Avininkystė – triūso ir žinių reikalaujantis verslas

Prieš trejus metus pasiektas avių auginimo bumas. Tačiau paaiškėjo, kad šiuolaikinei rinkai reikia ne kiekybės, bet kokybės. Aktualus ir avių augintojų bendradarbiavimas bei vienijimasis, kad būtų išsilaikoma rinkoje, o ne tik vegetuojama. Tam ir buvo įsteigta Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) – savanoriška, savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti avių augintojus bei kitus suinteresuotus asmenis. Apie šiandienos avininkystės aktualijas ir tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį besiruošiantieji auginti avis, LAAA vadovę Gintarę KISIELIENĘ kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys BIELSKIS.

– Šiandien avių veisimas ir auginimas įgauna vis didesnį populiarumą. Avių veisimas kaip pradedančiojo ūkininko verslas nusipelno ypatingo dėmesio, nes ši rinkos niša dar nėra visiškai išnaudota. Didėja ir ėrienos poreikis. Kur galima įsigyti kokybiškos ėrienos ar avienos?

– Atsakymas vienas – geriausia kreiptis į pačius avių augintojus arba vykti į specializuotas mėsos parduotuves. Kodėl didžiuosiuose prekybos centruose nėra ėrienos ar avienos pasiūlos, sunku atsakyti. Neseniai UAB „Rivona“ kreipėsi į mus dėl avių augintojų kontaktų, manome, kad „Norfa“ netrukus turėtų pateikti pirkėjams Lietuvoje užaugintos ėrienos ir avienos.

Avių auginimas kaip verslas gali tapti gana pelningas, jei ūkininkas suras gyvulių pardavimo vietą, kitaip tariant, trumpins gamybos ir tiekimo grandinę. Apskritai avių veisimo aktualumas grindžiamas tuo, kad avių auginimas šiandien yra mažiau paplitęs nei karvių ar kiaulių. Avienos poreikis yra gana didelis, ypač jei galimu pirkėju laikytume užsieniečius supirkėjus, kuriems reikalingas nemažas kiekis kokybiškų ėriukų iki 12 mėn., o jų vidutinis svoris būtų 50 kg.

– Ką svarbu žinoti avių augintojams?

– Vidaus rinkoje taip pat aktualu supirkimas, tikėtasi rudeninio piko, kuris ankstesniais metais gerokai sumažindavo supirkimo kainą. Tačiau šiemet tai nepasitvirtino, supirkimo kaina išliko stabili ir siekia vasaros kainas. Reikia pabrėžti, kad kaina tiesiogiai priklauso nuo ėriuko kokybės, tai yra kokios veislės ar veislių mišrūnas buvo užaugintas bandoje. Todėl mėsinėje avininkystėje labai svarbu pasirinkti tinkamą mėsinę veislę, siekiant gauti kuo daugiau ir geresnės kokybės mėsos su mažiausiomis pašarų sąnaudomis. Tolesnio veisimo tikslas – didinti ėriukų augimo intensyvumą, mėsingumą ir skerdenos išeigą bei kokybę.

Gyvulininkystės sektoriuje taip pat vienas pagrindinių gyvulių auginimo veiksnių yra šėrimas. Dažniausiai avys šeriamos tik ūkyje išaugintais, mažos maistinės vertės ir nesubalansuotais racionais, todėl labai svarbu tinkamai įvertinti ir šerti avių prieauglį. Mat jis sparčiai auga, duoda didelį priesvorį, o intensyvus auginimas ekonominiu požiūriu yra pats efektyviausias. Ypač mėsinių avių ūkyje svarbu ne tik atvestų, bet ir išaugintų ėriukų skaičius, jų augimo intensyvumas, pašarų sąnaudos ir gautos ėrienos kiekis bei kokybė. Šėrimo sąlygos turi didelę įtaką avinukų penėjimui ir skerdenos kokybei.

Tačiau veislė daro bene didžiausią įtaką skerdenos morfologijai. Tai gana sudėtingas veiksnys, kurį sunku objektyviai įvertinti, kada poveikį daro veislė, o kada kiti faktoriai. Literatūroje pateikiama nemažai mokslininkų tyrimų, kurių rezultatai skiriasi atsižvelgiant į pasirinktus kriterijus, tokius kaip skerdenos svoris, augimo amžius, lytis ir t. t. Labai sudėtinga įvertinti, kas daro didžiausią įtaką rodiklių skirtumui, nes lyginamos skirtingos veislės, laikotarpis, racionas ar net geografinė platuma. Žinoma tai, kad mėsinių savybių kokybė labai priklauso nuo genetinių veiksnių, ypač kai yra išvestų naujų veislių arba kryžminamos nacionalinių ir įvežtinių veislių avys pagal pageidaujamus rodiklius.

– Kokias avių veisles siūlytumėte pasirinkti sodiečiams?

– Galima atsakyti, kad nėra vienos konkrečios veislės, kurią būtų galima rekomenduoti augintojui, nes kiekviena veislė turi tiek trūkumų, tiek privalumų. Pravartu žinoti, kad vietinės veislės būna labiau prisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų ir atsparesnės ligoms nei įvežtinės.

Mėsinių veislių avių pasirinkimas Lietuvoje yra gerokai didesnis negu pieninių. Mėsinių yra daugiau kaip 29 veislės. Tiesa, ne visos populiarios, kai kurių auginama visai nedaug. O pieninių – tik trys. Renkantis avių veislę, reikia atsižvelgti į labai daug veiksnių (produktyvumas, mėsos ar pieno kokybė, avių sveikatingumas, vislumas ir kt.). Tarp jų dažnai ne paskutinę vietą užima ir šeimininko skonis, t. y. kokios veislės avys jam gražiausios, kuri veislė labiausiai tinka ir patinka – juk savo augintines teks matyti ir jomis džiaugtis kasdien.

Mėsinių avių ūkių augintojams geriausia rinktis tekselių, sufolkų, „Ile de France“, Vokietijos juodgalvių, šarolė, Vokietijos merinosų, Lietuvos juodgalvių bei kitų mėsinių veislių avis, kurios pasižymi didžiausia skerdienos išeiga. Ypač išskiriamos dvi karališkos veislės – tekseliai ir sufolkai, pasaulyje pasižymintys didžiausia skerdienos išeiga.

Pieninių avių ūkių šeimininkams geriausia būtų auginti ostfryzų, „Lacaune“, belgų pienines veisles, nes jos yra vienintelės melžiamos avys ir duodančios didžiausią pieno kiekį, kuris panaudojamas sūrių, jogurtų, kremų gamybai.

Šiandien populiariausios ir daugiausia užklausų sulaukiame dėl sufolkų, tekselių, Lietuvos juodgalvių, „Ile de France“, šarolė, „Dorper“, viltšyrhornų veislių avių įsigijimo. Reikia paminėti, kad šiuo metu asociacija vykdo tik sufolkų, tekselių, „Ile de France“, Lietuvos juodgalvių bei Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių patvirtintas veisimo programas. Labai kviečiame naujus laikytojus, būsimus veisėjus jungtis į mūsų asociaciją su kitomis veislėmis. Šiuo metu laikytojai intensyviai domisi šarolė bei Vokietijos merinosų veislėmis, manome, kad greitai surinksime reikiamą populiacijos skaičių ir pradėsime vykdyti šių veislių veisimo programas.

– Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį įsigyjant avių?

– Iš tikrųjų avių pirkimas yra svarbus dalykas organizuojant verslą. Įsigyti jų būtina tik iš patikimo veisėjo, turinčio gerą reputaciją rinkoje. Galite pasikliauti tiek jau patyrusių ūkininkų asmeninėmis rekomendacijomis, tiek ir asociacijos veisimo programose dalyvaujančiais veisėjais.

Dažniausiai avys perkamos privačiuose ūkiuose – regionuose, esančiuose arti pirkėjo ūkio. Tai sumažina gyvulių gabenimo išlaidas, jie patiria mažiau streso. Perkant avis, svarbu atkreipti dėmesį į jų plaukų kokybę, elgesį ir amžių. Sveikas ir aktyvus jaunas ėriukas paprastai yra tankaus lygios spalvos kailio. Prieš pirkdami gyvulį, galite kreiptis į savo veterinarijos gydytoją, jis įvertins gyvulio būklę. Pradedant avių auginimo verslą, būtina nedelsiant apsispręsti dėl jo tikslo – prekiauti mėsa ar auginti jaunus gyvūnus eksportui. Taip pat verta pagalvoti apie dalyvavimą avių veisimo programose, veislinių avių auginimą bei pardavimą, nes veislinių gyvulių su kilmės pažymėjimais poreikis visada yra, o pardavimo kaina yra gerokai aukštesnė nei paprastų avių.

– 1994 metais įsteigta LAAA nuo 2001-ųjų gegužės 31-osios tapo pripažinta veislininkystės institucija. Bet lietuviai tebeaugina prastų veislių mišrūnes avis. Ką patartumėte, kad būsimieji avių augintojai nebedarytų tokių klaidų?

– Mūsų asociacijos tikslai yra saugoti ir didinti Lietuvos juodgalvių ir vietinių šiurkščiavilnių avių genofondą, suburti ir vienyti avių augintojus bei kitus specialistus, siekiant gerinti auginamų avių mėsines savybes bei produktyvumą, steigti įvairių avių veislių veislines bandas. Pastaraisiais metais svarbiausias iššūkis buvo pasiekti, kad patvirtintų veisimo programas, pradėti jas vykdyti. Veislinių avių kilmės pažymėjimus gali išduoti tik avių kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija, o būtent LAAA tokia ir yra. Lietuvoje tik ši asociacija veda avių veislininkystę, vykdo avių produktyvumo kontrolę, apskaitą, avių vertinimą. Tai viena iš svarbių priežasčių, kodėl auginant grynaveisles avis naudinga būti LAAA nariu.

Rinkoje dažnai pastebime, kaip nesąžiningi pardavėjai tuo pasinaudoja, o perkantieji avis galbūt net nežino, jog grynaveislės avys turi turėti kilmę patvirtinantį dokumentą – kilmės pažymėjimą. Kartais pardavėjai pirkėjams pateikia tik registro duomenis, o ne kilmės pažymėjimus. Neretai tokių avių įsigiję žmonės kreipiasi į LAAA ir sužino, kad iš tikrųjų jie įsigijo ne veislines, o tik registre parašytos veislės avis. Visus duomenis apie veislines avis turi tik LAAA, todėl prieš jas perkant verta kreiptis į mūsų asociaciją, norint sužinoti, kurie veisėjai patikimi.

Deja, lietuviai augina daug prastų veislių mišrūnių, smulkių avių, kurios neretai netinka ne tik užsienio, bet ir vietinei rinkai. Taigi, nors atrodo, kad avių augintojų daug, tačiau geros produkcijos yra mažai. LAAA dažnai sulaukia avių pirkėjų prašymų iš kitų šalių, tačiau ne visada turime jiems ką pasiūlyti. Taip pat nuolat bendraujame su vietiniais supirkėjais, padedame skleisti informaciją apie kainas, LAAA nariai pirmieji sužino, jei renkami gyvuliai eksportui ar realizuoti vietinėje rinkoje. Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. avių augintojų, o mūsų narių – tik apie 300. Jie turi įvairaus dydžio bandas, nors Lietuvoje vidutinis avių bandos dydis siekia vos apie 17 avių. Siekiant rezultatų, labai svarbu vienytis bendram darbui, todėl mes esame atviri visiems Lietuvos avių augintojams.

LAAA archyvo ir autoriaus nuotraukos

2020-11-11