Artėja didysis varlianešio metas

Common-Frog-04-cropPirmoji pavasario šiluma tampa stimulu varliagyvių migracijoms. Jų kelionė iš žiemojimo vietų į nerštavietes gali būti labai pavojinga, ypač tada, kai gyvūnams reikia kirsti kelius. Varlės keliauja tradiciniais keliais, tad kasmet tam tikrose vietose jų būna daugiausia. Tokiose vietose ant kelių žūsta didžiausias skaičius varliagyvių.
Pirmieji bandymai įrengti varliagyvių apsaugines tvoreles buvo vykdyti prieš ketvirtį amžiaus Kaišiadorių rajone. Vėliau tokias apsaugos priemones ėmė diegti saugomų teritorijų direkcijos.
Kaip pasakojo Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė, pirmoji užtvara varlėms kelyje 160 (Telšiai – Laukuva) ties Stervo gamtiniu rezervatu įrengta iš pynučių 2000 metais. Po poros metų pynučių užtvara peraugo žolėm, sutręšo, tad tvoreles pradėta rengti iš presuoto popieriaus. 2008 m. Automobilių kelių direkcija atsiliepė į Varnių regioninio parko direkcijos prašymą ir įrengė tinklo tvorą gyvūnams apsaugoti, o žemesnę – migruojančių varliagyvių apsaugai. Jos gana efektyvios, tačiau daugiau problemų keliančiose vietose parko direkcija laikinai pastato ir savo užtvaras.
Šiemet planuojamas naujas gelžbetoninis įrenginys (gulsčias lovys), kuris įmontuojamas į kelio pakraštį ir pralaidas po asfalto danga. Šie darbai vykdomi kartu su Automobilių kelių direkcija.
Be žmogaus pagalbos nė viena užtvara neveikia. Visas varles, įkritusias į gaudymo duobutes, reikia surinkti ir nunešti į vandens telkinius. Varliagyvių migracija trunka pirmuosius du pavasario mėnesius, tad šiuo metu vykdomos aktyvios apsaugos priemonės gali išsaugoti labai daug vertingų gyvūnų.
Varnių regioninio parko direkcija visiems turėtų tapti pavyzdžiu saugant varliagyvius jų neršto metu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
2014-03-14