Būsimam derliui itin svarbus pavasarinis tręšimas

Žieminių kviečių ir rapsų plotai kasmet didėja, tad jų auginimo technologijoms nuo sėjos iki pjūties skiriama daug dėmesio. Pernykščio rudens orai žemdirbių nelepino, žiemojimo metu netruko lietingų dienų, tačiau vis dėlto žiema šiems augalams buvo gana palanki. Žemdirbiai viliasi, kad vegetacijos pradžia bus sėkminga, ir svarsto, kokiomis azoto trąšomis ir normomis juos tręšti.

Pradžia gana sėkminga Pavasarinio žieminių kviečių tręšimo sprendimus lemia daug faktorių: dirvožemio našumas, rūgštingumas, rudeninis dirvos paruošimas, tręšimas kaliu, fosforu ir su mažesniu azoto kiekiu, pasirinktos augalų veislės, sėjos laikas bei išbertos sėklos norma. Ir, suprantama, kaip augalai peržiemojo.Tačiau reikia įvertinti svarbų faktorių, kad žieminiai kviečiai buvo pasėti ir rugsėjo pabaigoje, ir spalio pradžioje, buvo supuolusių dirvų, augalai sunkiai dygo ir vos išaugino 2–3 lapelius. Turint silpną šaknų sistemą, žiemojimo sąlygos daug sunkesnės. Pernykštės orų negandos prisidėjo prie to, kad daug kur rudeninio tręšimo metu kalio ir fosforo trąšų išberta mažiau, nei reikalauja normos. Kalbant apie žieminių rapsų sėją, sąlygos irgi nebuvo palankios. Bet nėra rajonų, kur jie būtų iššalę, ir, pasak „Ūkininko patarėjo“ pašnekovų, našesnėse dirvose ir laiku pasėtuose plotuose pasėliai atrodo neblogai, bet skaičiuoti derlių dar per anksti. Yra ir prastesnių pasėlių, kurių derlius priklausys nuo tinkamų ir laiku atliktų agrotechnikos bei pasėlių priežiūros darbų, taip pat pavasarinio tręšimo.

Trąšų normų mažinti nereikėtų Dar pernai „Ūkininko patarėjas“ rašė, kad LAMMC Agrocheminių tyrimų centras atliko mineralinio azoto tyrimus dirvožemyje ir jau tuomet azoto bei sieros kiekiai buvo sumažėję. Agrocheminių tyrimų centro direktorius prof. Gediminas Staugaitis tuomet minėjo, kad pavasarį žieminius kviečius reikėtų tręšti azoto ir sieros turinčiomis trąšomis, nes siera pagerina azoto įsisavinimą. Po tokios šlapios žiemos šių elementų bus dar mažiau, tačiau tikrąją padėtį parodys pavasariniai mineralinio azoto tyrimai. Profesorius pabrėžia, kad mažinti mineralinių trąšų normų žieminiams kviečiams ir rapsams nevertėtų, o išsamesni dirvožemio tyrimai pateiktų tikslesnes trąšų normų gaires. Tai padeda sutaupyti lėšų norimam derliui gauti, kas svarbu kiekvienam ūkininkui. LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza sako, kad šiuo metu pašalas iš dirvų dar neišėjęs, tad ir augalų vegetacija dar labai silpna. Stovintis ant laukų vanduo labiau kenkia rapsams nei javams, tačiau išėjus pašalui, vanduo nuseks ir dirvos greitai pradžius. Vegetacijos pradžią patvirtina pradėjusios augti baltos mažytės šaknelės. Tad pirmasis tręšimas turėtų prasidėti maždaug po dviejų savaičių.

Tręšimas vegetacijos pradžioje Kai tik bus galima įvažiuoti į dirvą, nepaliekant gilesnių vėžių, tuomet laikas atlikti pavasarinį tręšimą, kurio tikslas – paskatinti šaknų, ūglių, o vėliau ir stiprių augalų formavimąsi. Nustatyta, kad žieminiai kviečiai iki bamblėjimo pradžios sunaudoja didžiąją dalį, per 40 proc. viso jų sunaudojamo azoto, todėl tinkamai suplanuoti pavasarinį tręšimą labai svarbu. AB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei profesorius, habilituotas mokslų daktaras Gvidas Šidlauskas primena, kad žieminių kviečių vegetacija dažniausiai prasideda, kai vidutinė oro temperatūra būna ne mažesnė kaip 6 laipsniai šilumos ir tokie orai tęsiasi ne trumpiau kaip 3–5 dienas. Kad kviečių šaknys sparčiau vystytųsi, laukams pradžiūvus juos reikėtų patręšti nedidele azoto norma, iki 30 kg/ha (veikliąja medžiaga). Pasak profesoriaus, spartaus augimo nebus, nes kovo orai labai nepastovūs ir jei pirmasis tręšimas artės prie balandžio pradžios, augalams azoto normas reikės didinti iki 60–90 kg/ha (veikl. medž.). „Tačiau pirmiausia tręšiami rapsai, nes jų vegetacija ankstyvesnė, ir patarčiau naudoti amonio sulfatą, nes siera itin susijusi su azoto įsisavinimu, – aiškina prof. Gvidas Šidlauskas. – Tas pats ir su žieminiais javais. Vėliau galima naudoti amonio salietrą, karbamidą ar KAS´ą išlaistyti.“ Pašnekovas aiškina, kad prastokiems pasėliams atgaivinti patartina purkšti mikroelementų trąšomis kartu su 10–15 l/ha KAS´o ir 200 l vandens. Šis purškimas augalus atgaivina, o ne tręšia, ir daug visokių komponentų primaišyti nereikia. Tinka mikroelementų kompleksas, o aminorūgštis ir biopriedus patartina palikti vėlesniems tręšimams. Tręšiant neskiestu KAS´u, jo ant lauko išlaistoma vidutiniškai 300 l/ha. Augalams teks apie 90 kg/ha azoto. Profesoriaus nuomone, jeigu kalio ir fosforo trąšomis tinkamai patręšta rudenį, jų lietus per žiemą neišplovė. Tačiau vertinant pernykštės sėjos sąlygas, su rapsais gali būti didesnių problemų. Juolab kad dar bus ir atšalimų, ir žiemojusių augalų šaknų iškilnojimo.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka