Ateitis jau prasidėjo. Į technikos kiemą prašosi išmanieji sprendimai

Europos žaliasis kursas žemės ūkyje pareikalaus didelių pokyčių. Reikės ūkininkauti tvariai, padedant atsikurti biologinei įvairovei, produkciją auginti seikėjant mažiau chemijos, mažinant iškastinio kuro naudojimą. Tačiau ar įmanoma su mažiau laimėti daugiau? Su problema dirbantys ekspertai sako, kad įmanoma.

Netikrumas tirpsta kalbantis

Pasitelkdami išmaniuosius įrenginius ir kompiuterius ūkininkai dvi dienas rinkosi į virtualią konferenciją taikliu pavadinimu „Tikslioji žemdirbystė – ateities ūkių kursas!“, kurią su partneriais surengė bendrovė „DOJUS agro“.

Žemdirbių bendruomenėje dėl Europos žaliojo kurso strategijų daug abejonių ir nepasitikėjimo, net priešiško nusiteikimo. Žmonės pasigenda patikinimo, kad iš ūkininkavimo veiklos ir toliau galės išmaitinti savo šeimą. Trūksta paaiškinimų, kas konkrečiai jiems keisis ir kaip planuoti veiklą. Konferencija suteikė daug naujausios informacijos apie žemės ūkio politiką, ekonomikos ir finansų rinkų tendencijas, traktorių bei kombainų inovacijas. Renginio dalyviai net virtualiai apsilankė „John Deere“ kombainų gamykloje Vokietijoje, kurioje dirba per 1 tūkst. darbuotojų, o pagal individualius poreikius gaminami kombainai komplektuojami pagal 16 tūkst. įvairių konstrukcijos derinių.

Su kiekvienu pranešimu ir kiekvienu atsakytu klausimu aiškėjo, kaip ūkiai turėtų keistis ir kaip jiems galėtų padėti išmanieji sprendimai, tirpo netikrumas.

Nereikia bijoti

Forume ne kartą nuskambėjo mintis, kad pokyčių, naujų iššūkių ir technologijų nereikia bijoti. Kalbėdama apie iššūkius įgyvendinant Europos žaliąjį kursą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė pažymėjo, kad svarbu dalyvauti procesuose. Į žemės ūkį ateina kokybinis virsmas, kurį lydės atitinkamas finansavimas, užtikrinantis deramą ūkininkų bei jų šeimų gyvenimą. Europos Komisijos pasiūlymuose dėl 2021–2027 metų bendrosios žemės ūkio politikos numatyta ne mažiau kaip 40 proc. viso biudžeto skirti veiksmams klimato kaitos srityje. Galimybių daug, dabar kiekviena šalis turi tvarkingai ir tiksliai sudėlioti finansavimo mechanizmą.

Prof. A. Miceikienė pripažino, kad gyvename sudėtingais laikais, tačiau drąsino, jog pokyčių nereikia bijoti. „Patiriame ne tik ekonominių, bet ir vertybinių krizių, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis. Gyvename pasimetimo epochoje. Tačiau to nereikia bijoti, ypač jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip naują optimizmo šaltinį, kaip būdą keistis ne tik pasauliui aplink mus, bet ir mūsų svajonėms, įspūdžiams ir svarbiausia – mūsų reakcijoms“, – teigė ji.

Technologijos tvariam modeliui

Lietuvoje jau yra ūkių, kurie laikosi tvarios veiklos principų. Pažangiausi žemės ūkio technikos gamintojai siūlo tam reikalingus sprendimus. „Turime visus sprendimus“, – teigė „John Deere“ tarptautinių pardavimų vadovas Centrinėms Europos šalims bei Turkijai Maksim Zaitsev, pristatydamas korporacijos tvarios ir tikslios žemdirbystės strategiją.

Didžiausio pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojo išmaniųjų sprendimų paketas leidžia taupyti laiką ir degalus, sėklas, trąšas ir pesticidus, tausoja ir dirvožemį, apsaugo nuo taršos gruntinius vandenis. Svarbiausia žinutė ūkininkui – išliejus mažiau prakaito galima daugiau uždirbti.

Gamintojo atstovas įvardijo penkias „John Deere“ technologijas, kurios padeda sukurti tvaraus ūkio modelį. Vienos suteikia galimybę valdyti ūkio duomenis (informacinis įrankis – „Operacijų centras“), kitos – automatiškai vairuoti („AutoTrac“), trečios – tiksliai sėti („ExtactEmerge“) ar purkšti kintama norma („Extact-Apply“), preciziškai įvertinti nuimamą derlių („CombineAdvisor“).

Įdomu, kad „John Deere“ iki šiol yra vienintelis pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojas, turintis nuosavą palydovų tinklą, kuris pradėtas kurti dar 1997 metais. Nuotolinės sistemos techniką valdo neįtikėtinu 2,5 cm tikslumu. Pirmosios pasyvaus valdymo mašinos Lietuvą pasiekė 2009 metais.

Orientuota į žaliąjį kursą

Žemės ūkio technika tampa vis žalesnė, tausojanti aplinką. Tai prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus, pradėjus gaminti mažiau taršius variklius. Pagrįsdamas kokybinį pokytį „DOJUS agro“ produktų vadovas Mantas Liepuonius nurodė nuostabą keliančius skaičius – palyginti su 1996 metais, „John Deere“ traktorių variklių kietųjų dalelių išmetimas sumažėjo 190 proc., o azoto oksidų dujų – 180 proc.

Beje, tikėtina, kad po kelerių metų rinkai gali būti pasiūlytas ir traktorius, kuriam visai nereikės degalų. Kaip atskleidė M. Zaitsev, „John Deere“ jau sukūrė elektrinį traktorių. Kol kas techniniai parametrai riboti, su įkrautu akumuliatoriumi traktorius gali dirbti tik valandą, taigi galvosūkių dar yra.

Modernus traktorius yra daugiau nei švarus variklis. Tai ir taršos mažinimo įrankis, nes integruotos ryšio sistemos leidžia lengvai keistis duomenimis ir juos dokumentuoti, valdyti. Dar vienas privalumas – dirvožemis tausojamas ne tik taikant agronomines priemones, bet ir dėl to, kad mažiau suslegiamas jo paviršius, nesiformuoja armens padas.

Kuo plačiau paskirstomas mašinos svoris, tuo mažesnis slėgis tenka kvadratiniam centimetrui. Šiuo atžvilgiu nepranokstama vikšrų važiuoklė, kuri reikalinga, kai tenka dirbti šlapias dirvas. M. Liepuonius pateikia palyginimą: viengubų plačių ratų atraminis plotas yra 1,9 kv. m, dviejų vikšrų važiuoklės – 3,8 kv. m, o keturių vikšrų važiuoklės – 4,6 kv. m. Padangų ir vikšrinių juostų gamintojo „Camso“ duomenimis, atlikus palyginamąjį trejų metų lauko bandymą su ratiniais ir vikšriniais traktoriais paaiškėjo, kad dirbant žemę vikšrinėmis mašinomis derlius padidėjo apie 7 proc., o drėgnais metais – iki 11 proc., mažiau suslėgta dirva, išlaikyta jos struktūra.

„John Deere“ sukūrė naująjį „Brix“ traktorių, kuris savo savybėmis gerokai pranoksta „brolius“ su keturių vikšrų važiuokle. Galinga mašina (nuo 357 AG iki 458 AG) kvadratinį centimetrą slegia vos 0,44 kg jėga.

Tapti išmanesniems įmanoma

„DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas yra tas žmogus, kuris jau aštuntus metus Lietuvos ūkininkams padeda diegti išmaniąsias sistemas ir kalba apie jas su užsidegimu, jomis tiki. Sunku nepatikėti pamėginus kartu įvertinti patiriamas sąnaudas ir planuojamas pajamas iš teorinio žieminių kviečių lauko, nes įdiegtos inovacijas atsiperka – sutaupo 10–15 proc. sąnaudų, atitinkama dalimi didėja ūkininko pelnas.

Pasak E. Navicko, išmaniau galima dirbti ir su senesnėmis ar kitų gamintojų mašinomis. Svarbu mobilusis internetas. Pirmasis žingsnis būtų „Operacijų centre“ (MyJohnDeere.com) susikurti paskyrą. Universali ūkio skaitmenizavimo sistema, kuri yra nemokama ir, beje, su vartotojais „kalbasi“ lietuviškai, leidžia įtraukti laukus ir kitą ūkio veiklai valdyti reikalingą informaciją, keistis duomenimis. Vyresnio amžiaus žemdirbiams, kuriems nuotolinės sistemos atrodo pernelyg sudėtingos, projektų vadovas rekomenduoja į pagalbą pasitelkti vaikus ar anūkus.

Būtinybė ūkyje

Renginyje dalyvavęs Kėdainių rajono ūkininkas Dainius Šlaustas teigė tikįs, kad išmaniosios technologijos ūkyje – ne mada, o būtinybė. Savarankišką ūkį jis įkūrė prieš 18 metų, nors ūkininkavimo patirtis yra senesnė, nes ūkininkavo ir tėvukas. D. Šlaustas užsiima gyvulininkyste, 150 ha plote augina runkelius, sėja apie 600 ha javų.

Prisimindamas savo kelią į išmanesnį ūkininkavimą vyras pasakojo, kad pirmąjį traktorių su automatinio vairavimo sistema įsigijo prieš dešimtmetį. Sprendimą paskatino noras runkelius sėti lygiomis vagomis. Ta kryptimi eina toliau. Automatinio vairavimo sistemą papildė kombaino derlingumo įranga, „John Deere“ „Operacijų centras“. Į šią paslaugą dėmesį atkreipė gal prieš šešetą metų lankydamasis Olandijoje. „Pasidarė įdomu, esu imlus naujovėms“, – patirtimi dalijosi ūkininkas. Jis neslėpė, jog buvo iššūkių, prireikė laiko ir operatorių skatinimo, kad pradėtų naudotis sistema, lauke pildytų duomenis. Klaidelių pasitaiko ir dabar, tačiau jau sukaupta vertinga ūkio duomenų bazė, kurią ūkininkas žiemos vakarais analizuoja.

Prieš trejus metus D. Šlaustas pradėjo tręšti kintama norma pagal tręšimo žemėlapius, nors šią inovaciją gali taikyti dar ne visuose laukuose, ne visur spėjo atlikti dirvožemio tyrimus. Rezultatas buvo toks, kokio nė pats nesitikėjo. „Pirmaisiais metais buvo baimės, nes standartiškai reikėjo 60 t, o pagal kintamos tręšimo normos žemėlapį – 30 t, bet derlius nenukentėjo, buvo stabilus“, – pasakojo jis. Ūkininkui pakanka įsijungti savo mobilųjį telefoną ir iškart mato „Operacijų centro“ pranešimus, kokie darbai ir kaip atlikti.

Lygindamas šiandienos galimybes su tuo, kas buvo prieš 30 metų, stebisi ir „DOJUS agro“ Žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovas Rytis Riškus. Anot jo, žemės ūkis vystosi septynmyliais žingsniais, taikomos technologijos kone prilygsta NASA technologijoms, o „John Deere“ sistemos šiandien užima 80 proc. viso automatinio vairavimo mašinų parko.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

UAB „DOJUS agro“  nuotraukos

2021-02-23