Brangstantis dyzelinas kelia sumaištį ir abejones

Beprotiškai brangstantis dyzelinas smogė ūkininkams ir nėra aišku, ar ateityje jie visi galės tęsti pradėtus darbus. Dideli ir maži ūkiai yra neoficialus strateginis sektorius, kurio paskirtis – aprūpinti visuomenę maistu. Todėl labai svarbu, kad jie išliktų gyvybingi, tik kol kas link to einama labai sunkiai.

Kainos didėja

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų 22 savaitę vidutinės degalų kainos didėjo. Didmeninė žemės ūkiui skirto dyzelino kaina padidėjo 10,8 proc., mažmeninė – 3,5 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu didmeninė dyzelino žemės ūkiui kaina išaugo 121,7 proc., mažmeninė – 100,4 proc.

Savaitės pradžioje Niujorko prekių biržoje „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina buvo apie 117,56 USD už barelį, o pabaigoje ji kainavo apie 116,29 USD už barelį. 2022 m. 22 savaitę WTI rūšies naftos kaina šioje biržoje sumažėjo 1,1 proc.

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo jauno, iniciatyvaus, mūsų šalyje ir užsienyje agrarinius mokslus baigusio Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, kiek šiemet ūkininkai turi atseikėti pinigų, kad užpildytų traktorių degalų bakus. Anot pašnekovo, pernai už litrą dyzelino, skirto žemės ūkiui, žemdirbiai vidutiniškai mokėjo apie 0,50 Eur su PVM.

„Tarkim, užpildyti 250 l degalų baką kainavo 125 Eur. Šiemet kaina buvo šoktelėjusi iki 1,70 Eur/l ir užpildyti tą patį degalų baką kainavo 425 Eur. Dabar degalai kainuoja apie 1,55 Eur/l, bet kaina kiekvieną dieną kyla po keletą centų. Tad degalų kaina pakilo daugiau nei tris kartus, o II klasės kviečių kaina – du kartus. Pernai II klasės kviečių vidutinė kaina buvo apie 190 Eur/t, dabar – apie 380 Eur/t. Taigi matematika paprasta“, – skaičiavo Martynas.

Ūkiuose atsiranda įtampos

M. Puidokas tvirtino, kad kosmines degalų kainas pirmiausia pajus vartotojai. Todėl tokia situacija jiems turėtų rūpėti. Vartotojams maistas, o ūkininkams – degalai yra pirmo būtinumo prekė. Šiandien valdininkų dėliojamos Lietuvos žemės ūkio strategijos ūkininkų neguodžia, nes žemę reikia dirbti tiek pat. Tiek pat reikia išdeginti ir degalų. Apie elektrinius traktorius mūsų šalies žemdirbiai kol kas tik svajoja – jų nėra.

„Visi suprantame, kad Vyriausybė turi priimti sprendimus. Juo labiau kad mes esame vieningoje rinkoje ir jei viename rinkos gale kažkas kokią nors lengvatą ar sprendimą padaro, tai ir mes, norėdami būti konkurencingi, turėtume į tai reaguoti. Tačiau nesitikim, kad tokie sprendimai bus priimti“, – savo nuomonės neslėpė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius teigė neabejojantis, kad yra ūkininkų, kuriems apyvartinių lėšų trūkumas neleidžia maksimaliai gerai ir laiku atlikti suplanuotų darbų pagal visus agrotechninius reikalavimus. „Į šiuos dalykus reikėtų žvelgti kompleksiškai. Negalima teigti, kad maisto produktai brangsta išskirtinai dėl pabrangusių degalų. Jų brangimas visame brangimo kontekste nėra toks jau reikšmingas. Be abejo, nesinorėtų sulaukti paskutinio lašo sindromo, kai paskutiniam lašui užpildžius indą, situacija taptų nebesuvaldoma. Jau dabar ūkiuose atsiranda įtampos, nes blogos naujienos jau yra per dažnos. Didžioji dalis ūkininkų turi planuoti kitų metų derlių, galvoti, kokios strategijos imsis, todėl neretai dvejoja, ar nesiekti įprasto derliaus apimčių, ar drastiškai mažinti sąnaudas“, – kalbėjo pašnekovas.

Atsakymų nėra

Pasak R. Juknevičiaus, didžiąją dalį mūsų šalies pasėlių užima žiemkenčiai, kurių auginimo sąnaudos buvo patirtos pernai, kai degalų kainos nebuvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas. Išliekant degalų brangimo tendencijai, kyla klausimas, ar būsimo derliaus savikaina galės padengti būsimo derliaus kainas. Tačiau šiandien atsakymo į šį klausimą nėra.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys Vygantas Šližys ŪP teigė, kad grūdai pabrango dvigubai, o mėsa brangsta kukliai. „Pašarai buvo paruošti pernai, šiemet pašarų ruoša brangi. Visi žino, kiek brango degalai. Jei ūkininkams sumažins žaliojo dyzelino normas, bus tragedija“, – akcentavo ūkininkas. Jis minėjo, kad mėsinių galvijų augintojams labiau taupyti nebeišeina – kai kurie net galvoja visiškai atsisakyti šio verslo, nes valdžia šiame sektoriuje besidarbuojančius ūkininkus skriaudžia visomis prasmėmis. „Mes dantis sukandę laukiame pokyčių, geresnių laikų, nes praktiškai visos paramos, kurios buvo, atiteko ne mėsinių galvijų augintojams. Lenkija yra numačiusi finansavimą mėsinei gyvulininkystei 5 metams į priekį, mums finansavimo lyg ir nebėra“, – nusivylęs kalbėjo LMGAGA tarybos narys.

Seniai girdėtos pasakos

Degalų kainų šuoliui nemažėjant, kai kurie ŪP kalbinti žemdirbiai bandė surasti jų brangimo priežastis. Buvo manančių, kad augančios degalų kainos – tai vietinių didmenininkų, besilaikančių tos pačios maržos, spekuliacija.

LMGAGA tarybos narys Vygantas Šližys teigė, kad Niujorko prekių biržoje WTI naftos kainai pabrangus, ji visą laiką pakeliama ir mūsų šalyje.

LMGAGA tarybos narys V. Šližys teigė pastebėjęs, kad Niujorko prekių biržoje WTI naftos kainai paaugus, ji visą laiką pakeliama ir mūsų šalyje. Tačiau jai nukritus, neretai tvirtinama, kad prekiaujama senomis atsargomis, todėl kaina nėra sumažinama. „Ši pasaka jau seniai girdėta. Akivaizdu, kad didmenininkai tuo naudojasi. Ką mes galime padaryti? Nieko. Galime pasakyti tą patį, ką ir visą laiką sakome, kad elgiamasi nesąžiningai, bet jie visą laiką turi savo argumentų. Tyrimų niekas neatlieka, todėl taip ir yra. Šis klausimas turėtų būti svarstomas valstybės lygiu“, – įsitikinęs V. Šližys.

ŪP kalbintas R. Juknevičius pateikė pavyzdį – esą jei prekybininkai naftos produktais siekia uždirbti 2 proc. pelno, tai akivaizdu, kad jų pelnas pinigine išraiška didėja, nes dėl to kyla ir pati kaina. „Tokia situacija visuomenėje kelia įtampą, nes vieni yra priversti mokėti daugiau, o kiti aiškina, kad jie nėra apgavikai, nes maržų nepakėlė. Tokia diskusija yra amžina. Faktas yra tas, kad ilgainiui viską į savo vietas sudėlioja pasiūlos–paklausos dėsnis“, – teigė R. Juknevičius.

Jis minėjo, kad po kainų kilimo seka atoslūgis ir kaina daugiau ar mažiau stabilizuojasi. Pasak LŪS vadovo, ši savireguliacija įvyksta labai greitai tose rinkose, kurios yra sveikos ir kur nėra monopolijos, kur nėra didelės galimybės politikams įsikišti į ekonomikos dėsnius. „Ar politikai neturi kištis į ekonomiką? Praktika sako, kad nesavanaudėje politikoje, kuri nukreipta į daugumos piliečių interesus, šie dalykai yra naudingi. Yra tam tikri mechanizmai, kurie yra pavaldūs politikams, ir jie, labai gerai išmanydami ekonomikos procesus, turi galimybių ir įrankių šiek tiek padėti. Kiek yra tokių valstybių? Kurie politikai buvo išmintingi ir tai padarė teisingai? Čia – kitas klausimas“, – pabrėžė R. Juknevičius.

Didina įtampą

LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad kainų svyravimai didina įtampą tarp ūkininkų, nes visi buvo pripratę gyventi stabiliau.

Ar brangstant dyzelinui visi ūkininkai galės tęsti savo pradėtus darbus, nedrįso prognozuoti ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas. „Ar naftininkai nepiktnaudžiauja dyzelino kainomis, ne ūkininkams spręsti. Tam yra tarnybos ir mes tikimės, kad jos dirba savo darbą. Pasitikime valstybinėmis institucijomis, kurios turi atlikti savo pareigą. Visgi kainų svyravimai didina įtampą ūkininkų tarpe, nes visi buvo pripratę gyventi stabiliau“, – aiškino A. Macijauskas.

LMGAGA tarybos narys Andrius Baublys, kalbėdamas apie didėjančias išlaidas dyzelinui, kas didina produkcijos savikainą, akcentavo, kad už kilogramą gyvo svorio mėsinių galvijų augintojai iki COVID-19 pandemijos gaudavo 2–2,10 Eur. Šiuo metu gauna apie 3 Eur/kg. „Jei dyzelinas ir toliau brangs, aš nenoriu būti tuo ūkininku, kuris visur įžvelgia negatyvą ir sako, kad viskas yra blogai. Tačiau žinau, kad išgyventi vis tiek reikės, – kalbėjo S. Baublys.

LMGAGA tarybos narys Andrius Baublys teigė, kad auganti dyzelino kaina priverčia taupyti.

– Todėl ieškosiu sprendimo būdų, dėliosiu, žiūrėsiu. Aišku, auganti dyzelino kaina verčia taupyti, o taupyti galima keletu būdų. Tai – mažinti žemės dirbimą, keisti technologijas, gal atsisakyti arimo, galbūt stengtis galviją užauginti greičiau. O tam, kad jį užaugintum greičiau, reikia gerinti jo produktyvumą, nes kai paros priesvoris didesnis, jį reikia laikyti trumpiau. Ieškosime sprendimų, kaip taupyti, o jei jų nerasime, tai gal ir ūkininkauti nereikia... Jei pavyks – viskas gerai, nes jautiena visuomenėje populiarėja, jos reikės vis daugiau.“

Pasisako už kuo didesnę konkurenciją

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma URMONAITĖ

Rinkos ekonomikos šalyse, kokia yra ir Lietuva, konkurencinė aplinka įvairiuose sektoriuose nuolatos kinta, o Konkurencijos taryba siekia nustatyti ir šalinti galimus konkurencijos sąlygų pažeidimus, jeigu turi įrodymų, kad, pavyzdžiui, karteliniai verslo susitarimai ar kiti įmonių ar institucijų veiksmai galimai riboja veiksmingą konkurenciją. Ar įmonių ir viešojo administravimo subjektų veiksmai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų, Konkurencijos taryba gali pasisakyti tik turėdama pagrįstų įtarimų apie daromus pažeidimus ir atlikusi konkrečius tyrimus, nustačiusi ir įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes.

Visuomet pasisakom už kuo didesnę konkurenciją, įskaitant ir degalų prekybos rinką, kuri lemia palankesnes paslaugų ir prekių kainas vartotojams, didesnį pasirinkimą bei inovacijas. Konkurencijos tarybos nuomone, kai kurios administracinės priemonės galėtų sudaryti sąlygas veiksmingesnei konkurencijai Lietuvos naftos produktų rinkoje. Mažmeninėje rinkoje konkurencija gali būti paskatinta lengvinant įėjimą į rinką, pavyzdžiui, mažinant reguliacines kliūtis degalinės atidarymui, plečiant ratą subjektų, kurie gali verstis degalų prekyba. Žemesnes degalų kainas taip pat galėtų lemti ir sumažėjusi degalų paklausa šalyse, t. y. mažesnis jų vartojimas. Aukštos degalų kainos ilgalaikėje perspektyvoje taip pat sudaro tinkamas sąlygas valstybėms imtis priemonių ir pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių naudojimo.

Konkurencijos taryba nuolat akcentuoja, jog svarbu tai, kad verslo atstovai – tiek prekybininkai, tiek paslaugų teikėjai, nesinaudotų esama padėtimi ir savarankiškai priimtų sprendimus, susijusius su gaminama ir parduodama produkcija, jos kiekiu, kainomis, nederindami savo veiksmų tarpusavyje, dėl ko nukentėtų sąžiningai veikiančios įmonės ir vartotojai. Stebim situaciją rinkose ir, kilus įtarimams dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų viename ar kitame sektoriuje, imsimės atitinkamų veiksmų.

 

Redakcijos nuotraukos

2022.06.14

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: brangsta dyzelinas, dyzelino kaina, didmeninė dyzelino žemės ūkiui kaina