Ar planai skraidinti į Taivaną maistą neliks tik popieriuje?

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Taivano kolega, žemės ūkio tarybos ministru Chi-chung Chen, sutarė sukurti dvišalio dialogo mechanizmą, skirtą bendradarbiauti žemės ūkio srityje, prekybai ir investicijoms stiprinti. Šiais metais planuojama ir verslo misija į Taivaną. Pasak ministro, dabar Lietuvai labai aktualu gauti leidimus į šią valstybę eksportuoti jautieną, paukštieną, kiaulieną, taip pat pieno, žuvies, kiaušinių produktus. Tačiau ūkininkai ir perdirbėjai, atrodo, nelabai tiki lietuviškų maisto produktų eksporto į Taivaną sėkme.

Daugiau parduoti nesitiki

 „Mes jau beveik šešerius metus esame Taivano rinkoje. Mums nereikalingi jokie nauji leidimai, nes juos jau seniai turime ir eksportuojame savo produkciją. Netikime, kad galėtume eksportuoti dar daugiau. Taivano rinka, palyginti su kitomis Azijos šalimis, yra nedidelė – apie 22 mln. vartotojų. Abejoju, ar ten galėtume parduoti daugiau pieno produktų. Juk Taivano rinka staiga nepadidės, tarkim, tris kartus, – viskam yra ribos, kiek parduodame, tiek ir parduosime“, – neslepia savo skepticizmo dėl didesnių eksporto galimybių į Taivaną Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Daug ką keičia karas Ukrainoje 

Dideliu optimizmu apie eksportą į šią tolimą Azijos šalį netrykšta ir kooperatyvo „Agroaves Group“, kurio pagrindinis verslas – broilerių auginimas, valdybos pirmininkas Jonas Jagminas. „Šiandien tai visai neaktualus klausimas, dabar reikia galvoti, kaip pamaitinti Lietuvos žmones ir tūkstančius karo pabėgėlių iš Ukrainos. Eksportas į Taivaną – labai gerai, bet jis labai toli. Tokia verslo misija šiuo metu visiškai nereikalinga, – mano J. Jagminas. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose jau kalbėjau, kad patys taivaniečiai galėtų atvažiuoti pas mus ir čia investuoti. Pastatytų čia  paukščių skerdyklą, mes duotume jiems ir projektą, ir viską, ko tik reikėtų. Maloniai sutiktume ir visokeriopai padėtume.“

Verslininko nuomone, šiandien eksporto į Taivaną klausimas – ne pirmos svarbos dalykas. „Pažiūrėkime, kokie pabėgėlių srautai plūsta iš Ukrainos, – sako J. Jagminas. – Per dvi savaites savo šalį paliko apie pustrečio milijono ukrainiečių, o į Lietuvą jų atvyko tūkstančiai ir neaišku, kada šie tempai sumažės. Karas lieka karu, o pavalgyti visiems reikės.“

Vežti neužšaldytą – misija neįmanoma

Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos nario, „KG Group“ AB Vilniaus paukštynas generalinio direktoriaus Dariaus Gudačiausko teigimu, mėsinės paukštienos specifika yra tokia, kad ją užšaldant, vertė rinkose iškart nukrinta apie 30 proc. Nuvežti į Taivaną didelį kiekį neužšaldytos paukštienos – misija neįmanoma.

„Vežti ten užšaldytą, tikintis, kad kažkam parduosi? Tokia sėkme labai abejoju. Netgi sakyčiau, jog tai yra utopinė idėja. Kai kurias paukštienos dalis, kurios populiarios pietryčių Azijoje, pavyzdžiui, paukščių pėdas, kurių čia, Europoje ir aplinkinėse šalyse, niekas nevalgo, gal ir būtų tikslinga eksportuoti.

Taivanas – palyginti labai maža šalis,  didžiuliu mūsų produkcijos kiekiu jos neužversi. Todėl sakyčiau, kad tas eksportas, į kurį dabar dedama tiek daug energijos, niekaip neišspręs šiandieninių Lietuvos mėsinės paukštininkystės problemų“, – įsitikinęs paukštyno vadovas.

Pirma reikia įveikti krizę 

Pasak D. Gudačiausko, jeigu ministerija imtųsi kompleksinių sprendimų, viena priemonė būtų įgyvendinama šalia kitos, rezultatas tikriausiai būtų kitoks. Tačiau kol kas paukštyno vadovas tokių pastangų neįžiūri.

„Jeigu tai yra pagrindinis „arkliukas“, kuris mums, paukščių augintojams ir perdirbėjams, siūlomas kaip alternatyva problemoms, kurias sukuria nevaldomai plūstantis dempinguotas importas iš Lenkijos, auganti pašarų kaina, tai tuomet tokia pagalba niekaip neišspręs problemų. Raginčiau ministeriją išklausyti paukštininkystės sektoriaus atstovų nuomonės ir susėdus kartu sukurti planą, ką galime padaryti šioje ūkio šakoje, kad ta krizinė situacija būtų įveikta.“

Tik laiko klausimas

UAB „Biovela holding“ generalinio direktoriaus Virginijaus Kantausko požiūris į eksportą Taivanui – nuosaikesnis. Pasak jo, bet kurioje rinkoje, kuri atsiveria, eksportas prasideda – didesnis ar mažesnis, bet vyksta. Nebūna taip, kad atidarius naują rinką, iš karto išsispręs visi klausimai. Kiekvienoje įmonėje, nesvarbu, ar tai būtų mėsos, pieno, ar paukštienos krypties, iš esmės yra dirbama, kad kuo daugiau produkcijos būtų galima eksportuoti.

„Manau, kad tik laiko klausimas, kada atsivers Taivano rinka ir joje bus pradėta  prekiauti normaliai, visu pajėgumu. Ir neturi jokios reikšmės, ar toje rinkoje yra 2 ar 3 mln. gyventojų, jeigu tik palanki kaina ir yra prekių poreikis, ji visada būna sėkminga. Yra valstybių, kurios mažesnės už Taivaną, pavyzdžiui, 10 mln. gyventojų, ir į jas išvežamas nemažas produktų kiekis. „Biovelos“ gaminiai eksportuojami į daugiau nei 50 šalių. Iš esmės esame įsilieję į visas rinkas, kurios yra atidarytos (gauti leidimai). Atidžiai stebime kainas, kurios vieno ar kito sezono metu gali skirtis, tad kur geriau, ten ir vežame. Dirbame su visomis Europos, Azijos ir Afrikos šalimis, į kurias leidžiama eksportuoti mėsos gaminius.“

Pasigenda žemės ūkio ministro

„Pirmiausia siūlyčiau mūsų ministrui pačiam sau atsakyti į klausimą: „Ar jis yra mūsų kaimo žmonių žemės ūkio ministras?“ Kai jis pradėjo eiti pareigas, aš visų klausiau: „Ar mes turėsime žemės ūkio ministrą?“ Praėjo daugiau nei metai ir galiu atsakyti: „Lietuvos kaimas neturi žemės ūkio ministro.“ Kodėl? Atsakymas labai paprastas – kaip jis gali susitarti su Taivanu, jeigu nesugeba susišnekėti su mūsų ūkininkais?

Sakau griežtai ir man tikrai nėra smagu apie tai kalbėti, bet, deja, taip yra. Galėčiau vardyti ir vardyti jo darbo trūkumus. Pavyzdžiui, kiek prašėme susirūpinti  melioracija, kad jos visiškai nesužlugdytume, tačiau niekas neišspręsta. O kur dar tie nelaimingi upelių vingiavimai, akmenų vertimai. Štai Kupiškio ar Panevėžio rajone iš Molėtų rajono veža akmenis, kelmus ir verčia į melioracijos griovius. Vadinasi, yra pinigų, tik reikia noro juos protingai panaudoti, o  ne užsiminėti nesąmonėmis.Nežinau, iš kur atsirado tokie interesai, kodėl kai kurios firmos, staiga buvo pamalonintos piniginėmis lėšomis, kurias buvo galima panaudoti kur kas protingiau ir efektyviau“ , – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Jeigu bus ką parduoti

Anot vicepirmininko, prekyba su užsienio partneriais visada yra gerai, tačiau tai daryti reikia viską gerai apgalvojus ir pasvėrus, o ne tarsi šokant nuogam į dilgėles.

„Visai neseniai dvi dienas kalbėjausi su Briuselio valdininkais ir Europos Sąjungos (ES) šalių atstovais apie tai, kad jeigu ir toliau taip nevykusiai mums bus vadovaujama iš ES, mūsų Lietuvos valdininkai nebeturi kitokio varianto, kaip tik linktelėti lyg musulmonai iki žemės ir šaukti: „Briuselis taip rekomendavo. Negalvokite kitaip, juk Briuselis taip liepė daryti!“

Jeigu turėtume, Taivanui ką parduoti, tai kodėl gi ne, bet, manau, atėjo toks laikas, kai pirmiausia produktais turime aprūpinti savo žmones, – sako Z. Aleksandravčius.– ES šalims užteks maisto, bet kitam pasauliui, taip pat ir Taivanui, tikrai neliks. Arba liks tik tiek, kad vežti tūkstančius kilometrų  tikrai neapsimokės.“

 

 

2022.03.28

ŪP korespondentas – Stasys BIELSKIS

Susijusios temos – skaitykite: Taivanas; „KG Group“