Beviltiškiausius bedarbius – ant savivaldybių pečių

Lietuvoje brandinama nauja reforma – pasiteisinus šiuo metu 24 šalies savivaldybėse vykdomam pilotiniam projektui, vietos valdžiai ketinama perduoti dalį Užimtumo tarnybos (UT) funkcijų. Jei, įvertinus sukauptą praktiką, bus pakeistas Užimtumo įstatymas, UT rūpinsis tik tais, kurie ką tik neteko darbo ir jo intensyviai ieško, o visi ilgalaikiai bedarbiai taps merijų galvos skausmu.

Pirmenybė – ilgalaikiams

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus „Ūkininko patarėjui“  aiškino, jog pilotinį projektą jis galįs įvardinti sėkmingu. „Planuoti rodikliai buvo pasiekti ir net viršyti. Šiemet tęsiame projektą, nes jis duoda naudos. Praėjusių metų rezultatai buvo labai geri. Norint pakeisti padėtį darbo rinkoje, tikrai reikalingas kompleksinis požiūris“, – tvirtino V. Tomkus. Jo teigimu, 2020 metų antrąjį pusmetį daug problemų kėlė prasidėjusi koronaviruso pandemija, todėl projekte dalyvavo 116 asmenų, iš kurių įdarbinti – 46. Beveik visi jie iš kaimiškųjų vietovių. Ilgalaikiams bedarbiams labiausiai aktualus buvo pavėžėjimas į darbo vietas. Jiems taip pat reikėjo psichologų, priklausomybių konsultantų, teisininkų konsultacijų.

„Projektas padeda atrasti tuos, kuriems reikalinga pagalba, labiausiai pažeidžiamiems asmenims padėti integruotis darbo rinkoje“, – darė išvadą V. Tomkus.

Jo teigimu, kokių nors pokyčių savivaldybės administracijos personalo sudėtyje dalyvaujant projekte neprireikė. „Su tais pačiais žmonėmis, juos nukreipus tinkama linkme, galima pasiekti rezultatų“, – neabejojo meras, neslėpdamas, kad kai kuriems darbuotojams teko imtis papildomų darbuotojų paieškos, atrankos, ryšių su darbdaviais funkcijų, tačiau didžiausia dalis papildomų išlaidų teko transportui – naujų darbuotojų pavėžėjimui į darbo vietą. Savivaldybės administracija lėšų pilotinio projekto įgyvendinimui gauna iš valstybės biudžeto bei specialiųjų tikslinių Europos Sąjungos (ES) dotacijų finansuojamos Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems bei socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti. Šiais metais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai tam skirta 87 tūkst. Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė ŪP negalėjo konkretizuoti, kiek lėšų pilotiniam projektui šiemet yra skiriama iš viso. „Šiuo metu vyksta lėšų poreikio vertinimas, todėl konkrečią sumą įvardyti dar ankstoka“, – tvirtino ministerijos atstovė.

„Sumanymas buvo ganėtinai racionalus, nes būtent savivaldybių administracijos geriausiai išmano ir darbo rinkos problemas, pažįsta savo žmones, labai gerai žino, ką jie daro, ką gali. Tai padeda optimizuoti darbo paieškas. Manau, tai būtų dar viena reikalinga paslauga ir savivaldybių žmonėms, ir valstybei. Taip būtų iš tiesų racionaliai panaudoti ES pinigai ir savivaldybėms padėtų spręsti vietines darbo rinkos problemas, ypač dabar, kai taip trūksta darbuotojų“, – ŪP teigė ankstesnės kadencijos Vyriausybės vadovas, dabar – Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Pritarė asociacijai

Pilotiniame projekte dalyvaujančios Joniškio rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus vadybininkės Almos Bačianskienės teigimu, kol kas jie nėra gavę jokių dokumentų apie tolimesnę projekto eigą. „Pilotinis projektas vyksta nuo 2020 metų, o pačią pertvarką visos šalies mastu buvo numatyta išplėsti jau šiais metais, tačiau kokio nors teisinio akto dar neteko matyti. Tik kalbama, jog dalis Užimtumo Tarnybos funkcijų savivaldybėms turėtų būti perduotos iki šių metų pavasario“, – atviravo A. Bačianskienė, neslėpdama, kad žino, jog merijų specialistams bus patikėta rūpintis ilgalaikiais bedarbiais, taip, kaip daro dalyvaujančios pilotiniame projekte.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė Indrė Vilūnienė ŪP patvirtino, jog perduoti dalį UT funkcijų savivaldybėms buvo planuojama jau nuo šių metų, tačiau visgi buvo apsispręsta nestumti projekto „buldozeriu“ ir pirmiausia išanalizuoti nuo 2020 metų savivaldybėse vykdomo pilotinio projekto rezultatus.

SADM atstovė E. Banienė teigė, jog planuojama, kad Užimtumo įstatymo pataisos įsigalios jau šių metų pavasarį, o iki šio laiko planuojama parengti ir kitus teisės aktus. Taip būtų galima sklandžiai užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą.

Savivaldybių administracijų atstovai teigė manantys, kad UT liks dirbti su motyvuotais darbuotojais, kuriems nekyla įsidarbinimo problemų, o savivaldybėms bus patikėta rūpintis asmenimis, kuriems iškyla problemų vykstant į galimas darbo vietas, kurie slaugo neįgalius ar garbaus amžiaus artimuosius. Mat savivaldybių administracijos turi priemonių padėti spręsti tokias problemas. SADM atstovė patvirtino, kad savivaldybių administracijoms numatoma perduoti tik dalį UT funkcijų – tikėtina, pirmiausia darbą su ilgalaikiais bedarbiais, nors konkretesnes perduodamas funkcijas SADM nurodė bendriausiais bruožais: „Vertindama darbo ieškančiųjų kliūtis įsidarbinti, UT išskiria dalį priežasčių ir trikdžių, kurių ji negali išspręsti be socialinių partnerių ir savivaldos pastangų. Tai – susisiekimo, socialinio būsto, šeimos įsipareigojimų, šeimos narių slaugos problemos, kurias sėkmingai įveikti galima tik sutelkus skirtingus partnerius ir įrankius“, – aiškino E. Banienė.

Anot jos, darbo ieškantys žmonės, kurie turi dideles galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, galės patys aktyviai dalyvauti planuojant paslaugas ir procesus. UT darbuotojai „intensyviau ir aktyviau“ paslaugas teiks vidutinių ir ribotų galimybių darbo rinkoje klientams.

Pasiteiravus apie laukiamus pertvarkos rezultatus, E. Banienė atsakė, jog „tikimasi, kad sutelkus resursus ir paskirsčius atsakomybę už teikiamas paslaugas, klientas gaus tai, ko jam reikia konkrečiu metu. Kartu mažės darbas „šešėlyje“, bus išspręstos mobilumo problemos. Tikimasi greitesnės integracijos į darbo rinką, mažėjančios laisvų darbo vietų užpildymo trukmės, aiškaus klientų išskyrimo – tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems UT. Tikimasi, kad didės vyresnio amžiaus gyventojų, ribotą darbingumą turinčių ir ilgalaikių bedarbių integracija.“

Kentės sveikatos draudimas

Rengiamose Užimtumo įstatymo pataisose numatyta patobulinti ir nuostatas, pagal kurias UT privalo už joje įsiregistravusius darbo netekusius asmenis mokėti valstybinio sveikatos draudimo įmokas. Jų ilgiau kaip tris mėnesius nesumokėjęs asmuo netenka teisės į nemokamas medicinos paslaugas. Seimo nariai, nuo kurių priklausys sprendimas, išsako įvairias pozicijas dėl sveikatos draudimo įmokų. ŪP kalbintas Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, socialinių problemų specialistas Tomas Tomilinas teigė nepritarsiąs siūlymui neapmokėti sveikatos draudimo įmokų žmonėms, kurie daugiau kaip pusę metų neranda darbo. „Tai būtų ypač svarbu kaimo žmonėms, kuriems darbo tiesiog nėra. Ne visi gali eiti dirbti pas ūkininkus, – savo nuostatą grindė parlamentaras. – Yra visokių aplinkybių. Pavyzdžiui, neįgalus žmogus negali eiti dirbti į laukus. Aš abejoju, kad tai būtų teisingas kelias.“

Anot jo, pokyčiai šioje srityje būtų įmanomi, bet ne tokie drastiški, kaip siūloma rengiamose įstatymo pataisose, nes būtų sukurta dar daugiau problemų ir žmonės nesidraustų, vengtų sveikatos patikrinimų, o tai esą kainuotų žymiai brangiau, negu būtų galima sutaupyti atsisakius ilgalaikiams bedarbiams apmokėti sveikatos draudimo įmokas. „Yra žmonių, kurie piktybiškai neieško darbo ir tik naudojasi teikiamomis garantijomis, tačiau būtų utopiška motyvuoti žmones dirbti dėl sveikatos draudimo. Tai yra gilesnės problemos už veltėdžiavimą“, – tvirtino parlamentaras.

Seimo narys S. Skvernelis teigė, jog tebesklando įvairių minčių dėl sveikatos draudimo įmokų kompensavimo ilgalaikiams bedarbiams. „Tikrai nenorėčiau, kad sprendimai būtų grynai voliuntaristiniai, juo labiau kad žmonės, kurie ieško darbo, yra labiausiai skurstantys, o kaime darbą rasti pavyksta ne kiekvienam, net tiems, kurių kompetencijos yra ganėtinai aukštos, – kalbėjo jis. – Tos aplinkybės tikrai nėra paprastos, ir sprendimas tokius žmones, negaunančius pajamų, versti mokėti mokesčius, būtų neteisingas, jiems nepasiūlius kitų išeičių.“

Seimo nario S. Skvernelio nuomone, kai akivaizdžiai matyti, kad žmogus nedirba pagal savo profesiją nenorėdamas, to vengdamas, būtų galima kalbėti apie tam tikrų lengvatų mažinimą, tačiau tai turėtų būti individualūs sprendimai.

Pagrindinės UT funkcijų perdavimo savivaldybėms kryptys

Klientams, kuriems bus nustatytos kompleksinės kliūtys užimtumui, bus keičiamas bedarbio statusas į nedirbančio, darbo rinkai nepasirengusio asmens ir sudaromas individualus užimtumo veiklos planas integracijai į darbo rinką:

• Jei nedirbančio, darbo rinkai nepasirengusio asmens kliūtys užimtumui aiškios, siekiant jas išspręsti, bus teikiamos socialinių partnerių ir savivaldybių paslaugos.

• Jei nedirbančio, darbo rinkai nepasirengusio asmens kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), siekiant jas išspręsti, bus formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse.

Išsprendus nedirbančio, darbo rinkai nepasirengusio asmens kliūtis įsidarbinti, UT ir toliau bus teikiamos tarpininkavimo įdarbinant ar kitos integracijai į darbo rinką būtinos paslaugos.