Auksiniai kelio Kaunas–Prienai kilometrai

Apie žadamą rekonstruoti kelią Kaunas–Prienai, kuriuo kasdien važiuoja 11,5 tūkst. automobilių, kalbama nuo 2002 metų, tačiau šalia kelio gyvenantieji dviejų rajonų žmonės tik iš žiniasklaidos sužinojo, jog 19,5 km kelias vis dėlto bus tvarkomas ir kainuos apie 90 mln Eur. Iš savininkų numatyta išpirkti keliui platinti reikalingą žemę, atsiskaityti su nukeltų sodybų šeimininkais, įrengti žiedines sankryžas, apželdinti pakeles ir pan. Skaičiuojama, jog vienas kilometras kelio atsieis apie 5 mln. Eur. Įvertinus esamą ir būsimą infliaciją, tas skaičius dar gali augti. „Buvo auksinių šaukštų skandalas, dabar laukia auksinių kilometrų“, – šmaikštauja šalia kelio įmones turintieji verslininkai.

Kalboms – 20 metų

Pasak Seimo nario Andriaus Palionio, kelio Kaunas–Prienai projekto įgyvendinimui įtakos turėjo ir politikų kaita: nuo 2002 metų Susisiekimo ministerijai (SM) vadovavo Zenonas Balčytis (2001–2005), Petras Čėsna (2005–2006), Algirdas Butkevičius (2006–2008), Eligijus Masiulis (2008–2012), Rimantas Sinkevičius (2012–2016), Rokas Masiulis (2016–2018), Jaroslav Narkievič (2019–2020), Marius Skuodis (nuo 2020 m.). „Kai daug auklių – vaikas be galvos“, – liaudies išmintį primena A. Palionis.

„Finansavimą sustabdė 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, – tačiau projektas nebuvo padėtas į stalčių. SM užsakymu 2011 m. pavasarį buvo atlikta Poveikio aplinkai vertinimo studija, numatyti kelio tiesimo etapai.“

Proteguojamas brangus variantas?

„Prie kelio yra daug gyvenviečių, pavienių sodybų, žuvininkystės tvenkinių, vandenviečių, miškų, – pastebi kelio rekonstrukcijos eigą akylai stebintis Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčins- kas, – tą kelią daugiau kaip 80 kartų kerta arba su juo lygiagrečiai nutiesta daugybė įvairių inžinerinių komunikacijų, tarp jų – aukšto slėgio dujotiekis ir geležinkelio linija. Kai bus aiškios kelio techninio projekto detalės, informuosime gyventojus, – kalba parlamentaras A. Kupčinskas, – o kol nepadaryti namų darbai, negalime traukti „iš kepurės“ kelio rekonstrukcijos kainos.“ Vis tik Seimo nariui tenka priminti, kad dienraščio „Kauno diena“ 2021-08-31 straipsnyje „Tarp Prienų ir Kauno pagerės susisiekimas“  ministras M. Skuodis nurodo galimą 90 mln. Eur kainą.

„Su kelio Nr. 130 rekonstrukcija suinteresuotų penkių rajonų merais 2020 m. balandžio 17 d. Seimui pateikiau peticiją „Dėl kelio Kaunas – Prienai – Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu“, – kalba Seimo narys A. Kupčinskas, – tačiau SM neigiamą atsakymą motyvavo tuo, jog tada projektas būtų labai brangus ir darbai ilgai užtruktų.“ Peršasi išvada, kad tuometinei Vyriausybei 90 mln. Eur vertės kelias buvo per brangus, o dabartinei – ne. A. Kupčinsko atsakyme – dar vienas niuansas: jis minėjo „su kolegomis parengęs teisės aktą, pagal kurį valstybės finansuojamiems projektams, viršijantiems 1 mln. Eur, būtų privalu parengti ir pateikti kaštų naudos analizės vertinimą.“ Ar Seimo Ekonomikos komitetui būtinas minėtas teisės aktas, siekiant įvertinti kelio kaštų tikslingumą?

„Susisiekimo ministras žadėjo peržiūrėti regioninio kelio Kaunas–Prienai projektą ir įvertinti penkių žiedinių sankryžų tikslingumą, – ŪP tvirtina Seimo narys A. Kupčinskas, – dar anksti kalbėti ir apie kelio darbų kainą. Kol kas nėra parengtas techninis projektas, nepaskelbtas konkursas darbams atlikti.“ Pasak A. Kupčinsko, diskutuojant su Prienų rajono ir Birštono savivaldybės vadovais, visuomeninių organizacijų atstovais, iškilo naujų idėjų. Pavyzdžiui, rekonstruojant kelią siūloma lygiagrečiai nutiesti dviračių taką. Kauno rajonas visoje šalyje garsėja tokiomis inovacijomis. Dviratininkai iš Kauno per porą valandų neskubėdami lengvai pasiektų Birštono kurortą. Reikia paminėti, kad kelio rekonstrukcija buvo viena pagrindinių A. Kupčinsko 2020 metų rinkiminės kampanijos Prienų apygardoje temų.

„Seime turime tokią Kauno krašto ir Dzūkijos bičiulių grupę, – kalba Seimo narys A. Palionis, – dėl šio kelio praėjusią žiemą keletą kartų diskutavome su ministru M. Skuodžiu, projektuotojais, kelininkais. Mes siūlėme atsisakyti automagistralės statuso, o tarp Kauno ir Alytaus nutiesti gerą 3–4 juostų kelią, saugų eismą reguliuojant ir aplinką tausojant atitinkamais kelio ženklais, o ne eismą stabdančiomis  žiedinėmis sankryžomis.“

Tačiau praėjusių metų rugpjūčio mėn. Prienų r. savivaldybėje susisiekimo ministras M. Skuodis ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Remigijus Lipkevičius pristatė parengtas keturias kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcijos alternatyvas – nuo dalies kelio ruožų išplatinimo iki trijų eismo juostų iki viso kelio rekonstrukcijos į keturių eismo juostų automagistralę. Įvertinant šio kelio eismo intensyvumą ir reikiamas eismo saugos priemones, kiekvienos alternatyvos finansavimo poreikį ir numatomą darbų trukmę, buvo siūloma pasirinkti trijų eismo juostų visame kelyje tarp Kauno ir Prienų alternatyvą. Šiuo atveju 2 eismo juostos būtų skirtos vienai krypčiai ir viena juosta – kitai, eismo juostų skaičių viena kryptimi keičiant maždaug kas 2–3 km. Skirtingų krypčių eismas būtų atskiriamas apsauginiu barjeru, įrengiami jungiamieji keliai (žiedinės sankryžos ties Ilgakiemiu, Linksmakalniu, Išlaužu, Rokais ir Pakuoniu) susisiekti su aplinkinėmis teritorijomis, projektinis greitis – 90 km/val.

Priklausomybė nuo kelio

„Su Išlaužo seniūnijos gyventojais apie kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai rekonstrukciją SM ir LAKD atstovai kalbėjo prieš kokius 8 metus, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino  Išlaužo (Prienų r.) seniūnas Tomas Skrupskas, – tada minėti du kelio rekonstrukcijos variantai. Pagal vieną jų, labai brangų, numatytas platus naujas kelias, žiedinės sankryžos, šalutiniai keliai. Kitas žymiai pigesnis variantas – senojo kelio praplatinimas.“ Pasak Išlaužo seniūno T. Skrupsko, didžiausiusnepatogumus dėl naujojo kelio patirtų beveik tūkstantį gyventojų turintis miestelis, ypač verslininkai.

Kavinę prie pat senojo kelio Išlauže turintis Artūras Kižys teigia tik iš nuogirdų žinantis apie kelio Kaunas–Prienai rekonstrukciją. Labiausiai verslininką gąsdina atsirasianti automobilių triukšmą mažinanti 6 m aukščio tvora. Tuomet tikrai niekas neužsuks į Išlaužą.

„Esame priklausomi nuo kelio, – neabejoja bendrovės „Išlaužo žuvis“ vadovas Darius Svirskis, – turime ne tik tvenkinius, bet ir parduotuvę, kitus traukos centrus. Per Išlaužą eina kelias į Birštoną, Druskininkus, dideli turistų, poilsiautojų srautai. Net iš pajūrio grįžtantys vilniečiai užsuka pas mus rūkytų žuvų.“

Verslininko D. Svirskio teigimu, Išlaužo tvenkiniai dabar į abi puses nuo kelio nutolę per 200 metrų. Branginant rekonstrukciją ir ties Išlaužu kelią nutiesiant prie tvenkinių, iš bendrovės bus paimti keli hektarai žemės, tvenkiniai atsidurs intensyvaus kelio taršos zonoje. Pagal tokio lygio kelių tiesimo praktiką, abipus kelio atsiras triukšmą ir taršą izoliuojančios sienelės. „Kai pro Veiverius tiesė „Via Baltica“ kelią ir įrengė tas sieneles, miestelį „numarino“, – pastebi D. Svirskis, – automobilių vairuotojai važiuoja tarsi tuneliu, turistai neužsuka aplankyti traukos objektų, nes jų nemato.“

Apie kelio rekonstrukciją ir darbų eigą bei trukmę žuvininkystės ūkio vadovas D. Svirskis didelių vilčių nepuoselėja. Pavyzdžiui, ties Kauno ir Prienų rajonų riba tiltą per Jiesią kelininkai statė kelerius metus, darbai kainavo brangiau nei planuota.

„Kelio rekonstrukcijos studiją Išlaužo seniūnijoje projektuotojai su Kelių direkcijos atstovais pristatė prieš berods 8 metus. Jau tuomet man pasirodė nelogiškas uždavinys – įrengti eismą lėtinančias žiedines sankryžas ir padidinti dabar esantį 70 km/val. greitį iki 90 km/val., – stebisi D. Svirskis. – Paklausus projekto vadovo, koks bus tikrasis vidutinis greitis – naujuoju keliu važiuosime ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Patvarkykime dabartinį kelią, įrenkime eismo įvažiavimo-išvažiavimo juostas, į įkalnes, kaip Lenkijoje, įrenkime po papildomą juostą, kad sunkusis transportas nestabtytų lengvojo, ir važiuosime saugiai 90 km/val. greičiu, išskyrus dvi gyvenvietes, per kurias greitis ir taip ribojamas.“

„Kelias yra miestelio verslo ir socialinės gerovės maitintojas, – ŪP kalba Išlaužo vaistinės farmacininkė Astrida Tamošiūnienė, – jeigu kelią nuties pro tvenkinius, miestelis nuo automobilių triukšmo bus užtvertas apsaugine tvora, mus „užgesins“, kaip atsitiko su Veiveriais. Būsime dar vienas miręs miestelis. Tikiu, jog valstybė atsiskaitys su kelio reikmėms paimtos žemės ir turto savininkais, tačiau verslininkams už patirtus nuostolius niekas kompensacijų nepasiūlys.“

Greitis sumažės iki 50 km/val.

„Įtariu, jog dar kokius aštuonerius metus to kelio nebus, – sako D. Svirskis, – tą kelią reikėjo tvarkyti prieš penkiolika metų, tada būtų užtekę milijono visai trasai, o ne penkių milijonų vienam kilometrui. Kiekvienas vairuotojas prisimena, kokie prasti keliai buvo Lenkijoje prieš vieną–du dešimtmečius. Lietuvoje tuomet važinėjome kokybiškesniais. Dabar kaimynai lietuvius kelininkus lenkia ne tik puikia kelių danga, bet ir bene dvigubai mažesne atliktų darbų kaina.

Matome, kad dabartinė valdžia aiškiai proteguoja auksinio kilometro kelią. Kelių žiedinių sankryžų atsisakymas kelią atpigintų milijonu, kitu, bet esmės nepakeistų.“

Politikų nuomonė optimistiškesnė. „Išlaužo žuvies“ bendrovės tvenkinių naujasis kelias „nenumelioruos“, – ŪP teigia Seimo narys A. Kupčinskas, – o keptų ar rūkytų karpių į Išlaužą geru keliu tikrai atvažiuos daugiau kauniečių, turistų. Neabejoju ir miestelio gyvybingumu.“

„Naujas kelias Kaunas–Prienai tikrai bus, – įsitikinęs Seimo narys A. Palionis, – tik nežinia, kada ir koks.“

KOMENTARAS

90 mln. Eur – ne galutinė kaina

Susisiekimo ministras Marius SKUODIS

Kelio Nr. 130 Kaunas– Prienai–Alytus ruožą tarp Kauno ir Prienų rengiamasi rekonstruoti. Šiam tikslui jau pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Būsimai kelio trasai reikiamus privačios žemės sklypus numatoma išpirkti iki 2023 metų vidurio. Siekiant paspartinti darbus, žemės išpirkimo proceso metu lygiagrečiai bus pradėtas rengti ir šio kelio ruožo techninis projektas. Baigus projektavimo darbus, 2024–2026 metais planuojami kelio rekonstrukcijos rangos darbai. Dedame visas pastangas, kad rekonstrukcija būtų įgyvendinta trumpiausiais įmanomais terminais. Šio kelio projektas yra Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, SM iniciatyva jis įtrauktas ir į LAKD strategiją.

90 mln. Eur – tik preliminari, ne galutinė šio projekto kaina. Galutinė kaina paaiškės, tik parengus kelio rekonstrukcijos techninį projektą ir įvykdžius visiems darbų etapams reikalingus viešuosius pirkimus. Tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ar kitų šalių kelių tiesimo įmonės. SM nuolat viešai skelbia apie šio projekto eigą. Naujausią informaciją galima rasti SM tinklapyje.

Kai bus rengiamas šio kelio ruožo techninis projektas, visi sprendiniai teisės aktų numatyta tvarka bus paviešinti ir su jais galės susipažinti visi suinteresuoti asmenys.

Šiuo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdomos pagal patvirtintą ir viešai paskelbtą specialųjį planą.

Kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (nuo Garliavos skirtingų lygių sankryžos iki esamos žiedinės sankryžos ties Prienais) rekonstravimo specialųjį planą Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijose 2018 m. yra patvirtinusios šių rajonų savivaldybės.

Su šiuo planu galima susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) http://www.tpdr.lt//. Kauno rajono daliai TPDR patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų paieškos kodas yra T00082190, Prienų rajono daliai – kodas T00082209.

2022-02-08

Redakcijos nuotraukos

kelias Kaunas–Prienai, Išlaužo seniūnija, kelio Kaunas–Prienai kaina, Andrius Palionis, Andrius Kupčinskas, Justinas Adomaitis, Ūkininko patarėjas