Buveinė sodo pagalbininkams

Jei turite sode ežį, jums labai pasisekė! Šis mėsėdis naikina kenkėjus: gaudo vabzdžius, vikšrus ir lervas, užkandžiauja sraigėmis, šliužais ir pelėmis. Kieno sode ežys, to derlius didesnis! Tačiau kaip jį prisivilioti, jeigu pats neužklydo? Pasakoja Edita Medeina, gamtininkė ir želdynų profesijos mokytoja.

Ar ežys sode naudingas?

Taip, be abejo. Ežiai suėda daug kenksmingų vabzdžių, o ypač sraigių ir šliužų, kurių pastaraisiais metais sodybose tiesiog knibžda. Tai iš žmogiškosios pusės, kai norisi gamtoje visus skirstyti į mums naudingus ir nenaudingus organizmus. Tačiau vertinant iš gamtinės pusės, gamtoje visi svarbūs – kenkėjai ir gerieji. Jei nebūtų kenkėjų, ir gerieji neturėtų kuo maitintis. Gyvybės ratui visi reikalingi.

Egzistuoja viešbučiai vabzdžiams, nameliai drugeliams. Jūs gaminate namelius ir ežiams! Kam jie reikalingi, kuo ypatingi?

Klausimų, kam reikia namelių vabalams, drugeliams ir ežiukams, išgirstu nuolat. Jeigu nekeltume inkilų arba žiemą nelesintume paukščių, ar jie neturėtų kur gyventi ir kuo maitintis? Turėtų. Puikiai išgyventų be mūsų globos. Neretai globa atsigręžia prieš pačius gyvūnus, kai, pamatę apleistą jauniklį, žmonės parsineša jį namo ir taip pražudo.

Kita vertus, žmonės vis labiau urbanizuoja aplinką, pavyzdžiui, pastatė naują prekybos centrą ar gyvenamąjį namą, vadinasi, iš tūkstančių smulkiųjų gyvūnėlių: vabzdžių, paukščių, ežių, skruzdžių ir kitų – buvo atimti jų namai, tad kur jiems dėtis? Nutiesiamas naujas kelias ten, kur tūkstančius metų migravo gyvūnai, paskui stebimės, kodėl jie išbėga į kelius, sukelia avarijų. Mes patys mažiname plotus, kur gyvūnai galėtų netrikdomi gyventi. Kai kurios rūšys dėl to nyksta, o kai kurios, pavyzdžiui, ežiai, prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų ir prie žmonių. Pamenu, Joninių naktį pastebėjau ežiuką, tarp miesto daugiaaukščių drąsiai atėjusį prie pat namo durų – nekreipdamas dėmesio į žiūrovus, užkandžiavo benamių kačių ėdalu.

Nei paukščiai, nei vabzdžiai, nei ežiai neprapultų, jeigu žmonės nesikištų ir netrikdytų jų gyvenimo. Kompensuodami šią neigiamą įtaką, gamtos bičiuliai rūpinasi gyvūnais: kelia inkilus ir vabzdžių viešbučius, stato namelius drugeliams ir ežiams, palieka saugius praėjimus ir užkaborius varlėms bei rupūžėms, nešienauja žydinčių pievelių dėl bičių ir t. t.

Gal ežiukui tiktų maža šuns būdelė?

Namelyje ežiukas turi jaustis saugus, todėl jį gaminant svarbu ir paties būsto, ir landos dydis, sandarumas, medienos kvapas, išvaizda ir galimybė jį išvalyti.

Darydami inkilą sparnuočiams, kopijuojame gamtą, t. y. sukuriame tarsi medžio kamieną su uoksu, jeigu gaminame namelį ir tikimės prisivilioti ežį, turime imituoti jo gamtinį būstą, tad būdos neužteks. Namelyje jis turi jaustis saugus, todėl šiuos namukus gaminu su papildomais užkaboriais. Svarbus įėjimo landos dydis, namelio plotis ir aukštis, sandarumas, medienos kvapas ir išvaizda bei galimybė jį išvalyti. Pagaminti namelį – pusė darbo, kita pusė yra parinkti jam tinkamą vietą. Ežys neis į namelį, pastatytą vejos viduryje arba kur laksto palaidi šunys, arba jei šalia nėra krūmynų. Jei tik įmanoma, namelį nuvežu pati ir išrenku vietą, nes kaip gamtininkė žinau ežių charakterį. Ežys į žmonių gyvenamas teritorijas dažniausiai ateina ieškoti maisto, bet nakvynei ar ežiukams auginti jis ieško ramesnės vietos. Savo sodyboje namelių ežiams nestatau, tiesiog palieku daug nešienautos pievos, tankius krūmus ir tarpus po tvora, kad ežiai galėtų netrukdomi ateiti ir žiemoti, įsirausę po krūmais. Jie mano darže smaguriauja sraigėmis ir šliužais, o šie smaguriauja mano daržovėmis ir braškėmis.

Iš kokių medžiagų daromas ežiuko namelis? Kuo jis primena natūralų būstą?

Pagrindinė medžiaga yra medinės lentos, gali būti ir šakos ar plytos, tik svarbu, kad namelis apsaugotų nuo kritulių, o žiemą – nuo šalčio. Esu dariusi iš nugenėtų šakų, ant jų viršaus užmetamas koks nors lietaus nepraleidžiantis lakštas.

Kaip elgtis, jei valdoje apsigyvena ežiukas?

Jei apsigyveno ežiukas – belieka džiaugtis! Ežių kieme tikrai nebus per daug. Kai ežienė užaugina mažylius, šie eina gyventi atskirai, jie yra vienišiai, negyvena poromis. Ežių negalima vaišinti karvės pienu. Tai visiškai nepagrįstas ir ežiams kenksmingas prietaras! Nuo pieno jie viduriuoja ir serga. Nereikia ežio imti į rankas ir glostyti – nei suaugusio, nei mažylių. Nors moka apsiginti, susisukdami į kamuoliuką, jie yra laukiniai gyvūnai, plėšrūnai, tad besigindami gali įkąsti. Nė vieno laukinio gyvūno nereikia imti į rankas, nebent ypatingomis sąlygomis.

Kokių dar naudingų gyvių galime prisikviesti į sodybą?

Lietuvoje dar mažai žinomi, bet šalyse, kuriose gamtosauga turi senas tradicijas, būna namelių ir šikšnosparniams bei varlėms. Jie irgi labai naudingi mūsų sodams: suėda gausybę vabzdžių kenkėjų, uodų, o varliagyviai dar ir šliužų.

Suręsti buveinę iš šakų, senų lentų, plytų ir akmenų galima bet kuriame atokesniame
sodybos kampelyje.

Jei norite pasirūpinti varlėmis ir rupūžėmis, galite suręsti joms namelį iš nugenėtų šakų, tinka senos lentos, plytos ir akmenys, tik stogas gali būti kiaurai perlyjamas. Geriausia – sodyboje palikti nešienautų ir netvarkingų plotelių, kurie taps puikiomis slėptuvėmis. Tuomet savo sode sulauksite ne tik ežiukų ar varlių, bet ir driežų, žalčių.

 

Editos Medeinos nuotraukos

2022.08.12 Giedrė RYMEIKĖ Susijusios temos - skaitykite: ežys, namukas ežiui