Ar vietoje gėlių augintumėte bulves?

Turbūt žinote, kaip Europoje atsirado bulvės, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo virtuvės. Pirmiausia pabandyta paragauti kaip kokią morką. Neskani. Paskui ėmė sodinti darželiuose kaip gėles. Vėl blogai – trumpai žydi, žiedai nėra kvapnūs. Pabandė virti, kepti ir galų gale pasisekė. Be to, dar visai neseniai didžiausia medicininio spirito dalis buvo išgaunama iš bulvių.

Dėl karo Ukrainoje Europą ir pasaulį gali ištikti badas. Todėl šįkart pašnekovų klausėme, ar neverta būtų šį pavasarį ne gėles, o bulves dekoratyvinėse pievelėse sodinti? Beje, per Antrąjį pasaulinį karą taip darė Londono gyventojai.

Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA: „Man atrodo, kad ir gėlės, ir bulvės turi būti. Bet kad vietoje gėlių didinti maisto atsargas, tai manau, kad ne... Ruoštis reikia, tai darome visapusiškai, bet vis tiek gyvenimas turi tęstis ir reikia gyventi su tuo pavojumi, kuris yra realus, o gėlės irgi turi žydėti.

Nepaisant visko, mes, savivaldybės darbuotojai, planuojame šį pavasarį mieste ir kaimuose vėl sodinti gėles viešosiose erdvėse. Šiemet švęsime Marijampolės miesto jubiliejų, tai turi būti gražu. O karui reikia ruoštis kitomis priemonėmis. Jeigu kiltų karinis konfliktas, žmonės, matyt, nespėtų tų bulvių nukasti. Aš ne ekspertas, man sunku patarti, kaip žmonėms būtų ekonomiškai geriausia.“

Kelmės r. Kražių bendruomenės pirmininkė Lina MIKALAJŪNAITĖ: „Nors gyvenu miestelyje, visko užsiauginu – ir morkų, ir burokėlių, ir bulvių. Nemanau, kad šį pavasarį jų sodinsiu daugiau. Bendruoju požiūriu, apskritai ateina tokia mada, kad miestiečiai, turintys nedidelį sodelį, jame užsiaugina svogūnų, bulvių ir salotų. Manau, kad gėlių irgi reikia, bet jau laikas, kai ir bul- vių reikės daugiau pasisodinti.

Dabar madinga gėlyne komponuoti morkas, kadangi jų lapai gražūs. Aš irgi visus prieskoninius augalus auginu tarp gėlių. Manau, kad ne tik dėl karo ar bado verta savų daržovių užsiauginti. Tai galėtų būti įprotis, tradicija, kuri turėtų sugrįžti į mūsų gyvenimą. Visa tai būtų užauginta ekologiškai. Galima ir balkone užsiauginti pomidorų bei svogūnų. Jau daugelis pradeda tai daryti.“

Kauno miesto gyventoja Virginija PETERAITIENĖ: „Kai pasensta braškės, kurios kitais metais nebetiks derliui, kad nereikėtų kasinėti, blusinėti, toje vietoje dedu bulves, užberiu kompostu, o jau rudenį grėbliuku kasu šviežias bulves. Lieka kompostas, toje vietoje kitais metais būna tikrai derlingos lysvės, o šalia, pievelėje, ir gėlės žydi. Juk yra patariama, kad lysves reikia daryti kuo mažesnes. Daugelis mano kaimynų bulves sodina ant pievos ir užkloja šiaudais. Jei vasara nėra sausa ir pakanka drėgmės, derlius būna gražus. Jei pernelyg sausa, galima ir komposto ant viršaus užpilti.

Auginant tokiu būdu nereikia nė pievelės velėnos kasti. Jeigu sklypas didesnis, viskam žemės užtenka, kam tas gėles naikinti. Man toks variantas – vietoje gėlių auginti bulves – nepriimtinas. Reikia visko – ir grožio, ir naudos. Būtina viską suderinti.“

Jurbarko miesto gyventoja Laura KANČIAUSKIENĖ: „Visiškai negalvoju, kaip bus rudenį. Dabar visi visko pertekę, sotūs. Aš, gyvendama mieste, viename are bulvių neprisisodinsiu. Jas dar reikia tręšti. Kaimo žmonėms tikrai ne problema, užsiaugins tų bulvių. Uošviai kaime augina bulves ir mums duoda. Nors ir nedaug jų sodina, dėl savęs, bet užtenka ir miestuose gyvenantiems vaikams bei anūkams.

Tie, kurie siūlo vietoje gėlių auginti bulves, labai jau toli mąsto. Trąšos, aišku, kad pabrangusios, bet nemažai sodiečių jų turi anksčiau prisipirkę. Mėšlas būtų pati geriausia trąša, tik tuos gyvulius mažai kas belaiko.“

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas MACIU­LEVIČIUS: „Aš visiškai sutikčiau su tuo, kad žmonės, kurie turi žemės ūkio paskirties žemės, turėtų maksimaliai auginti ir daržoves, ir grūdus. Ypač grūdines kultūras, nes pažiūrėkime, kokios bus maisto produktų kainos, juk šiandien už pašarinių kviečių toną jau moka 330 Eur ir prognozuojama, kad iki rudens bus daugiau nei 400 Eur. Belieka įsivaizduoti, kiek tada kainuos kilogramas kiaulienos ar vištienos, kai tokiais kosminių kainų pašarais reikės juos šerti.

Kitas dalykas dėl sutrūkinėjusių grandinių – kur gausime kukurūzų, dabar populiarių sojų? Ar pavyks sklandžiai jų atsivežti iš kitų šalių? Žinau, kad kiaulių augintojai jas atsiveždavo iš Rusijos per Kaliningradą. Ar spėsime taip greitai surasti naujus tiekėjus? Aš jau seniai raginu Žemės ūkio ministeriją atkreipti dėmesį į mūsų pačių ankštines kultūras. Iš žirnių ir pupų galima gauti visai neblogą sojų pakaitalą. Mūsų mokslininkai yra ištyrę, kad juos gyvuliai ir virškina gerai, ir rezultatas geras. Yra tokia galimybė, bet ji taip ir lieka šnekų lygyje.

Tiems, kurie sodyboje turi nemažai žemės, bet augina tik gėles, galėčiau tik tiek patarti: jeigu neturite, kur pinigų dėti, tada laukite rudens ir maisto produktų nusipirksite brangiau. O jeigu gyvenate prasčiau, tada nedvejodamas sakau: užsiauginkite patys. Bet dėl bulvių ir daržovių dar nebus didelės tragedijos, didžiausias galvos skausmas yra grūdai ir mėsa. Tikiuosi, kad bulvių kaina nepakils iki kosminių aukštumų. Užsiauginti patiems būtų labai racionalus sprendimas, bet nenoriu teigti, kad suarkite gėlynus ir sodinkite bulves. Nematau didelių paskatų labai subrangti daržovėms, nebent būtų didelė sausra ir atsirastų nepriteklius. Kad ir saikingai tręšiant brangiomis trąšomis, daržovių kaina pakils, bet nebus tokio lygio, kaip produktų iš grūdų ir mėsos.

Rekomenduočiau užsiauginti žąselę ir vištelę iš savo maisto atliekų, o gal net ir avelę. Kuo daugiau turėsime patys, tuo mažiau priklausysime nuo kitų ir tuo mažiau kentės piniginė. Manau, kad ir tie, kurie turi 10 arų, gali nesunkiai užsiauginti būrelį žąsų. Ir tai būtų tikrai logiška.“

ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS