliavas iškart atbaido žmones“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas. Pasak J. Račo, Lietuvos melioratorių profesinė organizacija glaudžiai bendrauja su kolegomis iš Vakarų Europos, todėl puikiai žino, kaip ten tvarkomi melioracijos įrenginiai. „Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Vokietijoje visi hidrotechnikos statinių naudotojai nemurmėdami moka į melioracijos fondus. Vokietijoje – daugiau nei 200 Eur/ha, Olandijoje – apie 250 Eur/ha, Anglijoje – 75 svarus sterlingų/ha. Tulpių ir vėjo malūnų krašto gyventojams olandams ypač svarbu reguliuoti vandens srautus, pylimais, užtvankomis, dambomis apsisaugoti nuo potvynių, nes 50 proc. Nyderlandų teritorijos – žemiau jūros lygio. Mūsų melioratoriai siūlo nustatyti tik iki 10 Eur/ha tarifą melioracijos fondui sudaryti. 65 proc. Lietuvos melioracijos sistemų sugriuvusios, valstybė nuo 2012 m. neskiria lėšų melio­racijai, gelbsti vien europiniai pinigai. O jų reikia nemažai, norint rekonstruoti melioracijos sistemas, kurių vertė – 2 mlrd. Eur“, – tikino J. Račas.

Pavojinga privatizuoti Melioracijos įmonių asociacija net girdėti nenori Vyriausybės sumanymo atiduoti žemių nuomininkams melioracijos įrenginius (teisingiau, jų liekanas). „Reikia keisti tų statinių valstybinės nuosavybės pobūdį, o ne privatizuoti! Žemės savininkas privalo rūpintis jo sklype esančia melioracijos įranga, sugedusią skubiai remontuoti, kad nepadarytų žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtai. O kam turėtų priklausyti vandens pralaidos? Kelininkai juokiasi: net Lietuvoje keliai ir viadukai neprivatizuoti, tai kodėl valdžia nori atsikratyti polderių (nusausintų pakrančių), magistralinių melioracijos griovių? Pabandykite užtvankas privatizuoti – juk labai pavojinga!“ – aiškino Melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas.

Nediskutavo ir neapklausė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad rajonų tarybos įgudusios administruoti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl savivaldybėms nebus didelio vargo surinkti ir tą 20 proc. priedą melioracijos fondui. „Bet apie tai mūsų asociacijos nariai dar nediskutavo, savivaldybių administracijų neapklausėme“, – patikslino R. Žakaitienė, mananti, kad toks papildomas mokestis melioracijos įrenginiams, esantiems nuomininkų ar savininkų sklypuose, išlaikyti – reikalingas. Net ir valdančiosios koalicijos nariai nesutaria dėl Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Andriejaus Stančiko siūlomų Žemės įstatymo pataisų. Juo labiau kad KRK vadovas mini abstrakčius įrenginius ir statinius, o Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis tik žada, kad už jų statybas ir rekonstrukciją surinkti mokesčiai atiteks melioracijai.

Ar užteks parako? „Kalbama, kad per trejus metus melioracijos reikmėms iš nekilnojamojo turto naudotojų būtų surinkta apie 60 mln. eurų. Kaip? Pasigendu konkretumo. Melioracijos įrenginiai vis dėlto yra valstybės turtas. Jeigu jį ketinama perleisti naudotojams, tai iš pradžių būtina inventorizuoti. Kiekvieną daiktą (namą, automobilį) naujieji savininkai juk nori gauti tvarkingą, veikiantį. Duok, Dieve, kad užtektų valios ir ryžto sutvarkyti šią apleistą sritį“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo KRK narys „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda.

Tiesioginė ir rimta investicija Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ironizavo, kad tas 20 proc. priedas tiek pat padės melioracijai kaip numirėliui žvakė ar kompresas. „Reikalinga tiesioginė ir rimta investicija į valstybės turtą. 50 mln. eurų, kurių reikalaujame, padėtų šiek tiek prakrapštyti žemėmis, šiukšlėmis užneštas drenažo žiotis, praplatinti magistralinius melioracijos griovius. Visiška utopija perduoti įrenginius naudotojams. Latviai bandė, nieko nepešė, atsisakė tokio ketinimo. Tai būtų tas pat kaip išdalyti atkarpomis magistralinius kelius, geležinkelius ir įsakyti kiekvienam savininkui jais rūpintis savo nuožiūra. Kiltų chaosas. Melioracijos įrenginiai būtų prižiūrimi atmestinai. Melioracijos sistema negali būti išskaidyta“, – „Ūkininko patarėjui“ pareiškė J. Sviderskis.

Stogams – kitos lėšos Žemės ūkio bendrovių asociacijos nuomone, magistraliniai grioviai vandeniui išleisti ir kiti hidrotechniniai statiniai, sutramdyti upeliai turi priklausyti valstybei. „Jiems tvarkyti būtinas lėšas reikėtų surinkti pertvarkant dabartinę žemės mokesčio metodiką. Ministras Bronius Markauskas tai pradeda suprasti. Mokesčio dydis turėtų priklausyti nuo žemės našumo balo. Iš žemės surinktus mokesčius reikėtų išleisti dirvožemiui tvarkyti: sausinti, gerinti. Negalima už tas lėšas mokyklų stogų dengti, nors tai irgi labai svarbi, taip pat nuskriausta kaimo infrastruktūros dalis. Melioracijos fondą turėtų administruoti pačios savivaldybės – kas geriau už jas išmano rajonų reikalus? Trūkstamas lėšas rajonams turėti skirti Vyriausybė, pasirinkusi referencinius metus“, – svarstė Žemės ūkio bendrovių asociacijos administracijos vadovas.

Ėmėsi ekonomistai Anot žemės ūkio ministro B. Markausko, dar tik svarstoma, kad žemės nuomos mokesčio priedas galėtų būti melioracijos įrenginių finansavimo šaltinis. „Žemės ūkio ministerijai užsakius, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, remdamasis užsienio patirtimi, kuria metodiką, pagal kurią melioracijos statiniai būtų racionaliau valdomi, pertvarkoma jų finansavimo tvarka ir peržiūrimi valstybės teisiniai santykiai su melioracijos įrenginių naudotojais. Vyriausybė neatsisako įsipareigojimo melioracijos sistemas iki kadencijos pabaigos perduoti žemių savininkams ir savivaldybėms. Tačiau, žinoma, magistralinių melioracijos griovių, užtvankų nereikėtų parduoti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ministras.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas