Aukcionierių plaktukas virš žuvų aukciono

Jau kuris laikas ne tik uostamiestyje, bet ir sostinėje svarstoma sunki Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono būklė. Prieš 13 metų įsteigtas aukcionas turėjo padėti žvejams pelningai parduoti laimikį, aprūpinti lietuvius šviežiomis Baltijos jūros menkėmis, strimelėmis ir kitomis vertingomis žuvimis, bet dabar dažniausiai kalbama apie uždarosios akcinės bendrovės, kurios 100 proc. akcijų turi valstybė, vargus, o aukciono vadovybė siūlo žvejams kiniškomis gaudyklėmis graibyti menkaverčius invazinius grundalus, nes juos mielai pirktų bulgarai ir kaimynai latviai. Ateinantį trečiadienį Vyriausybė svarstys aukciono vienintelės akcininkės Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą didinti įmonės įstatinį kapitalą, kad bendrovė būtų apsaugota nuo bankroto. „Ūkininko patarėjas“ paprašė žuvininkų ir politikų pasidalyti mintimis apie aukciono ateitį, galimą restruktūrizaciją, privatizaciją, įmonėje susipynusius viešuosius ir privačius interesus, kuriuos turėtų nutraukti teisėsaugininkai.

Patinė padėtis „Aukciono paskirtis labai svarbi – supirkti ir tiekti į vidaus rinką žuvis. Įmonė būtų paklausi, nes lietuviai dažniausiai priversti pirkti importines iš pradžių sušaldytas, vėliau atšildytas žuvis, o aukcionas galėtų pasiūlyti pirkėjams šviežią mūsų žvejų laimikį ir perdirbtą produkciją. Mažai kas Lietuvoje tuo verčiasi“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos pirmininkas Algirdas Aušra. Tačiau, anot žuvininkystės verslo specialisto, aukcionas – „be kojų“, patekęs į patinę padėtį. „Neužtenka pastatyti įmonę. Ji turi gauti tiek paramos, kiek reikia sėkmingai veikti. Ne tik pinigų, bet ir specialistų. O dabar pagrindinė ir vienintelė akcininkė – Žemės ūkio ministerija – duoda tiek, kad aukciono gyvybė vos rusena, o niekas kitas iš šalies investuoti ir pataisyti įmonės reikalų negali. Valdininkų vaizduotė daugiau neaprėpia“, – tvirtino A. Aušra.

Biurokratų trumparegystės pasekmė Pats A. Aušra patyrė valdininkų nenuovokumo ar netgi piktavališkumo pasekmes. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, gavusi Europos Sąjungos finansinę paramą, 2003 m. įsigijo 2 mln. Lt kainavusį ledo generatorių, tačiau kai kurie žvejai pradėjo skųstis valdžiai, kad įrenginys per brangus, nekokybiškas, gamina sniegą, o ne ledą. Po daug metų trukusio bylinėjimosi maratono teismas 2013-aisiais atėmė ledo generatorių iš konfederacijos ir atidavė prižiūrėti Žuvininkystės produktų aukciono darbuotojams, kurie iš tolo kratėsi įrenginio. „Dabar jis „užkaltas“, nebeveikia. Važiuojame pirktis ledo į Latviją“, – apgailestavo A. Aušra. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos pirmininkas įsitikinęs, kad aukciono vadovybė ir ministerija turi ryžtis rimtoms permainoms. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui buvo galimybė patekti į Nyderlandų Karalystės informacinę sistemą – tereikėjo sumokėti olandams 10 tūkst. Eur už galimybę prisijungti. „Bet vienas iš plejados nuolat besikeitusių aukciono direktorių, Vaidutis Marcinkėnas, mokėjo tik dvi užsienio kalbas – be rusų dar lenkų. Todėl dabar lenkai perka mūsų žuvis ir veža į Prancūziją“, – sarkastiškai kalbėjo A. Aušra.

Gerais norais pragaras grįstas „Buvusios žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės proteguotas Klaipėdos žuvų aukcionas visiškai užbuksavo. Norai gal ir geri buvo – įmonė superka žuvis iš verslininkų ir aprūpina jomis mokyklas, kalėjimus, tai yra vadinamąsias pigaus kaloringo maisto organizacijas. Bet aukciono skolos išaugo iki 350 tūkst. eurų. Net mąstoma jį parduoti už vieną eurą. Dabar tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Generalinė prokuratūra privalo iškapstyti, kas kaltas!“ – „ŪP“ teigė asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ tarybos pirmininko pavaduotojas, asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius.

Kreipėsi į ES sukčių gaudytojus Tačiau, pasak L. Kerosieriaus, nei prokurorams, nei specialiesiems agentams ir valdininkams tai neįdomu. „Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, STT, FNTT vadovams rašėme apie galbūt neskaidrų UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pertvarkos projektą Nr. 3UOS-3-14-01-PR001, kurio vertė – maždaug 1,4 mln. eurų. Juk ši nuostolinga įmonė net neturėjo teisės dalyvauti europinių lėšų konkursuose! Mūsų laiškai dėl aukciono guli teisėsaugininkų stalčiuose. Prieš keletą dienų gavome atsakymą iš STT, kad tai ne jų veiklos sfera. Kovotojai su korupcija mums patarė eiti į teismą“, – piktindamasis pasakojo L. Kerosierius. Bet akvakultūrininkai ir žuvininkai visuomenininkai nenuleidžia rankų – kreipėsi į Europos Audito rūmus, Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), ES Komisijos pirmininką Jeaną Claude`ą Junckerą ir Europarlamento Peticijų komitetą. „Su šiomis ES įstaigomis susirašinėjame ir net buvome paprašyti papildomos medžiagos“, – Briuselį gyrė „Žuvininkų rūmų“ prezidentas L. Kerosierius.

Neturėjo tikro vadovo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos manymu, aukcioną nusmukdė dažna direktorių kaita. „Iki šiol įmonė neturėjo tikro vadovo. Atrodo, kad Klaipėda, Vakarų Lietuva neužsiaugina savų kadrų. Vienas (Mindaugas Kokoška – red. past.) net iš Kauno atklydo ir buvo paskirtas aukciono direktoriumi. Vadovavo įmonei ketverius metus (2010–2014-aisiais). To laikotarpio pasekmės karčios – nuo 2012 m. įmonė grimzta į skolas. Kurį laiką nelaimingajam aukcionui vadovavo... sportininkas, Lietuvos, Europos ir pasaulio savigynos imtynių čempionas bei prizininkas, palangiškis socialdemokratas Ernestas Doržinkevičius. (Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, kaip ir Lietuvos geležinkeliai, apskritai tapo socialdemokratų „darbo birža“ – red. past. ) Gal žuvininkystės inžinieriaus technologo diplomą turintis naujasis direktorius Vytautas Mockus bus tas ilgai lauktas tikrasis, rūpestingas įmonės šeimininkas?..“ – kalbėdamasis su „ŪP“ vylėsi A. Bargaila.

Skolų kupra atbaido investuotojus Anot A. Bargailos, aukcionas aprūpintas naujausiais įrenginiais – žuvų perdirbimo linijomis, šaldikliais. „Betrūksta, kad žvejai parūpintų žaliavos – žuvų. Tačiau ES pinigai, užuot atitekę Baltijos jūros žvejams, kišami į tvenkinių žuvininkystę, skiriami lašišoms perdirbti. Todėl ir plukdo mūsiškiai žuvis į Lenkiją pusvelčiui, menkių nematome ant Lietuvos prekystalių, nes beveik 80 proc. lietuvių žvejų sugautų menkių keliauja į Lenkijos perdirbimo gamyklas“, – niūriai apibendrino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas A. Bargaila. „Žvejai žinotų, kaip valdyti įmonę, tačiau ministerija juk neatiduos jos be didžiulės skolų kupros, dabar slegiančios aukcioną“, – realistiškai svarstė A. Bargaila.

Peržiūrėjo veiklos strategiją Per dviejų mėnesių „apmąstymų“ pertrauką aukcionas peržiūrėjo savo veiklos strategiją. Bendrovė nebevargs ieškodama naujų rinkų supirktoms ir atšaldytoms žuvims parduoti. „Norime labiau suartėti su žuvininkų bendruomene. Siūlysime paslaugas žvejams, žuvimis prekiaujančioms, jas perdirbančioms įmonėms kaip numato ES reglamentai. Atnaujiname ledo, kuris itin reikalingas šiai pramonės šakai, gamybos cechą“, – „ŪP“ pasakojo naujasis aukciono direktorius ichtiologas V. Mockus. Jį geru žodžiu mini Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė, nes V. Mockaus pastangomis universitete 2015 m. spalį atidarytas vienintelis Baltijos šalyse specializuotas ir šiuolaikiškas aukštosios mokyklos uždarų akvakultūros sistemų kompleksas veisti bei auginti žuvims, apmokyti žuvininkams. „Tiesa, Konkurencijos taryba mums kiek maišo kortas, kiša koją, nors aukcionas, kaip jau minėjau, tik suteiks paslaugas žvejams, bet jokiu būdu nebus koks nors valdžios proteguojamas varžovas kitoms Klaipėdos žuvų perdirbimo įmonėms“, – kaip kirviu nukirto V. Mockus. Jis tikina, kad nuo kovo 1 d., kaip numatyta, aukcionas vėl pradės veikti. „Be to, tada ir strimelių sezonas prasidės“, – pridūrė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius.

Padėtų išsilaikyti iki privatizavimo Žuvininkystę kuruojantis žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad kitą savaitę (trečiadienį) Vyriausybė turėtų svarstyti uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įstatinio kapitalo klausimą. „Žemės ūkio ministerija siūlo į bendrovę investuoti 199 tūkst. 837 Eur 80 euro centų. Šios lėšos būtų naudojamos daliai bendrovės įsiskolinimų padengti, atsiskaityti su darbuotojais ir įmonės veiklai palaikyti iki aukciono privatizavimo. Aukciono ateitis paaiškės po Vyriausybės pasitarimo“, – paaiškino viceministras.

Mažiau žuvų – nėra pajamų Pasak A. Bogdanovo, aukcionas 2004 m. įsteigtas padėti žvejams – turėjo būti žuvų pardavėjų ir pirkėjų tarpininkas (faktiškai bendrovė pradėjo veikti 2007-aisiais). Žvejybos įmonės 80 proc. Baltijos jūroje sugautų žuvų privalėjo parduoti per aukcioną, o bendrovė už tarpininkės paslaugas gaudavo pajamų. Įmonės gyvybingumas tiesiogiai priklausė nuo sugaunamų Baltijos žuvų kiekio. „Tačiau nuo 2013 m. į žvejų tinklus žuvų pradėjo patekti gerokai mažiau, todėl ėmė tirpti ir aukciono pajamos. O nuo 2015 m., panaikinus teisės aktų nuostatas, įpareigojančias daugumą sugautų Baltijos jūros menkių parduoti per aukcioną, ši veikla tapo tik simbolinė ir nevyksta, nes žvejams nenaudinga“, – pabrėžė viceministras A. Bogdanovas.

Valstybės interesai Viceministras priminė, kad, siekdama išsilaikyti, įmonė sudarė investicinį planą ES paramai gauti, įgyvendino žuvies pirminio perdirbimo cecho Klaipėdoje projektą. Tačiau, pasak A. Bogdanovo, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, kilo įvairių rinkodaros sunkumų, keitėsi bendrovės vadovai. Įmonė apmirė. „ŽŪM nuomone, jeigu Vyriausybė nenutars investuoti į bendrovę, ši, tikėtina, neišvengiamai bankrutuos, o bendrovės akcininkė valstybė neatgaus savo investicijų. Aukciono bankroto atveju privatizavimo procedūros negalimos“, – apibendrino žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas. P. S. Apie Vyriausybės nutarimą dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono įstatinio kapitalo didinimo „Ūkininko patarėjas“ informuos kitą savaitę.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys