Ateities vizija ar realybė – Lietuvos kaimas be kiaulių?

AB „Kiaulių veislininkystė“ direktorius dr. Vilius Rekštys.

„Lietuvos žemės ūkio verslas integruotas į pasaulio rinką. Tai ir privalumas, ir su rizika susiję dalykai“, – ŪP teigė AB „Kiaulių veislininkystė“ direktorius dr. Vilius Rekštys, anksčiau vadovavęs dabar jau reorganizuotai Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kalbėdamas apie žemiškus, tačiau strategiškai svarbius šalies kiaulių ūkio ir viso agrarinio sektoriaus dalykus.

Permainų laikotarpis

Praėjusį savaitgalį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Joje aukso medaliu apdovanotas AB „Kiaulių veislininkystė“ pagamintas produktas – kiaulienos dešrelės. Neseniai Algirdiškyje (Panevėžio r.) vykusi veislinių gyvūnų paroda taip pat buvo sėkminga bendrovei – minėti jos užmegzti tarptautiniai ryšiai, diegiant bendrus projektus, teikiant paslaugas ir konsultacijas besivystančių šalių gyvulininkystės sektoriams.

Parodų organizatoriai šmaikštavo, jog iš šalies kiaulininkystės egzistencinės dramos, susijusios su afrikiniu kiaulių maru (AKM), problemų sprendimo ir ateities kelių paieškos galėtų pasimokyti ir medikai bei politikai, kasdien susiduriantys su žmonijai iškilusia COVID-19 grėsme.

Šiųmečių parodų Algirdiškyje ir „Žalgirio“ arenoje forumuose kalbėta apie tai, jog šalies agrarinė ekonomika atsidūrusi ties permainų slenksčiu. Į eksporto rinkas orientuota augalininkystė, sulaukusi rekordinio derliaus, patiria kitų šalių eksportuotojų mažinamas supirkimo kainas, muša pavojaus varpais, ragina grūdus panaudoti vidaus rinkoje – kiaulių, galvijų pašarams, sukuriant didesnę pridedamąją vertę. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas garsiai kalba, jog augalininkystė perspektyvi tik esant tvariai gyvulininkystei. Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininko, ŽŪB „Gražionių bekonas“ (Radviliškio r.) direktoriaus Edmundo Adomavičiaus nuomone, kiaulininkystė – perspektyvus verslas, tačiau valstybės užmojis išmokomis skatinti kaimo žmones, kad šie neaugintų kiaulių, yra trumparegiškas. Pasak
E. Adomavičiaus, šalies ūkiuose per metus užauginama daugiau nei 63 tūkst. t kiaulienos, vienam gyventojui tenka po 22 kg, nors tas pats statistinis gyventojas per metus suvalgo 44 kg kiaulienos. Vadinasi, pusė šalyje suvartojamos kiaulie-
nos – įvežtinė.

Vakarų Europos šalyse net juokaujama, jog Lietuvos vartotojai – „sanitarai“, suvalgo prasčiausią Europos Sąjungoje (ES) kiaulieną. Lietuvos ūkininkų sąjunga, pasak jos vadovo Jono Talmanto, nepalaikė ir nepalaiko politikos, nukreiptos prieš smulkiuosius kiaulių augintojus. Kas ragino išstumti iš kiaulininkystės smulkiuosius augintojus, dabar agituoja už veislininkystės įmonių sunaikinimą.

„Didžiąją šalies kiaulių ūkio dalį sudaro stambių kompanijų valdomi kompleksai, – pastebėjo V. Rekštys, – būtent didieji ūkiai diktuoja rinkos tendencijas, produkcijos ir paslaugų kainas. Mėsos perdirbimo įmonės nemažai žaliavos įsiveža iš Danijos, Vokietijos, Lenkijos, kitų šalių. Tai irgi turi įtakos Lietuvos kiaulių ūkio vystymosi tendencijoms.“

Kiaulių ūkiams – linų likimas?

Vartotojai pastebi, kad prekybos centrų lentynose daugėja kiaulienos, kurios pakuočių etiketėse nurodoma žaliavos kilmė, liudijanti, jog tai įvežtinis produktas. Mėsos perdirbimo įmonėse iš įvežtinės žaliavos pagamintos dešros, vyniotiniai tampa lietuviškais gaminiais. Taip traktuoti leidžia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuo 2018 m. „prisijungusi“ Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2015 m. šalyje laikytos 714 157 kiaulės, 2016 m. – 687 822, 2017 m. – 663 915, 2018 m. – 611 931, 2019 m. – 572 015, 2020 m. – 550 835. Mažėjo ir kiaulių laikytojų skaičius. Padidėjo tik vidutinė kiaulių banda. Daugiausia kiaulių yra registruota Pakruojo (220 200), Radviliškio (37 870) ir Jurbarko (34 280) rajonų savivaldybėse. Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Lietuvoje yra registruota 550 835 kiaulės, o kiaulių laikytojų skaičius siekia 13 158. Nuo 2015 m. iki šių metų šalies ūkiuose sumažėjo 163 322 kiaulėmis. Per penkerius metus vidutinis kiaulių bandos dydis ūgtelėjo 55,9 proc. – nuo 27,6 (2014 m.) iki 43 kiaulių (2020 m.).

Pasak ilgamečio „Dainių“ žemės ūkio bendrovės (Jurbarko r.) vadovo Kasparo Jurevičiaus, kiaulininkystės verslas pastaraisiais metais tapo ekonomiškai neatsiperkantis, tačiau dėl to nereikėtų kaltinti tik AKM. Apie 1990 m. šalyje auginta 3 mln. kiaulių. Pastaraisiais metais prekybos tinkluose kiauliena brangsta, augintojams kaina sumažėjo 30 proc. „Jeigu nebus sustiprinta rinkos priežiūra, šalies kiaulininkystės ūkių laukia lietuviškų linų likimas“, – įsitikinę sektoriaus autoritetai E. Adomavičius ir K. Jurevičius.

„Lietuvos žemės ūkis šalies vartotojus gali aprūpinti kiauliena, jautiena, grūdų produktais, – pastebėjo V. Rekštys, – tačiau vartotojų, ūkininkų ir valstybės interesai dažnai eina lygiagrečiai, nesusikerta.“

Verslo nišos

AB „Kiaulių veislininkystė“ vadovas teigia, jog šiandien vartotojas dažniausiai ieško ne kokybiško, žinomos kilmės produkto, o pigaus ir patraukliai pateikiamo. Statistika liudija, jog ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse gyvulininkystės ūkiai stambėja, kooperuojasi. Naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu ES šalių žemės ūkyje prioritetas bus teikiamas žaliajai ekonomikai. Stambūs, prekiniai kiaulių ūkiai susidurs su aplinkosaugos iššūkiais. Ar savo nišą atras nedideli, neretai ekstensyvios gamybos kiaulių ūkiai? Žemės ūkio parodos, forumuose keliami klausimai liudija, jog ateities vartotojui rūpės maisto produkto kilmės atsekamumas. Pavyzdžiui, kokia gyvulio genetika, kaip jis buvo auginamas, prižiūrimas, šeriamas.

Danijoje, Vokietijoje, kitose Vakarų šalyse kiaulių augintojai dalyvauja veislininkystės kontrolės sistemoje, rūpinasi kiaulių vertinimu, atranka, eksterjeru. Kontroliuojama gyvulio genetika, paisoma produktyvumo gerinimo sistemos, darbų tęstinumo. Pasak V. Rekščio, danų ūkininkai Senajame žemyne garsėja kiaulių veisimo ir auginimo tradicijomis, šį verslą perkeldami ir į kitas šalis, ypač į besivystančias. Po 1918 m. vasario 16-osios Lietuva skatino kiaulių ūkio vystymąsi, eksportavo kiaulieną į Vakarų Europos šalis. Pagrindą tuomet sudarė nedideli šeimos ūkiai, kuriems šiandien galima būtų pritaikyti žaliosios ekonomikos apibrėžimą.

„Mažiems kiaulių ūkiams būtų galima imtis trumposios maisto grandinės modelio arba vystyti ekologinę gamybą, – svarstė AB „Kiaulių veislininkystė“ vadovas V. Rekštys, – pasinaudoti tokiu verslo modeliu ūkininkams skiriamos ES ir valstybės paramos lėšos. Veisline medžiaga aprūpinti, suteikti pagalbą auginant ir ruošiant realizacijai kiaules tarnauja mūsų bendrovė.“

Veislininkystės strategija

Šalies agrariniame sektoriuje, vadovaujantis ES ir pasaulio šalių praktika, labai atsakingai sekama auginamų ūkinių gyvūnų kilmė, veislė, produktyvumo ir eksterjero savybės. Pieno veislės galvijais rūpinasi UAB „Pieno tyrimai“ sudėtyje esanti „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, kiaulėmis – AB „Kiaulių veislininkystė“. Pagrindiniai jos tikslai – kontroliuoti veislines kiaules, nustatyti gyvulio raumeningumą, įvertinti veislines kiaules, kuilius, paršavedes, tvarkyti veislininkystės apskaitą, nustatyti mėsos kokybę.

Ši veikla susijusi su skirtingų kiaulių veislių ir jų derinių produktyvumo savybių rodiklių kaupimu, įvertinimu, analize. Tai apima kokybišką kiaulių produktyvumo apskaitos, kontrolės, genotipinio ir fenotipinio įvertinimo paslaugų teikimą veislinių kiaulių augintojams, kontrolinio penėjimo metodu paršavedžių ir kuilių įvertinimo vykdymą, kitų žemės ūkio paslaugų teikimą, vykdant komercinę veiklą, ir siekimą gauti kuo didesnes pajamas bei pelną.

Teigiant, jog veislinė kiaulininkystė šalyje yra prioritetinė žemės ūkio šaka, AB „Kiaulių veislininkystė“ teikia kiaulių produktyvumo apskaitos ir kontrolės paslaugas, vykdo veislinių kiaulių registraciją ir identifikavimą, kilmės ir produktyvumo duomenų surinkimą, kaupimą, analizavimą veislininkystės informacinėse sistemose, kiaulių mėsingumo įvertinimą, ženklinimą, nustato penėjimosi ir mėsinių savybių, skerdenos ir mėsos kokybės vertę.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

 

Autoriaus nuotrauka

2020-10-14